Pateikiamas bibliografinių sąrašų „Lietuvos parlamentinė sistema/parlamentarizmas“, spausdintų „Parlamento studijų“ 4 (2005 m.), 6 (2006 m.), 10 ir 11 (2011 m.) numeriuose, tęsinys. Šiame sąraše pristatomos knygos ir straipsniai iš mokslinių darbų, periodinių leidinių, gautų Lietuvos nacionalinėje parlamentinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje 2011 m. IV ketv. – 2012 m. I ketv.
Knygos
Adamkus, Valdas. Paskutinė kadencija : prezidento dienoraščiai / Valdas Adamkus ; [literatūrinis bendraautoris Valdas Bartasevičius]. - Vilnius : Tyto alba, 2011 (Vilnius : BALTO print). - 541, [3] p. : iliustr.
Dešimt metų (1998–2003 ir 2004–2009 m.) šaliai vadovavusio Prezidento Valdo Adamkaus knygoje skelbiami jo dienoraščiai, atspindintys laikotarpį po 2003 m. prezidento rinkimų ir jo antrosios kadencijos įvykius.
Eidintas, Alfonsas. Antanas Smetona ir jo aplinka / Alfonsas Eidintas. - Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012 (Vilnius : BALTO print). - 511, [1] p. : iliustr., faks., portr. - Bibliogr.: p. 488–497. - Asmenvardžių r-klė: p. 503–511.
Knygoje autorius daug dėmesio skiria lietuvių tautos atgimimui ir nepriklausomos Lietuvos valstybės sukūrimui XX a., jos raidai, A. Smetonos įtakai tautos ir jos tradicijų formavimuisi, jo požiūriui į lenkų ir Vilniaus klausimą bei Lietuvos istorines ribas. Knygos objektas – A. Smetonos artimųjų ratas. Kas padėjo jam du kartus būnant Lietuvos Prezidentu 1919–1920 ir 1926–1940 m., su kuo jis artimiausiai dirbo. Studijoje ieškoma ir atsakymų, kodėl išsiskyrė A. Smetonos ir A. Voldemaro, V. Krėvės-Mickevičiaus, generolo S. Raštikio, E. Galvanausko keliai. Aprašytas ir A. Smetonos šeimos, artimiausių draugų, bendražygių likimas po 1940 m. okupacijos.
Jencius, Viktoras. 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas / Viktoras Jencius-Butautas. - Trakai : Voruta [i.e. „Vorutos“ fondas], 2011 (Vilnius : Standartų sp.). - 358, [1] p. : iliustr., faks., portr. - Virš. ir nugar. antr.: 1918 m. Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas. - Santr. angl., lenk.
Knygoje pasakojama apie 1918 m. Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko gyvenimo ir politinės veiklos kelią, išskiriamos svarbiausios jo gyvenimo datos. Apžvelgiama jo veikla Vilniaus Didžiojo Seimo metu, kova už lietuvių kalbos teises 1906–1914 m. ir Vasario 16-osios akto pasirašymo aplinkybės. Knygoje daug naujų faktų apie lenkų ir lietuvių santykius.
Rinkimų teisės ir kitos konstitucinės jurisprudencijos problemos = Vēlēšanu tiesību un citas konstitucionālās jurisprudences problēmas : [Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų X konferencijos medžiaga, 2011 m. rugsėjo 8–9 d., Klaipėda] / Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ; [pranešimus iš latvių kalbos į lietuvių kalbą vertė Daiva Puškoriutė-Ridulienė, pranešimus iš lietuvių kalbos į latvių kalbą vertė Ronaldas Tuomas]. - Vilnius : Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2011 (Vilnius : Baltijos kopija). - 235, [1] p. - Gretut. tekstas liet., latv.
Knygoje pateikiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų X konferencijos medžiaga. Spausdinamos Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininko Romualdo Kęstučio Urbaičio bei Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko Gunaro Kūtrio įžanginės kalbos, pateikiami pranešimai: Birmontienė, T. Konstitucinė rinkimų doktrina; Branta, A. Rinkimų teisės problemos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje; Kūtris, G. Esminės Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010–2011 metų nutarimų išvados; Ruškytė, R. Kai kurie Konstitucinio Teismo jurisprudencijos aspektai (2010 m. rugsėjo 1 d. – 2011 m. rugpjūčio 31 d.).
