Svarbiausi Lietuvos Tarybos 1918 metų aktai – atkuriantys Lietuvos valstybingumą ir dedantys pirmuosius jos konstitucinius pagrindus – yra pakankami šiai institucijai įvardyti savotiška Mažąja konstituanta. Monografijos tikslas – remiantis negausiai išlikusia archyvine medžiaga, to meto spaudoje pateikiama informacija, teisės aktais ir kitais dokumentais, memuarinio pobūdžio literatūra, atskleisti mažiau tyrinėtą istorinį teisinį Tarybos organizacijos ir veiklos aspektą.

Kn. taip pat: Žodis skaitytojui / Česlovas Juršėnas, p. 5–6.

Knyga skirta LKP–LDDP–LSDP įvykių kronikai atskleisti. Leidinio „Nepriklausomybės ir demokratijos žingsniai“ antrajame leidime 1989–1999 metų kronika beveik nekeista, tik atsisakyta mažiau reikšmingų to metų aktualijų ir prisimintas pirmajame leidime pamirštas vienas ar kitas reikšmingesnis politinio gyvenimo įvykis. Antrojoje dalyje įvykiai pateikiami telegrafiniu stiliumi ir pirmiausia tie, kurie vienaip ar kitaip veikė Lietuvos gyvenimą.

Prezidentas valstybinės valdžios institucijų sistemoje / Gediminas Mesonis – mokslinis redaktorius. - Vilnius : Mes, 2011 (Vilnius : Sapnų sala). - 498, [1] p. - Turinyje aut.: Armanas Abramavičius, Linas Baublys, Toma Birmontienė, Tomas Blinstrubis, Darius Butvilavičius, Roberta Firavičiūtė, Kristina Grigienė, Egidijus Jarašiūnas, Mindaugas Maksimaitis, Laimonas Markauskas, Gediminas Mesonis, Indrė Pukanasytė, Birutė Sabatauskaitė, Vytautas Sinkevičius, Milda Vainiutė, Elena Vaitiekienė, Juta Večerskytė, Juozas Žilys. - Bibliogr. išnašose.

Pirmasis knygos skyrius skirtas Lietuvos Prezidento instituto raidai, antrasis nagrinėja Lietuvos Respublikos Prezidento konstitucinio statuso aspektus, trečiasis – prezidento konstitucinį statusą pasaulio valstybėse.

Steigiamajam Seimui – 90 : pranešimų ir straipsnių rinkinys / Vilniaus universitetas ; [sudarytojai Saulius Kaubrys, Arūnas Vyšniauskas]. - Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2011 (Vilnius : Lodvila). - 249, [1] p. : iliustr., faks., žml. - (Lietuvos valstybingumo paveldas / redakcinė kolegija: Zenonas Butkus … [et al.] ; t. 1). - Aut.: Eglė Bendikaitė, Danutė Blažytė-Baužienė, Aušra Jurevičiūtė, Česlovas Juršėnas, Algimantas Kasparavičius, Algis Kašėta, Saulius Kaubrys, Algis Kazulėnas, Vytautas Landsbergis, Vytautas Sinkevičius, Vladas Sirutavičius, Artūras Svarauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vita Ulytė-Grigelevičienė, Audronė Veilentienė, Arūnas Vyšniauskas. - Santr. angl. - Bibliogr. išnašose.

Pranešimų ir straipsnių rinkinys yra skirtas Lietuvos parlamentarizmo patirtims 1920–1922 m. įprasminti. Leidinys parengtas pagal 2010 m. gegužės 14 d. Seime vykusios nacionalinės mokslinės konferencijos „Steigiamajam Seimui – 90“ pranešimų medžiagą.

