TAUTINIØ MAÞUMØ DALYVAVIMAS RINKIMUOSE Á LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMÀ 1920–1926 M.: KIEKYBINIØ CHARAKTERISTIKØ PROJEKCIJA

Saulius Kaubrys
Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas
Vilnius University Faculty of History
Universiteto 7, LT-01513 Vilnius
El. paðtas: viltute@takas.lt
 

Santrauka
Reikðminiai þodþiai
Ávadas
Darbo tikslas
Tyrimo metodai
Rinkimø akcijø á Lietuvos Respublikos Seimus metrika: pagrindiniø vardikliø klausimu

• Steigiamasis Seimas

• I Seimas

• II Seimas

• III Seimas

Iðplëstinës pastabos post scriptum

 

Santrauka
Remiantis lietuviðkosios istoriografijos skleistinëje fiksuotu aptariamosios problematikos „ádirbiu“, XX a. tarpukario periodikos publikacijose fokusuotomis áþvalgomis, telkiantis á pagalbà iðlikusià statistikà bei jà analizuojant, siekiama ásigilinti á rinkimø akcijø bendràsias rezultato prasmes ir apimtis 1920–1926 m. Keturiose susivokimo ir pilietiðkumo patikros kampanijose tautiniø maþumø bendruomeniø „turtu“ tapo ágyta patirtis. Tarpgrupinë sutelktis klostosi chaotiðkai (atrodo, kad ir paèiame parlamente nesama jø sutarties akivaizdesnio tæsinio). Rinkimø „lyderiø“ ir „naujokø“ kaita greièiausiai neatsitiktinë.
 

Reikðminiai þodþiai: Steigiamasis Seimas; I Seimas; II Seimas; III Seimas; rinkimø apygardos ir sàraðai; þydai; lenkai; rusai; vokieèiai.
 

Ávadas
XX a. I Respublikos laikotarpiu valstybës ástatymø kûryba buvo plëtojama 5 skirtingø kadencijø parlamentuose. 1920 m. geguþës 15 d. darbà pradëjo Steigiamasis Seimas, veikæs iki 1922 m. lapkrièio 13 d., kai buvo suðauktas I Seimas. 1923 m. kovo 12 d. Prezidento Aleksandro Stulginskio aktu minëtasis Seimas buvo paleistas. Tø paèiø metø birþelio 5 d. susirinko II Seimas, kadencijà baigæs 1926 m. birþelio 2 d. Po jo ëjo III Seimas, kuris buvo paleistas 1927 m. balandþio 12 d. 1936 m., visiðkai kitais rinkimø pagrindais sudarytas, darbà pradëjo IV Seimas, veikæs iki 1940 m. IV Seimo rinkimø ástatymas iðimtinæ kandidatø á tautos atstovybæ këlimo teisæ suteikë apskrièiø ir miestø taryboms, tuo paneigdamas dar 1928 m. Konstitucijos numatytà teisæ skelbti lygius, visuotinus ir tiesioginius rinkimus. Lietuvos nepriklausomybës laikotarpiu tautinëms maþumoms tiesiogiai buvo atstovaujama tik pirmuosiuose 4 parlamentuose, tai yra veikusiuose 1920–1927 m.[1]

Darbo autoriui þinoma skelbtøjø ðaltiniø[2], lietuviðkosios istoriografijos pozicijø ir „uþribinës lietuviðkosios“ tyrinëjimø patirties[3] visuma, atrodo, esmingiau registravo tautiniø maþumø patikëtiniø Seimuose biografiná paveldà bei fiksavo minëtøjø rinkimø kampanijø pavienius parametrus.
 

Darbo tikslas – teikti glaustas rinkimuose dalyvavusiø tautiniø grupiø sàraðø skaitines schemas bei jø susiklostymo aplinkybes ir ypatumus.
 

Tyrimo metodai – istorinis-lyginamasis, statistinës analizës.
 

I. Rinkimø akcijø á Lietuvos Respublikos Seimus metrika: pagrindiniø vardikliø klausimu
I. 1. Steigiamasis Seimas
Pirmieji nepriklausomos Lietuvos parlamento rinkimai, reglamentuoti 1919 m. priimto Steigiamojo Seimo rinkimø ástatymo bei jo pakeitimø, ávyko 1920 m. balandþio 14–15 d. ðeðiose rinkimø apygardose (I apygarda – Alytaus aps., Marijampolës aps., Seinø aps.; II apygarda – Kauno aps., Kauno m., Ðakiø aps., Trakø aps., Vilkaviðkio aps.; III apygarda – Këdainiø aps., Raseiniø aps., Tauragës aps.; IV apygarda – Kretingos aps., Maþeikiø aps., Telðiø aps.; V apygarda – Birþø aps., Panevëþio m., Panevëþio aps., Ðiauliø m., Ðiauliø aps.; VI apygarda – Rokiðkio aps., Utenos aps., Ukmergës aps., Ukmergës m., Eþerënø (Zarasø) aps.).

Rinkimø kampanijoje rungësi 31 kandidatø sàraðas, ið jø 5 – tautiniø grupiø sàraðai, kurie sudarë 16,13 proc. visø sàraðø.

Uþ tautiniø grupiø patikëtiniø sàraðus balsavo 84 765 rinkëjai (12,42 proc.), parlamente uþtikrinæ 10 vietø (8,93 proc.) (þr. 1 lentelæ).
 

1 lentelë

Tautiniø maþumø sàraðai rinkimuose á Steigiamàjá Seimà 1920 m.