Sinkevičius, Vytautas. Parlamento teisės studijos / Vytautas Sinkevičius ; Mykolo Romerio universitetas. - Vilnius : [Mykolo Romerio universitetas] : Baltijos kopija, 2011 (Kaunas : Vitae Litera). - 492, [1] p. - Santr. angl. - Bibliogr.: p. 464–488. - Asmenvardžių r-klė: p. 89–492.
Knygą sudaro šeši skyriai. Pirmame skyriuje aptariama Konstitucijos samprata, antrame nagrinėjami Konstitucijoje nustatyti reikalavimai asmeniui, kuris gali būti renkamas Seimo nariu. Trečiame knygos skyriuje analizuojama Seimo, kaip Tautos atstovybės, konstitucinė koncepcija. Pateikiami ir tyrinėjami konstituciniai elementai, kuriais pagrindžiamas konstitucinis Seimo statutas. Ketvirtas leidinio skyrius skirtas Seimo leidžiamiems teisės aktams. Penktame nagrinėjami kai kurie Seimo įgaliojimai: atskleidžiama, kokius įgaliojimus Seimas turi Vyriausybei, kai po prezidento rinkimų Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus, ir kokie yra Seimo įgaliojimai nustatant mokesčių ribas. Šeštame knygos skyriuje atskleidžiami Seimo nario teisinio statuso elementai.
Straipsniai
Birmontienė, Toma. Konstitucinės rinkimų doktrinos raida / Toma Birmontienė // Konstitucinė jurisprudencija. - 2011, Nr. 3, p. 248–272.
Aptariami tam tikri Konstitucinio Teismo (KT) doktrinos rinkimų klausimais aspektai – KT įgaliojimų ypatumai rinkimų bylose, su rinkimais susijusių bylų nagrinėjimo terminai. Nagrinėjami KT politinių atstovaujamųjų institucijų rinkimų doktrinos elementai: politinių atstovaujamųjų institucijų rinkimų principų doktrinos ypatumai, rinkimų sistemos doktrina, rinkimų slenksčio doktrina. Aiškinamas klausimas dėl KT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos suderinamumo.
Daukšienė, Inga. The role of National Parlaments in the European Union after treaty of Lisabon = Nacionalinių parlamentų vaidmens pokyčiai Europos Sąjungoje įsigaliojus Lisabonos sutarčiai / Inga Daukšienė, Sigita Matijošaitytė. - Santr. liet. // Jurisprudencija. - 2012, T. 19(1), p. 31–47.
2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus naujai Lisabonos sutarčiai, nacionaliniai parlamentai pirmą kartą per visą Europos integracijos istoriją nėra vien tik paminimi sutarties tekste, bet jiems suteikiamos realios galimybės dalyvauti Europos Sąjungos veikloje. Atskiras ES sutarties 12 str. nustato, kad nacionaliniai parlamentai aktyviai dalyvauja užtikrinant gerą Sąjungos veikimą. Tam tikslui parlamentams suteiktos galimybės iš ES institucijų gauti informaciją, teisė dalyvauti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės srityse, numatyta galimybė dalyvauti įprastinėje ir specialioje Sutarties peržiūros procedūrose, tačiau viena iš svarbiausių ir pažangiausių Lisabonos sutarties naujovių – mechanizmas, kuris leidžia, patikrinus ES įstatymo galią turinčio projekto atitiktį subsidiarumo principui ir nustačius galimus pažeidimus, tokį teisės akto projektą išbraukti iš ES teisėkūros darbotvarkės. Pažymėtina, kad svarbus vaidmuo vykdant šią patikrą yra suteikiamas valstybių narių nacionaliniams parlamentams. Pagal Lisabonos sutarties Protokolą dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo nacionaliniai parlamentai, pasinaudodami teisės aktų projektų vertinimo procedūra – „geltona ar oranžine kortelėmis“ – gali aktyviau dalyvauti ES veikloje, padėti užtikrinti, kad teisės aktai ES būtų priimami skaidriai.