Rinkinyje spausdinami šie straipsniai, parengti konferencijos pranešimų pagrindu: Kazulėnas, Algis. Steigiamojo Seimo ir Atkuriamojo Seimo panašumai ir skirtumai, p. 17–20; Juršėnas, Česlovas. Opozicijos vaidmuo Lietuvos parlamentuose, p. 21–25; Sinkevičius, Vytautas. Seimo, kaip Tautos atstovybės, konstitucinė samprata, p. 29–38; Sirutavičius, Vladas. Dar kartą rinkimų į Steigiamąjį Seimą klausimu, p. 39–50; Tamošaitis, Mindaugas. Steigiamojo Seimo narių sveikinimai Lietuvai, p. 51–70; Blažytė-Baužienė, Danutė. Pakeitę pasitraukusiuosius: 38 Steigiamojo Seimo narių kolektyvinės biografijos kontūrai, p. 71–88; Bendikaitė, Eglė. „Įstatymas teisių dar negarantuoja“: Žydų frakcijos veikla Steigiamajame Seime, p. 89–108; Kaubrys, Saulius. Vieno lauke kario istorija, arba vokiečiai parlamentarai Steigiamajame Seime, p. 109–118; Svarauskas, Artūras. Lietuvių krikščionių demokratų prioritetai Steigiamojo Seimo vidaus politikoje, p. 119–132; Jurevičiūtė, Aušra. Vyriausiasis Lietuvos gynimo komitetas 1920–1922 metais, p. 133–158; Kasparavičius, Algimantas. Belaukiant Godo: Lietuvos užsienio politika Steigiamojo Seimo metais, p. 159–180; Veilentienė, Audronė. Lietuvos Steigiamojo Seimo delegacijų veikla, p. 181–200; Ulytė-Grigelevičienė, Vita. Lietuvos Steigiamojo Seimo susirinkimo diena kaip Tautos šventė, p. 201–216; Vyšniauskas, Arūnas. Steigiamasis Seimas transnacionalinės istorijos požiūriu, p. 217–249.

Straipsniai

Arlauskas, Saulius. Sovereignty of a nation in the parliamentary system of Lithuania: problems and proposals = Tautos suverenitetas parlamentinėje Lietuvos sistemoje: problemos ir pasiūlymai / Saulius Arlauskas. - Santr. liet. - Bibliogr.: 7 pavad. // Limes. - ISSN 2029-0187. - Vol. 3, no. 2 (2010), p. 99–109.

Straipsnyje siekiama atskleisti, kaip parlamentinė valdymo forma gali užtikrinti deramą atstovavimą žmonių interesams. Remiantis Mykolo Romerio idėjomis apie suvereno ir valdžios santykį teigiama, kad parlamentinės valstybės konstitucijoje privalo būti numatyta speciali konstitucingumo apsaugos funkcija kaip suvereno valios išraiška. Rašoma, kad tokia funkcija nustatyta Prancūzijos ir Vokietijos konstitucijose, suteikiant Prezidentui funkciją užtikrinti deramą parlamentinės sistemos veikimą (politinio ir teisinio rezervo funkcija). Straipsnio autoriaus nuomone, Lietuvoje, kuri taip pat yra laikoma parlamentine respublika, Prezidentas politinio ir teisinio rezervo funkcijos neatlieka ir atitinkamų įgaliojimų neturi. Siūloma pasekti Prancūzijos ar Vokietijos konstitucijų pavyzdžiu ir peržiūrėti Seimui bei Prezidentui priklausančias kompetencijas.

Jurgaitis, Robertas. Vilniaus seimelio pasiuntiniai Abiejų Tautų Respublikos Seime 1717–1793 m. : statutas ir parlamentinio aktyvumo formos / Robertas Jurgaitis. - Santr. angl. - Bibliogr. išnašose // Parlamento studijos. - ISSN 1648-9896. - [Nr.] 10 (2011), p. 29–49.

Straipsnyje analizuojama Vilniaus seimelio pasiuntinių parlamentinė veikla Abiejų Tautų Respublikos Seime 1717–1793 metais. Remiantis Respublikos Seimo dienoraščiais, oficialia dokumentacija, didžiausias dėmesys tyrime skiriamas Vilniaus seimelio pasiuntinių ordinarinėms (pasisakymams, konstitucijų projektų inicijavimui) ir ekstraordinarinėms (liberum veto teisės panaudojimui ir Seimo sesijų išardymo iniciatyvoms) parlamentinio aktyvumo formoms. Parlamentinei veiklai nemažai įtakos turėjo Vilniaus seimelio pasiuntinių statusas ir įtakingiausios pozicijos tarp LDK pasiuntinių. Straipsnyje siekiama atskleisti istoriografijoje iki šiol mažai tirtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seimelių pasiuntinių parlamentinės veiklos efektyvumo problemą.

Lukošaitis, Alvidas. Lobizmas užsienio šalyse ir Lietuvoje: teisinio reguliavimo ir institucionalizacijos problemos / Alvidas Lukošaitis. - Santr. angl. - Bibliogr. : 64 pavad. // Politologija. - 2011, Nr. 2, p. 3–42.

Straipsnyje nagrinėjamas lobizmo teisinis reguliavimas ir institucionalizacija užsienio šalyse ir Lietuvoje. Teisėtas lobizmas vertinamas kaip skaidraus politinio proceso sąlyga ir reikšminga korupcijos prevencijos priemonė. Remiantis užsienio šalių lobizmo teisinio reguliavimo patirtimi, bandoma atsakyti į klausimą, kodėl teisėto lobizmo institutas yra neefektyvus arba neveikia Lietuvoje. Pagrindinės tiriamos problemos – teisinio reguliavimo netobulumas, politinės sistemos ir sprendimų priėmimo proceso specifika, sociokultūrinio konteksto bruožai, – kaip veiksniai, apsunkinantys teisėto lobizmo institucionalizaciją.