Eil. nr.	Rinkimø sàraðai	I apygarda	II Apygarda	III apygarda	IV apygarda	V apygarda	VI apygarda	Ið viso
1.	Kybartø vokieèiø grupë		41					41
2.	Lenkø centrinis rinkimø komitetas	2 325	13 931	7 829		5 071		29 156
3.	Lietuvos vokieèiø partija		7 194					7 194
4.	„Lista polska“ (lenkø sàraðas)						3 665	3 665
5.	Þydø liaudies susivienijimas	4 874	10 964	7 617	7 215	8380	5 659	44 709
	Ið viso:	7 199	32 130	15 446	7 215	13 451	9 324	84 765

 

Lentelë sudaryta remiantis: Lietuvos statistikos metraðtis. 1924–1926, t. 1, p. 74–76.

Daugiausia balsø atiduota uþ Þydø liaudies susivienijimo sàraðà – 52,74 proc. visø tautiniø maþumø sàraðø gautø balsø. Beje, jis buvo keliamas visose ðeðiose apygardose; daugiausia – 24,52 proc. – balsø uþ ðá sàraðà buvo atiduota II apygardoje. Kybartø vokieèiø grupë tesurinko 41 balsà: Kauno apskrityje – 8, Kauno m. – 6, Ðakiø aps. – 12, Trakø aps. – 6, Vilkaviðkio aps. – 9, tai yra dauguma balsø buvo gauta uþ Kybartø ribø (ðis rodiklis – absoliutus tautiniø sàraðø, pretendavusiø á vietas 4 parlamentuose, „antirekordas“; beje, bendrojoje visø pretendentø sàraðø áskaitoje maþiau balsø gavo tik Proletarø proto darbo sàraðas, rinkimuose á II Seimà surinkæs 30).

Á Steigiamàjá Seimà buvo iðrinkti 6 þydø tautybës asmenys (O. Finkelðteinas, N. Fridmanas, A. Popelis, N. Rachmilevièius, Ð. Rozenbaumas, M. Soloveièikas), 3 lenkai (B. Laus, A. Grajevskis, A. Snelevskis) ir 1 vokietis (R. Kinderis).

Pirmoji rinkimø pamoka, nenuneigiant buvusiø optimistiniø prognoziø[4], tapo rimtu tautiniø maþumø sutelkties iðbandymu. Pavyzdþiui, lietuviø iðeivijos istorikë V. Daugirdaitë-Sruogienë teigë, kad „lenkai labai nenoromis ëjo á rinkimus. Taèiau atëjo laikas, kada lenkiðkai kalbantieji Lietuvos gyventojai turëjo apsispræsti, kas esà <...> 1920 m. vasario mën. Kauno lenkø grupë pareiðkë, kad jie pripaþásta Lietuvos nepriklausomybæ ir kad Vilnius turi priklausyti Lietuvai. Po to lenkai aktyviai dalyvavo rinkimuose“[5]. Minëtos autorës pastebëjimu: „nei gudai, nei rusai, nei totoriai, nei karaimai, bûdami labai negausûs, atskirø sàraðø rinkimuose nesudarë“[6].

I. 2. I Seimas
Nesëkmingiausioje rinkimø kampanijoje á trumpiausiai veikusá parlamentà buvo iðkelta 13 tautiniø grupiø sàraðø, kurie sudarë net 36,11 proc. visø 1922-aisiais iðkeltøjø sàraðø (pastarasis rodiklis vëlesniuose rinkimuose nebebus pakartotas). Pirmàkart buvo teiktos latviø bei rusø baltgudþiø grupinës paraiðkos.

Ðeðiose rinkimø apygardose tautiniø maþumø sàraðai gavo 134 923 balsus (16,62 proc.). Tai uþtikrino tik 5 mandatus (6,41 proc. visø mandatø); á I Seimà buvo renkami 78 asmenys (þr. 2 lentelæ).
 

2 lentelë

Tautiniø maþumø sàraðai rinkimuose á I Seimà 1922 m.

Eil. nr.	Rinkimø sàraðai	I apygarda	II apygarda	III apygarda	IV apygarda	V apygarda	VI apygarda	Ið viso
1.	„Achdus“ þydø liaudies partija	6 279	2 513	2 492	2 808	2 551	198	16 841
2.	Nepartiniø lenkø Këdainiø apskr. Darbininkø ir smulkiøjø ûkininkø			4 997				4 997
3.	Darbo þmoniø sàjunga (Zwiàzek ludzi pracy)	2 646	694				861	4 201
4.	Latviø ir vokieèiø kuopa				1 327	786		2 113
5.	Lenkø centrinis rinkimø komitetas		10 835	4 532		7 568	9 914	32 849
6.	Lenkø darbininkø ir valstieèiø kuopa		10 995					10 995
7.	Lietuvos latviø kuopa					1 130		1 130
8.	Lietuvos vokieèiø komitetas		7 975					7 975
9.	I apygardos I apylinkës lenkø rinkikø	4 105						4 105
10.	Prienø miesto lenkø kuopa	112						112
11.	Rusø baltgudþiø		2 602	1 118	952	2 461	4 156	11 289
12.	„Uþ tautà ir autonomijà“ sionistø grupë	262	9 616	4 744	4 204	7 824	8 047	34 697
13.	Þydø liaudies komitetas	117	1 270	629	314	1 232	57	3 619
	Ið viso:	13 521	46 500	18 512	9 605	23 552	23 233	134 923

 

Lentelë sudaryta remiantis: Lietuvos statistikos metraðtis. 1924–1926, t. 1, p. 77–79.