Straipsnyje analizuojamos priežastys, lėmusios nacionalinių parlamentų įtraukimą į ES veiklą, pateikiama nacionalinių parlamentų vaidmens ES genezė, o didžiausias dėmesys skiriamas nacionalinių parlamentų vaidmens pokyčiams po Lisabonos sutarties. Šiuo aspektu analizuojamas nacionalinių parlamentų vaidmuo ES teisėkūroje, kurį jie atlieka per subsidiarumo ir proporcingumo principų kontrolę.
Jastramskis, Mažvydas. Seimo rinkimų rezultatų prognozavimas: valdančiųjų partijų balsų modelis / Mažvydas Jastramskis. - Lent. - Santr. angl. - Bibliogr.: 40 pavad. // Parlamento studijos. - [Nr.] 11 (2011), p. 134–157.
Straipsnyje siekiama pasiūlyti pirmąjį Lietuvoje Seimo rinkimų rezultatų prognozavimo modelį, paremtą statistine analize. Pirmoje dalyje apžvelgiami svarbiausi šios akademinės tradicijos aspektai ir pateikiami kriterijai, pagal kuriuos vertinamos prognozių funkcijos. Antroje dalyje suformuojamos dvi svarbiausios modelio prielaidos: pirma, kaip priklausomas kintamasis analizėje traktuojamas atskirų valdžios partijų pasirodymas Seimo rinkimuose (taip išvengiant mažos imties problemos), ir, antra, prognozuojama pagal jų balsus savivaldos rinkimuose (nepriklausomas kintamasis). Remiantis šiomis prielaidomis, trečioje dalyje pateikiamas tiesinės regresijos modelis ir išvedama prognozavimo formulė. Taip pat aptariami galimi būdai ją patobulinti, įvedant papildomus kintamuosius (svarbių politinių aplinkybių veiksnį) ir pasiūlomas antras modelio variantas. Pagal abu modelius pateikiamos konkrečios prognozės trims valdžios partijoms (TS-LKD, LRLS ir LiCS): kiek jos gaus balsų (išreikštų procentais) daugiamandatėje apygardoje 2012 m. Seimo rinkimuose.
Masnevaitė, Elena. Nauja Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo redakcija – politinis impulsas ar būtinybė / Elena Masnevaitė // Parlamento studijos. - 2011, Nr. 11, p. 158–191.
Aptariamos Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (angl. Group of States agaisnt Corruption) (toliau – GRECO) vertinimo ataskaitoje Lietuvai politinių partijų finansavimo skaidrumo srityje suformuluotos rekomendacijos, jų pagrįstumas. Analizuojama, ar visos rekomendacijos atitiko tuometinę juridinę ir faktinę Lietuvos realybę, bei įvertinama, ar iš tiesų tinkamam jų įgyvendinimui buvo būtina iš esmės keisti Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymą.
Mitrulevičius, Gintaras. Socialdemokratai Steponas Kairys ir Mykolas Biržiška Lietuvos Tarybos darbe: santykis su Vasario 16-osios akto priėmimu / Gintaras Mitrulevičius. - Santr. angl. - Bibliogr.: 205 pavad. // Parlamento studijos. - [Nr.] 11 (2011), p. 62–104.
Straipsnyje, remiantis Lietuvos (Valstybės) Tarybos protokolais, istoriniais šaltiniais ir istoriografija, aptariamas istorinėje literatūroje žinomas, tačiau specialaus ir išsamaus istorikų dėmesio ir teksto nesulaukęs į Lietuvos Tarybą išrinktų socialdemokratų S. Kairio ir M. Biržiškos santykis su istorinio 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos valstybės atkūrimo akto priėmimu. Taip pat nagrinėjamas klausimas, ar po 1917 m. gruodžio 11 d., kai M. Biržiška išstojo iš LSDP, o S. Kairys, anot dalies komunistinės istoriografijos, iš jos buvo pašalintas, juos galima laikyti socialdemokratais.