Machovenko, Jevgenij. Lietuvos viešosios teisės iki XVIII a. pabaigos istorijos tyrimų būklė ir perspektyvos / Jevgenij Machovenko. - Santr. angl. - Bibliogr.: 27 pavad. // Teisė. - ISSN 1392-1274. - T. 79 (2011), p. 22–34.

Straipsnyje nagrinėjami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) viešosios teisės istorijos tyrimų metodologiniai pagrindai, aptariamos LDK viešosios teisės istorijos tyrimų spragos ir jų šalinimo perspektyvos, kaip alternatyva tradicinei LDK teisės vientisumo doktrinai pateikiama pliuralistinė tos teisės vizija.

Masnevaitė, Elena. Parlamentinės veiklos finansavimas kaip netiesioginio valstybinio politinių partijų finansavimo forma / Elena Masnevaitė. - Santr. angl. - Bibliogr. : 64 pavad., ir išnašose // Parlamento studijos. - ISSN 1648-9896. - [Nr.] 10 (2011), p. 128–157.

Straipsnyje aptariami parlamentinės veiklos finansavimo bendrieji ir nacionaliniai aspektai politinių partijų, konkrečiai – netiesioginio valstybinio politinių partijų finansavimo kontekste. Siekiant atskleisti, kiek lėšos, skirtos parlamentinei veiklai finansuoti, ar kitokia faktinė parama parlamentarams ar parlamentinėms frakcijoms gali būti „įsisavinima“ jų atstovaujamųjų politinių partijų, šiame straipsnyje taip pat atskirai analizuojami tokie parlamentinės veiklos finansavimo subinstituto elementai kaip finansinės atskaitomybės pareiga ar Lietuvos Respublikos Seimo narių padėjėjų-sekretorių, tai yra vadinamojo Seimo nario kabineto, potencialas tapti partinio aparato sudedamąja dalimi.

Matkevičienė, Renata. Seimo įvaizdžiai Lietuvos prezidentų inauguracinėse kalbose / Renata Matkevičienė. - Santr. angl. - Bibliogr. išnašose // Parlamento studijos. - ISSN 1648-9896. - [Nr.] 10 (2011), p. 80–98.

Šio straipsnio tikslas – nustatyti ir aptarti prezidentų inauguracinėse kalbose pateikiamą išrinktojo Prezidento santykį su Lietuvos Respublikos Seimu, nustatyti ir įvertinti kalbose pristatomas numatomos veiklos sankirtas ir atskirtis.

Matonytė, Irmina. Politinio atstovavimo galimybių plėtra? Lietuvos parlamentarų požiūrio į moterų kvotas analizė / Irmina Matonytė, Oksana Mejerė. - Lent. - Santr. angl. - Bibliogr. išnašose // Parlamento studijos. - ISSN 1648-9896. - [Nr.] 10 (2011), p. 99–127.

Straipsnyje, paremtame pusiau struktūruotų interviu su Lietuvos Seimo nariais medžiaga, analizuojama tiek bendrojo diskurso, susijusio su moterų atstovavimo politikoje stiprinimu, kaita, tiek Seimo narių konkrečiai reiškiamo požiūrio į lyčių kvotas ypatumai, pristatant formalaus struktūrinio lyčių atstovavimo sovietiniame režime patirtis ir santykinai nykstančio moterų atstovavimo požymius demokratinėje politikoje. Atskleidžiama, kad nei priklausymas politinei partijai, nei „plitimo“ (angl. contagion) efektas, nei ekonominės ir socialinės plėtros veiksniai trumpuoju laikotarpiu nedaro pastebimo poveikio lyčių lygybės diskurso kaitai ir nestimuliuoja teigiamų nuostatų lyčių kvotų ar moterų atstovavimo politinėje arenoje didinimo atžvilgiu.

Pečkys, Vidas. Politinių partijų finansavimas: aktualijos ir problemos / Vidas Pečkys. - Santr. angl. - Bibliogr.: 34 pavad. // Socialinių mokslų studijos. - ISSN 2029-2236. - 2011, [t.] 3(2), p. 443–458.

