Mokslo darbų periodiniame leidinyje Parlamento studijos pradedamas
spausdinti sąrašas Lietuvos parlamentinė sistema/parlamentarizmas. Jame
bus pristatomi šalyje išleistų knygų ir mokslinių straipsnių apie
parlamento vaidmenį politikos procese, jo struktūrą (frakcijos, komitetai,
komisijos), veiklos taisykles ir procedūras teisėkūros procese, įstatymų
leidžiamosios ir vykdomosios valdžių santykius, politinių partijų
dalyvavimą parlamento rinkimuose, knygų minėtomis temomis recenzijų
bibliografiniai įrašai.
Šiame numeryje pateikiamas pirmasis sąrašas darbų, spausdintų 2004-aisiais
ir 2005 m. I pusės leidiniuose.
Krupavičius, Algis.
Lietuvos politinė sistema : sąranga ir raida /
Algis Krupavičius, Alvidas Lukošaitis. - Kaunas : UAB Poligrafija ir
informatika, 2004 (Kaunas : Aušra). - 558, [1] p. : iliustr. ; 24 cm. -
Turinyje aut.: Arūnas Bučnys, Mindaugas Degutis, Leonidas Donskis, Vladas
Gaidys, Vitalis Nakrošis, Robertas Pogorelis, Remigijus Riekašius, Ligita
Šarkutė, Laimonas Talat-Kelpša, Gintaras Žilinskas, Juozas Žilys. -
Bibliogr., p. 534, ir išnašose. - Pavardžių ir dalyk. r-klės: p. 537-558.
- Tiražas 2 000 egz. - ISBN 9986-850-51-7.
Kn. taip pat: Pratarmė/Artūras Paulauskas, p. 78.
Monografija pateikia
brandžius ir išsamius Lietuvos politinės sistemos tyrimus, paremtus plačia
empirine medžiaga ir geru teoriniu pamatu, apibendrina, sintezuoja visą
Lietuvos politikos mokslų įdirbį per keturiolika atkurtos nepriklausomybės
metų. Knygoje aptariamos svarbiausios šiuolaikinės Lietuvos politinės
sistemos institucijos, jų sąveika su pilietine visuomene, kiti politinės
sąrangos elementai, be kurių neįsivaizduojama demokratiškai besitvarkanti
visuomenė ir valstybė. Ši monografija yra etapinis veikalas dar neilgoje
Lietuvos politikos mokslų istorijoje.
Knygą sudaro keturiolika
skyrių. Įvadinėje dalyje papildomai aptariama politinės sistemos
koncepcija, o baigiamojoje dalyje svarstomos demokratijos kokybės
problemos šiuolaikinėje Lietuvoje. Pirmajame skyriuje analizuojama
Lietuvos politinės sistemos transformacijos ir demokratijos įtvirtinimo
patirtis; toliau apžvelgiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimo
bei priėmimo aplinkybės, jos taikymo ir išbandymo laiku patirtis, taip pat
išskiriami konstituciniai principai, kuriais grindžiamas visos politinės
sistemos funkcionavimas; trečiajame ir ketvirtajame skyriuose aptariamos
dinamiškai kintančios politinės kultūros problemos, politikos ir viešosios
nuomonės kaitos bei sąveikos ypatumai; penktajame skyriuje analizuojami
žiniasklaidos santykiai ir poveikis politikai; šeštajame skyriuje
apžvelgiamos politinio dalyvavimo tendencijos; septintajame rinkimų
sistemos kaita; aštuntajame skyriuje supažindinama su interesų grupių
raidos bei lobizmo specifika; devintajame skyriuje apžvelgiama politinių
partijų ir partinės sistemos raida; dešimtajame įvertinama parlamento
institucionalizacija; vienuoliktajame skyriuje pateikiama dvinarės
vykdomosios valdžios Prezidento institucijos ir Vyriausybės analizė;
dvyliktajame skyriuje analizuojami viešosios administracijos ypatumai;
tryliktame apžvelgiama teisminės valdžios sistema; keturioliktame
skyriuje gvildenama vietos savivaldos organizacija ir jos raida. Skiriama
politikos apžvalgininkams ir politikams, studentams, visiems, bedomintiems
Lietuvos politinės sistemos pagrindais.