Kaip ir pirmuosiuose rinkimuose, daugiausiai balsø buvo gauta II apygardoje. Visose (ðeðiose) apygardose balsus surinko tik 3 sàraðai (pavieniais atvejais balsø pasiskirstymo apygardose atotrûkis pernelyg þymus: „Uþ tautà ir autonomijà“ sionistø grupës rinkimø atvejis I ir II apygardoje – akivaizdþiausias). Lenkø centrinis rinkimø sàraðas konkuravo tik keturiose apygardose, bet surinko daugiau balsø nei Þydø liaudies komitetas, iðkëlæs kandidatus ðeðiose. Panaðiai ir vienetinëse apygardose kelti sàraðai negalëjo pasigirti tolygesne sëkme (plg. lenkø sàraðus – lenkø darbininkø ir valstieèiø kuopa, Prienø lenkø kuopa, I apygardos I apylinkës lenkø rinkikø sàraðas, nepartiniø lenkø Këdainiø aps. darbininkø ir smulkiøjø ûkininkø).

Rinkimai á I Seimà (kaip ir á kitus) buvo reglamentuojami naujo, 1922 m. liepos 19 d. priimto Seimo rinkimo ástatymo. Skirtingai nuo ankstesnio ástatymo: „mandatams tarp sàraðø paskirstyti pasitelktas „renkamojo skaièiaus“ gaunamo visus apygardoje paduotus rinkëjø balsus padalijus á apygardai skirtø atstovø vietø skaièiø, metodas <...> tai reiðkë, kad sàraðui tekusá vietø Seime skaièiø rodë to sàraðo surinkti balsai, padalyti ið „renkamojo skaièiaus“, likusias apygardai skirtø atstovø vietas atiduodant sàraðams, atsiþvelgiant á dalybos veiksmuose gautø liekanø dydá“[7]. M. Romerio pastebëjimu, minëtojo ástatymo 76 straipsnis sankcionuoja „likuèiø“ dydþio sistemà, kuri liko atvira pamatiniam rinkimø praktikos klausimui – „kas gi yra pats likutis – kokia yra jo sàvoka“ ir „kaip já interpretuoti“[8]. Jo manymu, Vyriausioji rinkimø komisija pasirinko tokià „likuèiø“ apskaitos interpretacijà, kuri: „favorizavo stipresnius sàraðus ir yra artimesnë maþoritariniam principui bei uþgauna proporcingumo principà“[9].

Ið pradþiø lyg ir atrodë, kad naujoji ástatymo raidë nesegi konfliktiðkumo þymës – tiek maþesnieji lietuviø, tiek tautiniø maþumø sàraðai dargi turëjo vilties dalyti savo balsus ið „renkamojo skaièiaus“ ir „likuèiais“ nukonkuruoti net didþiàsias partijas[10]. Prieð rinkimus buvusi euforija greitai iðblëso – karèiai apmaudauta, kai paaiðkëjo, kad „renkamojo skaièiaus“ nesurinkæs sàraðas negavo në vieno mandato[11]. Pavyzdþiui, nors atrodë, kad „vokiðkø“ balsø pagausëjo, taèiau vokieèiø bendrija, Steigiamajame Seime turëjusi 1 atstovà, dabartiniame negavo në vienos vietos. Tai sukëlë svarstymø bangà tiek Lietuvoje, tiek ir uþ jos ribø[12]. VI Utenos rinkimø apygardoje, renkant 13 atstovø, taip pat kilo diskusija: „mat renkamàjá skaièiø gavo tik tam tikri sàraðai, bûtent – krikðè. demokr. blokas (susijungæs su ûkininkø sàjunga ir darbo federacija), valstieèiø sàjunga ir socialdemokratai. Pagal renkamàjá skaièiø buvo iðdalytos 8 vietos. Pagal likuèius buvo duota kiekvienam pasiekusiam „renkamàjá skaièiø“ sàraðui dar po vienà vietà. Toliau kilo abejoniø, kam atiduoti dar likusios dvi vietos“[13]. Vyriausiosios rinkimø komisijos 1922 m. spalio 25 d. iðaiðkinimu likusios 2 vietos pagal „likuèiø“ didumà buvo atiduotos Valstieèiø sàjungai ir socialdemokratams: „tad Krikðèionys dem. gavo vienà atstovà uþ 8 977 balsus, Valstieèiø sàjunga uþ 7 221 balsà ir Socialdemokr. tik uþ 4 493 balsus“, kai tuo pat metu: „lenkø sàraðas surinkæs 9 914 balsø, o þydø 8 302 balsø negavo nei vienos vietos“[14]. Ðis komisijos sprendimas iðkart buvo uþginèytas: „Prof. Voldemaras, Garfunkelis ir kiti sakë, kad <...> prie antrojo dalijimo likuèiø turëjæ bûti priskaityti ir balsai sàraðø, negavusiø renkamojo skaièiaus, ir suraðyti á eilæ pagal jø didumà“[15].

Á I Seimà buvo iðrinkti 3 þydai – L. Garfunkelis, J. Bruckus, J. Bergeris ir 2 lenkai – B. Laus, K. Volkovickis[16].
 

I. 3. II Seimas
Rinkimuose á II Seimà 1923 m. geguþës 12–13 d. á 78 vietas pretendavo 41 sàraðas, ið jø tautiniø grupiø – 8, tai yra 19,51 proc. visø sàraðø (þr. 3 lentelæ).
 

3 lentelë

Tautiniø maþumø sàraðai rinkimuose á II Seimà 1923 m.