Ragauskas, Petras. Apie prielaidas neveikti lobistinės veiklos teisiniam reglamentavimui Lietuvoje / Petras Ragauskas // Teisės problemos. - 2011, Nr. 3, p. 77–100.
Straipsnyje analizuojama, kodėl praktikoje realiai neveikia Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymas ir kai kuriuose kituose teisės aktuose įtvirtintos su lobistinės veiklos reguliavimu susijusios nuostatos. Trumpai pristatoma teisinio lobistinės veiklos reglamentavimo genezė Lietuvoje, šią specifinę veiklą reglamentuojančiam įstatymui kelti tikslai. Aptariamas netinkamas lobistinės veiklos užsakovo ir lobisto statusą turinčių subjektų įtvirtinimas. Parodoma, kaip ir kodėl neveikia socialinių santykių reguliavimui būdingas „rimbo ir meduolio“ metodas. Trumpai apibūdinami galiojančio teisinio reglamentavimo užprogramuoti faktiniai oficialiojo lobizmo mastai.
Sinkevičius, Vytautas. Byla Paksas prieš Lietuvą, arba mėginimas įveikti Konstitucinio Teismo nutarimą / Vytautas Sinkevičius // Socialinių mokslų studijos. - 2012, [T.] 4(1), p. 193–213.
Seimas 2004 m. balandžio 6 d. apkaltos proceso tvarka pašalino Rolandą Paksą iš Respublikos Prezidento pareigų už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Konstitucija draudžia asmenims, šiurkščiai pažeidusiems Konstituciją, sulaužiusiems priesaiką, bet kada ateityje užimti tokias Konstitucijoje numatytas pareigas, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje nurodytos priesaikos davimu. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. sausio 6 d. priėmė sprendimą, kad draudimas R. Paksui bet kada ateityje būti renkamam į parlamentą yra neproporcingas ir kad nustatydama nurodytąjį draudimą Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnį. Pasak autoriaus, teisininkai pateikia visiškai skirtingas nuomones, kaip galima įvykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą. Straipsnyje analizuojami kai kurie teisininkų pasiūlymai ir pagrindžiama, kad, siekiant įvykdyti šį sprendimą, reikia keisti Konstituciją.
Stancelis, Vigintas. Parlamentarizmo istorijos skaitmeninimas / Vigintas Stancelis. - Iliustr., lent. - Santr. angl. - Bibliogr.: 52 pavad. // Parlamento studijos. - [Nr.] 11 (2011), p. 19–46.
Straipsnis skirtas apžvelgti pasaulinę parlamentarizmo istorijos skaitmeninimo, duomenų bazių sudarymo ir publikavimo internete praktiką. Aptariami iššūkiai, su kuriais susiduriama skaitmeninant ir vėliau elektroninėje erdvėje panaudojant atstovaujamosios valdžios, įstatymų leidybos istorijos dokumentus. Nagrinėjamos tokios problemos kaip duomenų formatų ir fizinių laikmenų senėjimas, būdų užtikrinti prieigą prie elektroninių dokumentų ilgalaikėje perspektyvoje paieška. Analizuojami standartai, kuriais remiantis kuriamos skaitmeninės dokumentų kopijos ir sudaromi jų aprašai – metaduomenys, naudojami saugant, kataloguojant ir viešinant sukauptus fondus.
Svarstomi parlamentinės veiklos sričių kėlimosi į elektroninę erdvę, perėjimo nuo popierinės prie elektroninės raštvedybos procesai ir jų galima įtaka parlamentinės istorijos dokumentavimui. Analizuojama pirmaujančių šalių patirtis šiose srityse, žymiausi projektai, jų kryptys ir turinys, iškilesni skaitmeninimo centrai, jų naudojamos priemonės ir darbų vykdymo metodika.
Šileikis, Egidijus. Rinkimų tvarkos konstitucingumo paieškos / Egidijus Šileikis. - (Konstitucinė teisė) // Justitia. - 2011, Nr. 1, p. 2–11.