Lukošaitis, Alvidas.
Parlamento institucionalizacija ir teisėkūros procesas : Lietuvos atvejis
: monografija / Alvidas Lukošaitis. - V.: Vilniaus universiteto leidykla,
2005. - 262 p.
Monografijoje tiriama
Lietuvos Respublikos Seimo institucinė raida ir funkcionavimas
19902004 m. Knygą sudaro įvadas (teorinių nuostatų, tyrimo metodų ir
uždavinių pristatymas), išvados (atlikto tyrimo duomenų apibendrinimas)
bei keturios dalys, kuriose analizuojama Lietuvos parlamento
institucionalizacijos aplinka, parlamento frakcijų ir nuolatinių komitetų
organizavimas, teisėkūros procesą parlamente reglamentuojančios taisyklės
ir kt. Pirmoji dalis (Parlamentas politinėje sistemoje: institucinės
aplinkos analizė) skirta Lietuvos parlamento institucionalizacijos
aplinkai įvertinti. Antroje dalyje (Parlamento frakcijų statusas,
organizavimas ir vienybė) analizuojamos politinėms partijoms parlamente
atstovaujančių frakcijų savybės, ypatingą dėmesį skiriant parlamento
frakcijų drausmės ir vienybės rodikliams. Trečiojoje dalyje (Nuolatinių
parlamento komitetų sistemos funkcionavimas) tiriamas parlamento
nuolatinių komitetų vidinis ir funkcionavimo organizavimas. Ketvirtoji
dalis (Teisėkūros procesas parlamente: darbotvarkės perkrova ir įstatymų
infliacijos prielaidos) skirta parlamento sprendimų priėmimo taisyklėms
bei teisėkūros procesui (parlamente) analizuoti. Studija skiriama
politikos ir teisės mokslų atstovams, politikos apžvalgininkams ir
politikams, visiems, bedomintiems Lietuvos politinės sistemos institucine
sąranga, parlamento raida bei funkcionavimu teisėkūros srityje.
Lukošaitis, Alvidas.
Parlamento institucionalizacija ir teisėkūros procesas: Lietuvos atvejis
[Rankraštis] : daktaro disertacija : socialiniai mokslai, politikos
mokslai (02S) / Alvidas Lukošaitis. - Vilnius, 2004. - 175 lap. : lent. -
Kiti leidimai: Parliamentary institutionalization and the lawmaking
procedure in Lithuania. - Disert. rengta 19992003 m. Vilniaus
universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. -
Tekstas vienoje lapo pusėje. - Bibliogr.: lap. 155169. - Dr. disert. (social.
m.) - Vilniaus universitetas, 2004.
Lukošaitis, Alvidas.
Parliamentary institutionalization and the
lawmaking procedure in Lithuania = Parlamento institucionalizacija ir
teisėkūros procesas: Lietuvos atvejis : summary of doctoral dissertation :
social sciences: political science (02S) / Alvidas Lukošaitis ; Vilnius
University. - Vilnius : [Vilnius University], 2004. - 23 p. ; 20 cm. -
Antr. iš virš. - Santr. liet. - Kiti leidimai: Parlamento
institucionalizacija ir teisėkūros procesas: Lietuvos atvejis
[Rankraštis]. - Aut. darbų sąrašas: p. 22 (4 pavad.). - Tiražas [50] egz.