Eil. nr.	Rinkimø sàraðai	I apygarda	II apygarda	III apygarda	IV apygarda	V apygarda	VI apygarda	Ið viso
1.	„Achdus“ þydø liaudies partija						53	53
2.	Kauno lenkø krikðèioniø darbininkø profesinës sàjungos „Vienybë“		13 688					13 688
3.	Lenkø centrinis rinkimø komitetas	5 687	11 968	9 529	1 097	8 229	13 554	50 064
4.	Lenkø katalikø		219	280				499
5.	Lenkø darbininkø ir lietuviø, lenkiðkai kalbanèiø					484		484
6.	Rusø baltgudþiø				106			106
7.	Suvienytø maþumø (þydø, vokieèiø, rusø, valst. baltgudþiø)	10 527	30 790	14 122	9 464	17 987	16 489	99 379
8.	Þydø darbininkø		595	132		321		1 048
	Ið viso:	16 214	57 260	24 063	10 667	27 021	30 096	165 321

 

Lentelë sudaryta remiantis: Lietuvos statistikos metraðtis. 1924–1926, t. 1, p. 80–83.

Minëtieji tautiniø grupiø sàraðai laimëjo 165 321 balsà, tai sudarë 18,34 proc. visø ðeðiose rinkimø apygardose gautø balsø ir garantavo 14 mandatø (17,95 proc. visø vietø).

Rinkimuose debiutavæs Suvienytøjø maþumø (þydø, vokieèiø, rusø, valst. baltgudþiø) sàraðas (vienintelis XX a. tarpukario Lietuvos plataus spektro susivienijimas) surinko „liûto dalá“, tai yra 60,11 proc. visø tautiniø sàraðø gautø balsø (në vienu atveju tokia sëkmë daugiau nebus pakartota). Minëtasis sàraðas II apygardoje gavo net 30,98 proc. viso aptariamojo sàraðo balsø, tai yra beveik kas treèias balsas buvo gautas ið II apygardos (Kauno aps., Kauno m., Ðakiø aps., Trakø aps., Vilkaviðkio aps.). Pastebëtina, kad ðioje rinkimø jungtyje nedalyvavo lenkø grupës.

Minëtasis Suvienytøjø maþumø sàraðas greièiausiai „pasisavino“ buvusius „Achdus“ þydø liaudies partijos, rusø baltgudþiø rëmëjø balsus – pastarøjø apimtys ðiuose rinkimuose þymiai sumenko.

Pastebëtinas Lenkø centrinio rinkimø komiteto sàraðà remianèiøjø suaktyvëjimas (galbût ið dalies tai buvo atsakas Suvienytøjø maþumø sàraðo rëmëjams). Beje, lenkiðkieji sàraðai gavo 64 735 rinkëjø balsus, tai yra 39,16 proc. visø tautiniø sàraðø gautø balsø (lenkø sàraðai taip pat nebepakartos ðio pasiekimo).

Á II Seimà buvo iðrinkti 7 þydø atstovai (O. Finkelðteinas, L. Garfunkelis, J. Kaganemanas, J. Robinzonas, J. Roginskis, S. Rozenbaumas, S. Volfas), 4 lenkø (V. Budzinskis, B. Liutikas, V. Rumpelis, K. Volkovickis), 2 vokieèiø (R. Kinderis, A. Rogalis), 1 rusø (J. Jerinas)[17].
 

I. 4. III Seimas
1926 m. rinkimuose á Seimà tradicinëse ðeðiose apygardose vietø parlamente tikëjosi 55 rinkimø sàraðø kandidatai (ið jø tautiniø maþumø grupiø – 14). Nors ðákart buvo iðkeltas rekordinis skaièius „tautiniø grupiø“ sàraðø, jie „tesudarë“ 25,45 proc. visø ðios rinkimø akcijos sàraðø, tai yra „daugumai“ atstovaujanèios jëgos taip pat „pasitempë“ (atrodo, pernelyg).

Tautiniø grupiø sàraðai, ðeðiose apygardose surinkæ 14,91 proc. balsø, visgi spëtina „iðbarstë“ potencialiø (per 22 tûkst. balsø) rinkëjø simpatijas (þr. 4 lentelæ).

Pastebëtina, kad pusæ tautiniø grupiø sàraðø (7) sudarë „lenkiðkieji“ sàraðai. Tiesa, 5 ið jø (Lenkø Jonavos, lenkø katalikø, lenkø „Uþ tikëjimà ir tëvynæ“, lenkø ûkininkø ir darbininkø, lenkiðkai kalbanèiø darbo þmoniø) pernelyg marginalûs – jie tesurinko 1 205 balsus (2,11 proc. visø „lenkiðkøjø“ sàraðø gautø balsø). Lenkiðkieji sàraðai, atrodo, prarado 7 708 „potencialius“ balsus, tai yra nuostolio dalis sudarë 34,41 proc. visø tautiniø sàraðø praradimø, taèiau 4 „lenkiðki“ mandatai visgi buvo iðlaikyti. Minëtasis „lenkiðkøjø“ sàraðø atvejis (tai pasakytina ir apie „daugumos“ paraiðkas) greièiausiai paliudijo visuotinëse akcijose buvusá „rinkimø tarðos“ veiksná.

 

4 lentelë

Tautiniø maþumø sàraðai rinkimuose á III Seimà 1926 m.

