Mokslinė konferencija „Istorinis parlamentinės demokratijos tyrimas“

Visuomenės pasirinkimas: kodėl (pra)laimėjo III Seimas. Danutė Blažytė-Baužienė.
III Seimo užsienio politika: tarp iliuzijų ir pragmatizmo. Algimantas Kasparavičius.
Moterų vaidmuo III Seime. Virginija Jurėnienė.
Amerikos Lietuvių Tarybos (ALT‘os) Lietuvos laisvinimo veiklos XX a. 5 dešimtmečio vizija: nuo seiminės iki prezidentinės respublikos. Juozas Banionis.
Lyderio problema parlamentinėje valstybėje. Seimo frakcijų vadovai parlamentinės krizės laikotarpiu 1926 m. Audronė Veilentienė.

II. PERVERSMO TEORIJA, PRAKTIKA IR PASEKMĖS

Valstybinių perversmų genezė. Andrius Vaišnys.
1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo vertinimas sovietinėje lietuvių istoriografijoje. Aldona Gaigalaitė.
Valstybiniai perversmai Baltijos šalyse (1926-1934): panašumai ir skirtumai (lyginamasis aspektas). Zenonas Butkus.
Savanorių kūrėjų vienijimosi idėjos įgyvendinimas 1926 metų rudenį. Aušra Jurevičiūtė.

Perversmo poveikis E. Galvanausko Lietuvos garbės konsulatų tinklo kūrimo ir plėtros koncepcijos įgyvendinimui Sandra Grigaravičiūtė.

III. „IŠDAVYSTĖ“ RESPUBLIKOJE

Demokratijos „išdavimo“ 1926 m. gruodžio 17 d. pamokos Lietuvos valstiečių liaudininkų partijai. Mindaugas Tamošaitis.
Kodėl Tautos Vadui pavyko išlikti valdžioje. Liudas Truska.
Krikščionių demokratų ir tautininkų „koalicija“ 1926 m. pabaigoje – 1927 metų pradžioje: priežastys, bendri veiksmai ir pasekmės Lietuvos valstybingumo raidai. Artūras Svarauskas.
JAV lietuvių politinių srovių požiūris į Lietuvą ir jos valdžią po 1926 metų gruodžio 17-osios. Juozas Skirius.