2010 m. rugsėjo 15 d. įsigaliojęs naujasis Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas gana kontroversiškai vertinamas tiek politinių sluoksnių, tiek visuomenės. Šiame straipsnyje keliamas tikslas išanalizuoti tris klausimus: 1) politinių partijų finansavimo iš šalies biudžeto teorinius aspektus, akcentuojant finansavimo būtinumą, būdus ir pagrindinius principus; 2) parodyti nagrinėjamos problemos nuostatų pokyčius naujajame įstatyme, lyginant su 2004 m. Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymu; 3) pateikti faktinę partijų finansavimo iš valstybės biudžeto analizę per pastarąjį dešimtmetį.

Ruškytė, Ramutė. Konstitucinio Teismo aktų poveikis teisėkūrai / Ramutė Ruškytė. - Lent. - Santr. angl. - Bibliogr. išnašose // Konstitucinė jurisprudencija. - ISSN 1822-4520. - 2011, Nr. 1(21), p. 242–285.

Straipsnyje siekiama atskleisti, kodėl reikalinga teisėkūros subjektų (pirmiausia parlamento) teisminė kontrolė ir kokios yra šios kontrolės istorinės prielaidos. Analizuojami Konstitucinio Teismo (KT) nutarimų poveikio teisėkūros subjektams teisiniai pagrindai, nagrinėjama, kaip Lietuvoje vykdoma Seimo, Vyriausybės ir Prezidento išleistų aktų konstitucinė kontrolė, kokių problemų kyla įgyvendinant KT baigiamųjų aktų rezoliucines dalis ir jo doktriną, kokios yra KT baigiamųjų aktų rezoliucinių dalių ir doktrininių nuostatų neįgyvendinimo priežastys. Apibūdinami galimi konstitucingumo vykdymo stebėsenos būdai. Spausdinama lentelė „Informacija apie Konstitucijai ir (arba) įstatymams prieštaraujančiomis pripažintas teisės aktų nuostatas, kurios 2011 m. kovo 31 d. nebuvo pakeistos ar panaikintos“ (1993–2009 m.).

Sauliūnas, Darius. Seimūnų statuso gniaužtuose / Dalius Sauliūnas. - Iliustr. - (Politika. Situacija) // IQ. - 2011, Nr. 5, p. 34–35.

Rašoma apie tai, kaip kito Seimo narių teisinio statuso reglamentavimas nuo tarpukario Lietuvos pirmosios – 1922 m. – Konstitucijos iki šių dienų. Pirmojoje Konstitucijoje buvo įtvirtintas laisvas mandatas, o kartu ir visiškai nesuvaržytas Seimo nario statusas. Nemažai Seimo narių dėstė universitete, leido spaudinius, bendradarbiavo spaudoje ir pan. Tačiau vėliau Seimo narių teisės buvo vis labiau griežtinamos. Panašiai progresavo ir Lietuvos Seimo narių statusas po 1990 m. Aukščiausiosios Tarybos, vėliau – Seimo. Parlamentarai galėjo laisvai dirbti mokslinį-pedagoginį darbą, dalyvauti savivaldybių darbe ir kt. Priėmus 1992 m. Konstituciją, atsirado prielaidų siaurinti Seimo narių statusą. 2011 m. vasario 23 d. Konstitucinis Teismas (KT) Seimo narį traktavo kaip profesionalų politiką, t. y. kaip tokį Tautos atstovą, kuriam darbas Seime yra jo profesijos dalis. Dar kartą pažymėta, kad pedagoginis darbas nėra suderinamas su Seimo nario pareigomis. Apskritai Lietuvos Konstitucija nedraudžia Seimo nariui jokios, net ir profesinės veiklos, kuri pagrįsta kūryba, kaip antai, architektūra, advokatūra ir kt. Autorius abejoja, ar kada nors KT taip išaiškins, tačiau taip išaiškinus Konstituciją, galima būtų į politiką pritraukti daug kūrybingų žmonių, ko dabar būtent ir trūksta Seimui.

Sinkevičius, Vytautas. Ar Konstitucija leidžia Seimo nariams šokti, arba kai kurie Seimo nario teisinio statuso aiškinimo probleminiai aspektai / Vytautas Sinkevičius. - Santr. angl. - Bibliogr.: 12 pavad. ir išnašose // Socialinių mokslų studijos. - ISSN 2029-2236. - 2010, [t.] 4(8),
p. 183–198.

Mykolo Romerio universiteto profesoriaus, buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo straipsnis apie tai, kaip Konstitucijoje traktuojamas Seimo nario mandatas ir kaip jį aiškina KT, samprotaujama, ar Seimo nariai, dalyvaudami komercinės televizijos projektuose, nepažeidžia Seimo nariams suteiktų įgaliojimų.