Eil. nr.	Rinkimø sàraðai	I apygarda	II Apygarda	III apygarda	IV apygarda	V apygarda	VI apygarda	Ið viso
1.	Lenkø centrinis rinkimø komitetas	5 294	7 904	7 638	643	3 830	6 040	31 349
2.	Lenkø Jonavos apylinkës		431					431
3.	Lenkø katalikø	116						116
4.	Lenkø darbininkø, amatininkø ir ûkininkø		12 919			2 659	8 895	24 473
5.	Lenkø „Uþ tikëjimà ir tëvynæ“					149		149
6.	Lenkø ûkininkø ir darbininkø			256				256
7.	Lenkiðkai kalbanèiø darbo þmoniø						253	253
8	Lietuvos latviø sàjunga				725	1 633		2 358
9.	Marijampolës vokieèiø evangelikø	404						404
10.	Rusø baltgudþiø		1 515	648	958	2 200	2 701	8 022
11.	Rusø demokratø sàjunga	204	593	221		261	338	1 617
12.	Vokieèiø evangelikø	1 460	6 075	1 885	238			9 658
13.	Þydø demokratinis susivienijimas	6 507	12 177	6 924	4 976	9 075	7 483	47 142
14.	Þydø ekonominio tikybinio	805	5 038	2 275	2 634	3 911	2 039	16 702
	Ið viso:	14 790	46 652	19 847	10 174	23 718	27 749	142 930

 

Lentelë sudaryta remiantis: Lietuvos statistikos metraðtis. 1924–1926, t. 1, p. 84–89.

1926 m. rinkimai á Seimà pirmàkart vyko ir X apygardoje (Klaipëdos aps., Klaipëdos m., Pagëgiø aps., Ðilutës aps.), á parlamentà pateko 5 klaipëdieèiai – A. Milbrechtas, J. Ðuiðelis, J. Vaðkys (Klaipëdos didþ. laukininkø partija), R. Grabovas, M. Jagðtaitis (Klaipëdos liaudies partija). Pastarieji, kartu su R. Kinderiu, áëjo á klaipëdieèiø-vokieèiø frakcijà („Lietuvos statistikos metraðèio 1924–1926 m.“ sudarytojø teigimu: „Klaipëdos kraðto vokieèiø frakcijos 3 atstovai laiko save lietuviais“, todël pripaþino vokieèiø tautybës parlamentarais Seime tik 3 asmenis).

III Seime 4 vietas gavo lenkai (J. Bucevièius, V. Budzinskis, T. Giþinskis, B. Liutikas), 3 – þydai (O. Finkelðteinas, L. Garfunkelis, J. Robinzonas). Pirmàkart tautiniø grupiø lyderio pozicijà prarado þydø bendruomenë.
 

II. Iðplëstinës pastabos post scriptum
1. Seimø rinkimo akcijos tapo sudëtine visuomenës „politinës mankðtos“ dalimi. Galinèiø reikðti rinkimø valià sociumas „treniravosi“ ne tik parlamento formavimo batalijose, bet ir rinkdamas vietos savivaldybiø patikëtiniø korpusà (1919 m., 1921 m., 1924 m.), tai yra visuomenës „pratybø“, atrodo, nebûta tik 1925 m. Manytina, kad visuotinës rinkimø praktikos „perteklius“ galëjo spartinti politinio susivokimo (pradþiamokslio perpratimo) mastus, nenuneigdamas „rinkiminio nuovargio“ galimybës. Visuotinës rinkimø kampanijos dalys galbût viena kità papildë. Keltina prielaida, kad tautiniø grupiø sàraðø sëkmë renkant miestø savivaldybines institucijas ið dalies neutralizuodavo ambicijas Seimo rinkimuose (pvz., tiek 1919 m., tiek 1924 m. pusë Panevëþio miesto tarybos mandatø priklausë tautiniø maþumø atstovams; 1921 m. Vilkaviðkio miesto taryboje 10 þydø patikëtiniø sudarë 50 proc. visos jos sudëties; 1924 m. Kauno miesto taryboje lenkai sudarë 22,9 proc., þydai – 31,4 proc., vokieèiai – 4,3 proc., rusai – 2,9 proc. visø minëtosios institucijos nariø, tai yra lietuviø buvo maþiau negu 40 proc.)[18].

2. Manytina, kad Lietuvos tautiniø maþumø sutelktis rinkimuose ið dalies koreliavo su jø gentainiø apsisprendimo þenklais Rytø Pabaltijo kraðtuose (Latvijoje ir Estijoje). Pvz., pirmojo Lietuvos gyventojø suraðymo duomenimis, 1923 m. Lietuvoje gyveno 50 460 rusø (2,49 proc. visø gyventojø), 65 599 lenkai (3,23 proc.), 29 231 vokietis (1,62 proc.). Vis dëlto rusai á parlamentà „tesugebëjo“ deleguoti vienà savo atstovà, tai jiems pavyko padaryti II Seime (lenkai – nedaug didesnë bendrija, atstovø turëjo visuose parlamentuose: Steigiamajame Seime – 3, I Seime – 2, II ir III Seimuose – po 4), vokieèiai atstovø neturëjo tik I Seime. Lyginant pastarøjø grupiø atstovavimo parlamentuose galimybiø atitiktá (atitinkamos tautinës bendruomenës nariø ir iðrinktøjø á Seimà atstovø santyká), atrodo, kad rusø parlamentarø sàraðas[19] menkiausiai koreliuoja su bendruomenës dydþiu. Manoma, kad ir Latvijoje (1930 m. èia gyveno 201 778 rusai (didþiarusiai) – 10,62 proc. visø kraðto gyventojø) bei Estijoje (1934 m. suraðymo duomenimis, gyveno 92 656 rusai, tai yra 8,2 proc. visø gyventojø)[20] rusø bendruomeniø, pranokusiø dydþiu kitas tautines bendrijas minimuose kraðtuose, „atstovavimo norma“ taip pat nebuvo „ásotinta“[21].