Lietuva po Seimo rinkimų
2004 : [straipsnių rinkinys] / Vilniaus
universitetas. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas,
Lietuvos politologų asociacija, Lietuvos laisvosios rinkos institutas ;
[sudarytojas Algimantas Jankauskas]. - Kaunas : Naujasis lankas, 2005
(Kaunas : Morkūnas ir Ko). - 255, [1] p. : diagr. ; 23 cm. - Turinyje
aut.: Živilė Dambrauskaitė, Jonas Daniliauskas, Marius Gedutis, Mindaugas
Jurkynas, Algis Krupavičius, Vladimiras Laučius, Monika Laurinavičiūtė,
Alvidas Lukošaitis, Ainė Ramonaitė, Živilė Šatūnienė, Gintaras Šumskas,
Vadzim Vileita. - Bibliogr. str. gale ir išnašose. - Tiražas 400 egz. -
ISBN 9955-03-278-2.
Straipsnių rinkinys,
parengtas pagal VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ir
Lietuvos politologų asociacijos metinėje konferencijoje Lietuva po Seimo
rinkimų 2004, kuri įvyko 2004 m. lapkričio 19 d., skaitytus pranešimus,
juos papildžius ir atnaujinus. Rinkinį sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje
supažindinama su politinių partijų programomis ir vertybėmis 2004 m. Seimo
rinkimuose bei politinių partijų ar koalicijų, kurios peržengė rinkiminį
slenkstį proporcinio atstovavimo rinkimų dalyje 2004 m. A. M. Brazausko
ir A. Paulausko koalicija, Darbo partija, Liberalų ir centro sąjunga, R. Pakso
koalicija, Tėvynės sąjunga ir Valstiečių ir Naujosios demokratijos sąjunga
nuostatomis Seimo rinkimuose 2004 m. vietinės valdžios ir valdymo
srityje. Antroje dalyje nagrinėjamos partinės sistemos raidos tendencijos
po Seimo rinkimų 2004 m. Trečiojoje dalyje apžvelgiami naujieji užsienio
politikos uždaviniai po 2004 m. Seimo rinkimų, išsamiau aptariama Lietuvos
užsienio politika Ukrainos atžvilgiu bei Baltarusijos politinė padėtis,
susiklosčiusi po Nacionalinio susirinkimo Atstovų rūmų rinkimų ir
konstitucinio referendumo kompanijoms, taip pat šios padėties svarba
Lietuvai.
Leidinio prieduose
spausdinami bendro VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto,
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ir Pilietinės visuomenės instituto
rinkiminio projekto Piliečių pasirinkimas 2004 rezultatai. Pateikiami
partijų atsakymai, atspindintys partijų nuostatas svarbiausiais Lietuvos
visuomenės ir valstybės klausimais. Kitame priede pateikiama Lietuvos
laisvosios rinkos instituto ekspertų atlikta Lietuvos politinių partijų
programų analizė.
Butkus, Fabijonas
Saulius. Politinių partijų veiklos vertinimas
vadybiniu požiūriu / Fabijonas Saulius Butkus. - Santr. angl. - Bibliogr.:
14 pavad. // Viešoji politika ir administravimas. - ISSN 1648-2603. -
Nr. 8 (2004), p. 8388.
Straipsnio tikslas
padidinti politinių partijų veiklos rezultatyvumą ir efektyvumą, todėl
politinės partijos analizuojamos organizacijų teorijos ir vadybos mokslo
požiūriu. Pirmiausia nustatomi partijos, kaip organizacijos, veiklos
produktai ir jų vartotojai, po to suformuluojama politinės partijos, kaip
organizacijos, paskirtis. Kad būtų įveiktas demokratijos paradoksas, kurio
esmė partijos įgyjama teisė valdyti ilgą laiką už rinkėjams rūpimus
trumpalaikius įsipareigojimus, siūloma svarbiausiu partijos darbo produktu
laikyti jos filosofiją nuostatų labiausiai piliečiams ir valstybei
rūpimu klausimu visumą.
Lukošaitis, Alvidas.
Lietuvos parlamento frakcijų vienybė ir drausmė
/ Alvidas Lukošaitis. - Lent. - Santr. angl. - Bibliogr. išnašose //
Politologija. - ISSN 1392-1681. - 2004, Nr. 1, p. 75114.