Sinkevičius, Vytautas. Konstitucinio Teismo nutarimų įgyvendinimas įstatymų leidyboje / Vytautas Sinkevičius // Jurisprudencija. - 2011, [t.] 18(2), p. 497–516.

Įgyvendinant Konstitucinio Teismo (KT) nutarimus kyla tam tikrų problemų. Praktika rodo, kad įstatymų leidėjas ne visada laiku panaikina teisės aktą, kurį KT pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai, kad kartais delsiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris atitiktų KT nutarimuose pateiktą oficialią konstitucinių nuostatų sampratą. Seimo statutą reikėtų papildyti nuostatomis, įpareigojančiomis Seimo struktūrinius padalinius vykdyti nuolatinę, sisteminę KT nutarimų motyvuojamųjų dalių analizę. Svarstytina, ar neturėtų būti pakeista KT įstatymo 64 straipsnio 1 dalies 4 punkto norma, kuri leidžia ginčyti įstatymo ar kito teisės akto atitiktį Konstitucijai pagal priėmimo tvarką nepaisant jokių terminų, praėjusių nuo įstatymo ar kito teisės akto priėmimo. Siekiant paspartinti bylų nagrinėjimą KT, reikėtų iš esmės pakeisti bylų nagrinėjimo tvarką.

Šileikis, Egidijus. Diskutuotinos rinkimų kampanijų finansavimo naujovės / Egidijus Šileikis. - Santr. angl., p. 169. - Bibliogr. išnašose // Justitia. - ISSN 1392-5709. - 2010, Nr. 2, p. 2–8.

Straipsnyje analizuojama Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo nauja – priimta 2010 m. gegužės 18 d.  – redakcija. Taip pat aptariamos 2004–2010 m. viešomis tapusios diskusijos dėl senos ir naujos įstatymų redakcijos naujovių.

Vaišnys, Andrius. Parlamentinės kontrolės veiksnys informacinio mechanizmo aspektu / Andrius Vaišnys. - Iliustr. // Parlamento studijos. - ISSN 1648-9896. - [Nr.] 10 (2011), p. 5–10.

Veilentienė, Audronė. II Seimo požiūris į santykius su Didžiąja Britanija / Audronė Veilentienė. - Santr. angl. - Bibliogr. išnašose // Parlamento studijos. - ISSN 1648-9896. - [Nr.] 10 (2011), p. 11–28.

Straipsnyje analizuojamas II Seimo frakcijų požiūris į santykius su Didžiąja Britanija, paskolos geležinkeliams tiesti klausimo svarstymas, nagrinėjamos Vyriausybės pastangos gauti paskolą iš Anglijos ir bandoma nustatyti priežastis, lėmusias paskolos atsisakymą. II Seimo laikotarpiu Lietuva, nesutikdama su Vilniaus praradimu, buvo patekusi į politinę izoliaciją, todėl jai turėjo rūpėti, kaip pagerinti santykius su viena įtakingiausių Vakarų Europos šalių – Didžiąja Britanija. Buvo užmegzti tarpparlamentiniai ryšiai, bet II Seimo valdančioji dauguma – krikščionių demokratų blokas – vis dėlto balsavo prieš papildomą sąmatą geležinkeliams tiesti ir pavertė niekais kelerių metų Lietuvos Vyriausybės ir diplomatų pastangas gauti paskolą iš Anglijos vyriausybės. Straipsnyje daroma išvada, kad paskolos iš Didžiosios Britanijos atsisakymas pakenkė valstybių tarpusavio santykiams.

Žiobienė, Edita. The necessity of parliamentary oversight and the main subjects of parliamentary oversight in Lithuania: permanent committees of the Seimas = Parlamentinės kontrolės funkcijos būtinumas ir pagrindiniai parlamentinės kontrolės subjektai Lietuvoje: Seimo nuolatiniai komitetai / Edita Žiobienė, Gintaras Kalinauskas. - Schem. - Santr. liet. - Bibliogr.: 26 pavad. ir išnašose // Socialinių mokslų studijos. - ISSN 2029-2236. - 2010, [t.] 1(5), p. 23–39.

Straipsnyje Lietuvos Respublikos Seimo vykdoma parlamentinė kontrolė nagrinėjama kaip konstitucinis institutas, kompleksiškai sudarantis Seimo konstitucinio statuso institutą, kuris sistemiškai ir savarankiškai veikia vykdomąją valdžią nustatytais kontrolinio pobūdžio instrumentais bei užtikrina nepertraukiamą ir efektyvų vykdomosios valdžios įgyvendinimą.

Parengė Virgilija Beganskaitė