Straipsnyje nagrinėjami keturi Konstitucinio Teismo nutarimai (2011 m. gegužės 11 d. dėl savivaldybių tarybų rinkimų tvarkos, 2010 m. lapkričio 9 d. dėl rinkimų į Europos Parlamentą tvarkos, 2008 m. spalio 1 d. dėl Seimo rinkimų tvarkos, 2007 m. vasario 9 d. dėl savivaldybių tarybų rinkimų), kurie rodo įstatymų leidėjo ir konstitucinės justicijos pozicijas.
Straipsnyje detalizuojama įstatymų leidėjo rinkimų tvarkos modelių pasirinkimų esmė, siekiama atsakyti į septynis klausimus, susijusius su įstatymų teikiamomis galimybėmis politinėms partijoms išsaugoti išskirtines teises rinkimuose.
Vaišnys, Andrius. Parlamento santykis su archyvu / Andrius Vaišnys. - Iliustr. - Santr. angl. - Bibliogr.: 23 pavad. // Parlamento studijos. - [Nr.] 11 (2011), p. 47–61.
Lietuvos Respublikos Seimas, kelis kartus patobulindamas valstybės archyvų statusą, tikslindamas jų funkcijas, veiklos sąlygas, dalį dokumentų palieka už Nacionalinio dokumentų fondo ribų, nes nėra nustatyta, kaip ta svarbi dalis turi patekti į parlamento archyvą. Autorius pastebi šį ypatumą nagrinėdamas Lietuvos Seimo archyvo statusą ir veiklos aplinkybes, kurios lemia parlamento struktūrų santykį su dokumentu, jo saugojimu ir išliekamosios vertės kūrimu. Straipsnio tikslai yra atskleisti archyvo vaidmenį dviem – istoriniu ir politinės kultūros – aspektais ir pateikti rekomendacijų, kaip būtų galima paversti parlamento archyvą nacionalinės reikšmės objektu, kad Seimas Lietuvoje turėtų savo tradicijos dokumentinį pamatą.
***
Branta, Aija. Rinkimų teisės problemos Konstitucinio teismo jurisprudencijoje / Aija Branta ; iš latvių k. vertė Daiva Puškoriutė-Ridulienė. - Bibliogr. išnašose // Konstitucinė jurisprudencija. - 2011, Nr. 3(23), p. 273–283.
Spausdinamas Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjos Aijos Brantos pranešimas, skaitytas 2011 m. rugsėjo 8–9 dienomis Klaipėdoje vykusioje Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų X mokslinėje konferencijoje „Rinkimų teisės problemos konstitucinėje jurisprudencijoje“. Nagrinėjami probleminiai klausimai KT bylose, susijusiose su aktyviąja ir pasyviąja rinkimų teisėmis.
Kavoliūnienė, Indrė. Prancūzijos V Respublikos valdymo modelis – mišrios (pusiau prezidentinės) Respublikos etalonas / Indrė Kavoliūnienė, Milda Vainiutė. - Santr. angl. - Bibliogr.: 30 pavad. ir išnašose // Socialinių mokslų studijos. - [T.] 3(3) (2011), p. 1047–1071.
Straipsnyje nagrinėjami Prancūzijos V Respublikos konstitucinės sistemos bruožai, apžvelgiant esminius 1958 m. Prancūzijos Respublikos Konstitucijos aspektus, atskleidžiama pastaraisiais metais priimtų Konstitucijos pataisų įtaka Prancūzijos konstituciniam reguliavimui. Straipsnyje ypač daug dėmesio skiriama Prancūzijos Respublikos valstybės valdžios institucijų tarpusavio santykiams ir jų ryšiams, kurie vaidina lemiamą vaidmenį nustatant valstybės valdymo modelį, pateikiami esminiai Prancūzijos, kaip pusiau prezidentinės respublikos etalono, valstybės valdymo formos aspektai. Be valstybės valdžios institucijų konstitucinės padėties analizės, straipsnyje taip pat nagrinėjamos kitos esminės Konstitucijos nuostatos, jų įtaka Prancūzijos konstitucinei sistemai.