Kitokia situacija buvo su vokieèiø tautine maþuma. Latvijos vokieèiai (1935 m. – 62 144, tai yra 3,19 proc. visø kraðto gyventojø) I Saeimoje (1922–1925 m.) turëjo 6 mandatus, rusø – tik 3, atitinkamai II parlamente (1925–1928 m.) – abi po 5, III (1928–1931 m.) ir IV (1931–1934 m.) – po 6 (nei viena tautinë grupë Latvijoje nepranoko vokieèiø reprezentavimo parlamentuose atitikties gyventojø skaièiui rodikliø)[22]. Estijoje (1934 m. gyveno 16 346 vokieèiai, tai yra 1,5 proc. visø gyventojø) Baltijos vokieèiø partija (Saksa – Balti erakond) 1920 m. rinkimuose á Riigikogu gavo 4 mandatus, Rusø nacionalinë sàjunga – 1, 1923 m. atitinkamai – 3 ir 4, 1926 m. – 2 ir 3, 1929 m. ir 1932 m. Baltijos vokieèiø ir ðvedø partijos blokas (Saksa – rootsi valimisblokk) po 3, Rusø nacionalinë sàjunga atitinkamai – 2 ir 5 mandatus (1932 m. rinkimuose susivienyta su kairiaisiais socialistais)[23]. Taigi Estijos vokieèiø atveju taip pat buvo paliudytas akivaizdus sutelkties pranaðumas tiek rusø, tiek ir kitø grupiø atþvilgiu.

3. Pastebëtina, kad tautiniø grupiø sutelkties proverþiai esminiø visuomenës apsisprendimo akcijø (rinkimø á Seimà) metu turëjo tæsiná ir „ramybës“ stadijoje. Pvz., 1931 m. visuomeniniø organizacijø Lietuvoje registras akivaizdþiai paliudijo þydø ir vokieèiø bendruomeniø pranaðumà prieð kitas panaðiø charakteristikø tautines grupes – rusø ir lenkø. „Antriniø“ rodikliø visuma liudijo akivaizdesnes „lyderiaujanèiø“ bendruomeniø (iðskyrus lenkus) vidinës koncentracijos formas ir kituose sociumø buvojimo lygmenyse (pvz., Estijoje taip pat susiklostë veiksnesnis vokieèiø bendruomenës organizacinis sàjûdis)[24].

4. Manytina, kad Seimø rinkimus lydëjo tiek „iðmoktø“, tiek „neiðmoktø“ pamokø ðleifas (lyginti elektorato gautø balsø charakteristikas pavienëse apygardose) renkant visus 4 Seimus – apogëjaus stadijà II Seimo rinkimo metu ir santykinæ krizæ II ir III apygardoje 1926 m. (þr. 5 lentelæ); 1923 m. IV rinkimø apygardoje (Kretingos, Telðiø, Maþeikiø apskritys) nebuvo iðrinktas nei vienas tautiniø maþumø kandidatas, nors èia buvo iðkelti 3 tautiniø grupiø sàraðai – pastarøjø bandymas (ypaè Lenkø centrinio rinkimø komiteto ir rusø baltgudþiø) lietuviðkojo branduolio dominuojamose apskrityse siekti rinkëjø prielankumo greièiausiai tebuvo viena ið „laimës ðulinio“ variacijø.

 

5 lentelë

Tautiniø maþumø sàraðø gauti apygardose balsai (procentai nuo pavienëse apygardose

sàraðø gautø balsø)

Rinkimø apygarda	Steigiamasis Seimas	I Seimas	II Seimas	III Seimas
I apygarda	8,82	13,91	14,68	12,92
II apygarda	24,75	28,11	30,69	23,81
III apygarda	13,95	15,08	17,92	13,61
IV apygarda	7,78	9,25	9,57	8,32
V apygarda	7,91	12,56	13,03	11,11
VI apygarda	9,57	17,21	19,89	16,68

 

Lentelë sudaryta remiantis: Lietuvos statistikos metraðtis. 1924–1926, t. 1, p. 74 – 89.

Per rinkimø kampanijas bûta ir sàraðø susijungimo (ne iðankstiniø) ið „iðskaièiavimo“ (tai nesvetima ir „daugumos“ grupëms); pvz., 1926 m. rinkimuose á III Seimà V (Panevëþio) apygardoje susijungë: „Centralinio lenkø rinkimø á Seimà komiteto sàraðas Nr. 11, Lenkø darbininkø, amatininkø ir maþaþemiø sàraðas Nr. 10, þydø demokratinio susivienijimo sàraðas Nr. 15 ir evangelikø rusø-baltgudþiø sàraðas Nr. 16“; I (Marijampolës) apygardoje: „Centrinio lenkø komiteto, Lietuvos vokieèiø evangelikø ir þydø demokratinio susivienijimo“ sàraðai[25].