Straipsnyje analizuojama
Lietuvos parlamento frakcijų vienybė ir drausmė. Šie rodikliai yra vieni
iš svarbiausių, siekiant ne tik frakcijų, bet ir viso parlamento
efektyvaus funkcionavimo, visų pirma teisėkūros srityje bei užtikrinant
parlamento (valdančiųjų) frakcijų paramą Vyriausybės programos
įgyvendinti. Minėtos problemos ypač aktualios pokomunistinių šalių
parlamentams, kuriuose frakcijų vienybė ir drausmė nėra įspūdinga dėl
silpnų partinės demokratijos tradicijų. Straipsnyje parlamento frakcijų
vienybė įvertinama (apskaičiuojama) remiantis S. Ricc vienybės indekso
formule: drausmė pristatant kai kuriose partinėse organizacijose
institucionalizuotas partinės drausmės taisykles bei reikalavimus, kuriais
užtikrinama partinė drausmė parlamento frakcijose.
Mesonis, Gediminas.
Valdžių padalijimo teorija ir jos įgyvendinimo
modeliai // Jurisprudencija. - ISSN 1392-6195. 2004.- T. 61 (53), p.
518.
Straipsnio tikslas
parodyti valdžių padalijimo teorijos kilmę, jos raidą ir šiuolaikinį
požiūrį į jau klasikine tapusią teoriją. Straipsnyje pabrėžiama valdžių
padalijimo teorinio ir praktinio paveldo specifika. Autorius ieško
atsakymų į klausimus: koks valdžių padalijimo modelis yra geriausias?;
kokie kriterijai suteikia galimybę valdžių padalijimo modelį vertinti
kokybinių kriterijų lygmeniu?; ar nuolatinis valdžių padalijimo modelio
tobulinimas, keičiant konstitucijas, nepažeidžia konstitucijos pastovumo
vertybės? Straipsnio pabaigoje formuluojamos išvados. Jose atsakoma į
iškeltus klausimus, apibrėžiamas dviejų siekiamybių konstitucijos
stabilumo ir valdžių padalijimo santykis.
Ragauskas, Petras.
Piliečių dalyvavimas leidžiant įstatymus / Petras
Ragauskas. - Santr. angl. - Bibliogr. išnašose // Politologija. - ISSN
1392-1681. - 2005, Nr. 1, p. 55-81.
Straipsnyje aptariama
piliečių (tautos, atitinkamų piliečių grupių bei pavienių piliečių)
dalyvavimo leidžiant įstatymus teoriniai bei praktiniai aspektai.
Analizuojama, kokias su įstatymų leidyba susijusias teises jiems suteikia
Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti teisės aktai, taip pat kokia
šioje srityje yra susiklosčiusi reali padėtis. Aptariami abiem
konstitucines teises turintiems Lietuvos įstatymų leidėjams (Tautai ir
Seimui) būdingi pranašumai ir trūkumai.
Jankauskas, Algimantas.
Daktaro disertacija apie Lietuvos parlamento
institucionalizavimo procesą / Algimantas Jankauskas // Politologija. -
ISSN 1392-1681. - 2004, Nr. 3, p. 150154.
Pristatoma liepos 2 d. VU
TSPMI dėstytojo Alvido Lukošaičio apginta daktaro disertacija Parlamento
institucionalizacija ir teisėkūros procesas: Lietuvos atvejis.
Lukošaitis, Alvidas.
Studija apie nuolatinius parlamento komitetus
naujosiose demokratijose : [recenzija] / Alvidas Lukošaitis. - Rec. kn.:
Committees in Post-Communist Democratic Parlaments / D. Olson, W. Crowther
(eds.). Columbus, 2002 // Politologija. - ISSN 1392-1681. - 2004, Nr. 1,
p. 120124.
Spausdinama D. Olson ir W. Crowther
knygos Committees in Post-Communist Democratic Parlaments recenzija,
kurioje išsamiai tiriama ir apibendrinama parlamentų institucinė raida
pokomunistinėse šalyse.
Į pradžią