Kudrna, Jan. The question of conducting direct elections of the President in the Czech Republic (A Live Issue for Already 20 Years) = Čekijos Respublikos Prezidento tiesioginių rinkimų įgyvendinimo klausimas (aktualus jau 20 metų) / Jan Kudrna. - Santr. liet. // Jurisprudencija. - 2011, T. 18(4), p. 1295–1321.
Čekija priklauso Europos valstybių mažumai, kuriose prezidentai renkami netiesiogiai. Tačiau tiesioginių rinkimų klausimas Čekijos visuomenei aktualus jau beveik dvidešimt metų. Parlamento lygmeniu politikai dėl šio klausimo ypač aktyviai diskutavo pastaruosius dešimt metų. Nors prezidento tiesioginių rinkimų sistema sulaukė ne tik visuomenės, bet ir daugelio parlamentinių partijų palaikymo, šis klausimas kol kas tebėra diskusijų objektas. Diskusijos vyksta dėl specifinių tokios idėjos aspektų, tačiau retai ši konstitucinė problema yra analizuojama išsamiai.
Autoriaus teigimu, pokyčiai prezidento rinkimų sistemoje turėtų didelį poveikį visam konstitucinės sistemos funkcionavimui, todėl būtina analizuoti, kaip ši problema suvokiama Čekijos Respublikoje. Atkreipiamas dėmesys, kad 2010 m. vykusių Žemųjų parlamento rūmų rinkimų rezultatai parodė, jog savo pozicijas sustiprino tos politinės partijos, kurios savo rinkimų programose vieną iš tikslų kėlė tiesioginių prezidento rinkimų sistemos įvedimą. Pasak autoriaus, formaliai tiesioginiams prezidento rinkimams Čekijoje šiuo metu yra susiklosčiusios tinkamesnės aplinkybės nei praeityje. Straipsnyje analizuojamas prezidento statusas šiuolaikinėje Čekijos konstitucinėje sistemoje, taip pat prezidento rinkimų ir galios klausimai, aptariami tiesioginių prezidento rinkimų klausimai nuo 1918 m. iki šių dienų bei nagrinėjami aktualūs Konstitucijos pakeitimai. Nemažas dėmesys skiriamas sunkumams, kurie, autoriaus nuomone, kiltų pasikeitus prezidento rinkimų tvarkai, bet išlikus dabar galiojančiai valdžių padalijimo sistemai.
Varaška, Mantas. Prezidento įgaliojimų trukmė JAV 1787 m. Konstitucijoje / Mantas Varaška // Socialinių mokslų studijos. - 2012, [T.] 4(1), p. 175–192.
Straipsnyje pateikiamas mokslinis valstybės vadovo įgaliojimų trukmės JAV 1787 m. Konstitucijoje modeliavimo ir jos įtakos prezidento statuso konstituciniam reguliavimui tyrimas. Nagrinėjamas JAV konstitucionalizmo laikotarpis, apimantis valstijų konstitucijų priėmimą 1776–1782 m., Filadelfijos konvento debatus 1787 m. ir Konstitucijos ratifikavimo procesą 1787–1789 m. Pasak autoriaus, skirtingai nei kituose moksliniuose tyrimuose, šiame darbe pagrindinis dėmesys skiriamas JAV Konstitucijos ir kitų konstitucinių dokumentų, susijusių su mokslinio tyrimo objektu, autorių motyvų ir ketinimų atskleidimui. Siekiama nustatyti valstybės vadovo įgaliojimų trukmės sampratą ir jos ryšį su tautos suvereniteto, valdžių padalijimo, konstitucijos viršenybės principais. Autoriaus teigimu, atliktas tyrimas leidžia geriau suvokti prezidento įgaliojimų trukmės svarbą ne tik JAV, tačiau ir jos pavyzdžiu pasekusių kitų respublikų konstitucinėse santvarkose.
Parengė Virgilija Beganskaitė