Neatmestina, kad dalá tautiniø maþumø reprezentantø, siekianèiø tapti parlamentarais, „paslëpë“ konfesiniø (etnokonfesiniø) grupiø sàraðai. Pvz., þinutëje ið Tauragës, skelbtoje oficioze „Lietuva“ (1923 m. kovo 27 d.), buvo teigiama, kad: „iki ðiol lietuviai evangelikai visuose rinkimuose dalyvavo viename sàraðe su vokieèiais. Ið tikrøjø gi visuose sàraðuose kandidatais buvo statomi tik vokieèiai. Ðituose rinkimuose á Seimà lietuviai evangelikai statysià atskirà savo sàraðà ir net su vokieèiais nesiblokuosià“. Visgi manytina, kad ir vëliau á bendruosius evangelikø kandidatø sàraðus galëjo patekti vokieèiø tautybës asmenys (rinkimuose á III Seimà II apygardoje buvo iðkeltas Lietuvos evangelikø liuteronø sàraðas, III apygardoje – Evangelikø liuteronø ûkininkø sàraðas). Greièiausiai nenuginèytina ir tai, kad darbo autoriaus santykinai tautiniø grupiø sàraðams priskirtose Darbo þmoniø sàjungoje (rinkimuose á I Seimà), Lenkø darbininkø ir lietuviø, lenkiðkai kalbanèiø grupëje (rinkimuose á II Seimà) bûta ir lietuviø (galbût ir kitø tautybiø asmenø).

5. Pripaþintinas Lenkø centrinio rinkimø komiteto (ákurto 1920 m. kovo mën.)[26] veiklos fenomenas – jis vienintelis ið „tautiniø maþumø“ sàraðø grupës dalyvavo visose 4 „rinkimø pjûties“ akcijose (Lietuvoje aptariamuoju laikotarpiu toká pat pasiekimà pakartojo tik Socialdemokratø partija, Ûkininkø sàjunga, Darbo federacija ir Krikðèioniø demokratø partija), greièiausiai „pasisavindamos“ lenkiðkosios gyventojø grupës integruojanèiojo branduolio misijà.

Lenkø istorikas K. Buchovskis, dar kartà gráþdamas prie ásisenëjusios diskusijos dël lenkø maþumos 1923 m. gyventojø suraðymo duomenimis dydþio ir lenkiðkøjø sàraðø gautø balsø apimties prieðtaros (pastaràjà minëtasis komitetas eskalavo – aut. pastaba), pripaþino, kad „metodologiniu atþvilgiu atrodo nepriimtinas tiek suraðymo duomenø, tiek ir rinkimø statistika skaièiavimø pripaþinimas patikimais“[27]. Priëmus konstatuotà „akligatvio“ prielaidà, spekuliacijos treèiojo deðimtmeèio pirmojoje pusëje pasiûlyta tema galimybë nëra visiðkai eliminuota. 1923 m. rinkimuose „lenkiðkøjø“ sàraðø gautø balsø perteklius, palyginti su lenkiðkosios visuomenës dalies skaitinëmis charakteristikomis, fiksuotomis 1923 m. pirmojo Lietuvos gyventojø suraðymo metu, be abejo, yra nekvestionuojamas (ryðkiausias balsø pervirðio pranaðumas susiklostë Kauno ir Panevëþio miestuose bei Ðiauliø ir Eþerënø (Zarasø) apskrityse), nors, atrodo, bûta ir iðimèiø, santykinai nepalankiø minëtojo Komiteto svarstymams (pvz., 1923 m. Seinø aps. gyveno 1 689 lenkai, o lenkiðkieji sàraðai gavo 813 balsø, atitinkamai Utenos aps. – 5 605 ir 2 326).  

---

[1] Iðsamiau þr.: Truska, L. Parlamentarizmo I Lietuvos Respublikoje (1918–1940 m.) bruoþai. Parlamento studijos: mokslo darbai. Vilnius, 2004, t. 2, p. 62–93; Andriulis, V., Maksimaitis, M., Pakalniðkis, V., Peèkaitis, J.S., Ðenavièius, A. Lietuvos teisës istorija. Vilnius, 2002; Maksimaitis, M. Seimai tarpukario Lietuvoje. Lietuvos Seimas. Vilnius, 1996, p. 113–130; Kasparavièius, A. 1926 m. gruodþio 17 d. prielaidø eskizai. Naujasis þidinys. 1994, Nr. 11, p. 26–37; Rëmeris, M. Lietuvos konstitucinës teisës paskaitos. Vilnius, 1990; Purickis, J. Seimø laikai. Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos deðimtmetis 1918–1928. Fotografuotinis leidimas. Kaunas, 1990, p. 103–138; Daugirdaitë-Sruogienë, V. Lietuvos Steigiamasis Seimas. New York, 1975; Viliamas, V. Lietuvos Seimai ir jø grupinë diferenciacija. Tëvynës sargas. 1955, Nr. 2, p. 55–63; 1956, Nr. 1, p. 51–61.

[2] Iðsamiau þr.: Jackiewicz, M. Polacy na Litvie 1918–2000. Warszawa, 2002; Banevièius, A. 111 Lietuvos valstybës 1918–1940 politikos veikëjø: enciklopedinis þinynas. Vilnius, 1991; Balling, M.O. Von Reval bis Bukarest. Statistisch – Biographisches Handbuch der Parlamentarien der deutschen Minderheiten in Ostmittel – und Südosteuropa 1919–1945. Copenhagen, 1991; Lietuvos albumas. 2-asis fotografuotinis leidimas. Vilnius, 1990; Trumpos Steigiamojo Seimo nariø biografijos. Klaipëda, 1924.

[3] Buchowski, K. Retorsijos ákaitai. Lenkai Lietuvos Respublikoje 1918–1940 metais. Darbai ir dienos. 2003, t. 34, p. 49–101; Bliuminas, A. Þydø frakcija Lietuvos seimuose 1920–1927 m. Vilnius, 2003; Liekis, Ð. A state within a state? Jewish autonomy in Lithuania 1918–1925. Vilnius, 2003; Levin, D. Trumpa þydø istorija Lietuvoje. Vilnius, 2000; Buchowski, K. Polacy w niepodùeglym pañstwie Litewskim 1918–1940. Biaùystok, 1999; Atamukas, S. Lietuvos þydø kelias: nuo XIV amþiaus iki XX a. pabaigos. Vilnius, 1998; Buchowski, K. Polacy w Seymach litewskich 1920–1927. Magazyn Wilenski. 1996. Nr. 10, p. 6, 29–30; Nr. 11, p. 13–15; Vaitiekus, S. Lietuvos Respublikos lenkai 1920–1939 m. Atgimimas. 1992, spalio 26; Krivickas, V. The Polish minority in Lithuania 1918–1926. The Slavonic and East European Review. 1975, vol. 53, no. 130, p. 78–91.

[4] Iðsamiau þr.: Skipitis, R. Nepriklausomà Lietuvà statant. Chicago, 1961, p. 365–369.

[5] Daugirdaitë-Sruogienë, V. Lietuvos Steigiamasis Seimas. New York, 1975, p. 28–29.

[6] Ten pat, p. 29.

[7] Andriulis, V., Maksimaitis, M., Pakalniðkis, V., Peèkaitis, J.S., Ðenavièius, A. Lietuvos teisës istorija. Vilnius, 2002, p. 342.

[8] Rëmeris, M. Lietuvos konstitucinës teisës paskaitos. Vilnius, 1990, p. 117.

[9] Ten pat, p. 118.

[10] Ginèai dël Seimo rinkimø rezultatø. Lietuva. 1922, spalio 31.

[11] Seimo rinkimai ir tautinës maþumos. Lietuva. 1922, lapkrièio 4.

[12] „Berliner Tageblatt“ apie Lietuvos Seimà. Lietuva. 1922, gruodþio 20.

[13] Ysakas, Pr. Rinkimø teisë Lietuvoje. Teisë: teisës mokslø ir praktikos laikraðtis. 1925, Nr. 8 (liepa–gruodis), p. 16.

[14] Ten pat, p. 17.

[15] Ten pat.

[16] Vyriausioji rinkimø komisija skelbia. Lietuva. 1922, lapkrièio 10.

[17] Viliamas, V. Lietuvos Seimai ir jø grupinë diferenciacija. Tëvynës sargas. 1956, Nr. 1, p. 51–52.

[18] Iðsamiau þr.: Panevëþys nuo XVI a. iki 1990 m. Panevëþys, 2003, p. 435–436; Vilkaviðkio miesto savivaldybë 1918–1938 m. Vilkaviðkis, 1939, p. 17; Morkûnaitë, A. Rinkimø kampanijos á Kauno miesto savivaldybæ (1918–1934). Kauno istorijos metraðtis. Kaunas, 2000, t. 2, p. 119.

[19] Apie rusø inteligentijos inertiðkumo ir pasyvumo politiniame Lietuvos gyvenime apraiðkas iðsamiau þr.: Kasatkina, N. Lietuvos rusø kolektyvinio identiteto ypatumai. Filosofija. Sociologija. 1997, Nr. 2, p. 48.

[20] Фейгмане, Т. Русские в довоенной Латвии. На пути к интеграции. Рига, 2000, р. 5–6; Русское национальное меньшинство в Эстонской Республике (1918–1940). Под редакцией проф. С.Г. Исакова. Тарту; Санкт Петербург, 2001, р. 25.

[21] Garleff', M. Ethnic minorities in the Estonian and Latvian parliaments: the politics of coalition. The Baltic states in peace and war 1917–1945. Ed. by V. Stanley Vardys, Romuald J. Misiûnas. 1978, p. 82; Кузнецов, С. Русское меньшинство в политической жизни Латвии (1919–1934 г.). Русские Прибалтики. Механизм культурной интеграции (до 1940 г.). Вильнюс, 1997, р. 171.

[22] Feldmanis, J. The Baltic Germans in Latvia (1918–1939). Humanities and social sciences: Latvia (Historical minorities in Latvia). 1994, vol. 2(3), p. 58; Goldmanis, J. Minority deputies in the Saeima (parliament) of the Republic of Latvia (1922–1934). Humanities and social sciences: Latvia (Historical minorities in Latvia). 1994, vol. 2(3), p. 37.

[23] Iðsamiau þr.: Historical Estonia, 1917–1940. Political parties of Europe. Ed. by Vincent E. McHale, Sharon Skowronski. Conecticut; London, 1983, vol. 1 (Albania–Norway), p. 397; Parming, T. The Jewish community and inter-ethnic relations in Estonia, 1918–1940. Journal of Baltic studies. 1979, vol. 10, no. 3, p. 242–243.

[24] Iðsamiau þr.: Loodus, R. Baltisaksa vähemuse kultuurielust Eestis kultuurautonoomia tingimustes (1918–1940). Proceedings of the Estonian Academy of Sciences. Humanities and social sciences. 1996, vol. 45, no. 3, p. 312–318.

[25] Þr. Lietuva. 1926, balandþio 29, 30.

[26] Sawicki, J. Mykolas Rőmeris ir buvusios Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës þemiø tautinës problemos. Lietuviø atgimimo istorijos studijos. Vilnius, 1999, t. 15, p. 151.

[27] Buchowski, K. Retorsijos ákaitai. Lenkai Lietuvos Respublikoje 1918–1940 metais. Darbai ir dienos. 2003, t. 34, p. 52.

Á pradþià