Remiantis Lietuvos Respublikos �statymais bei teis�s aktais, archyvine med�iaga, periodine spauda, analizuojamas Lietuvos moter� tarybos susik�rimas. I�keliama jos reik�m� valstyb�s vidaus ir u�sienio politikai. Ap�velgiama Moter� tarybos veikla dviem skirtingais visuomen�s raidos etapais. Daroma i�vada, jog Lietuvos moter� taryba valstyb�je netur�jo didel�s �takos, nes nek�l� moterims svarbi� problem�. Ji daugiau reprezentavo valstyb� ir liberali�j� bei socialdemokratin� moter� jud�jimo sroves tarptautin�se moter� organizacijose.

Reik�miniai �od�iai: Lietuvos moter� taryba; memorandumas; Lietuvos moter�, baigusi� auk�t�j� moksl�, s�junga; Lietuvos valstyb�s taryba; IV Seimo rinkimai; savivaldybi� rinkimai; autoritarinis r��imas; darbo rinka.

�vadas
Lietuvos tarpukario istorija ir visas Lietuvos feministinis jud�jimas bei visuomen�s raida negali b�ti nagrin�jama be vienos �takingiausi� organizacij� � Lietuvos moter� tarybos (toliau � LMT). Taryba buvo valstyb�s reprezentant� daugelyje tarptautini� moter� organizacij�, kuriose k�l� Lietuvos u�sienio politikos problemas, pavyzd�iui, Vilniaus gr��inimo Lietuvai klausim�. Tai nebuvo vienintelis moter� organizacij� susivienijimas Lietuvoje. Anks�iau (1922 m.) buvo susik�r�s Lietuvi� kataliki� moter� vyriausiasis sekretoriatas, kuris 1933 m. reorganizuotas � Lietuvos kataliki� moter� organizacij� s�jung� (LKMOS).

Demokratini� ir socialdemokratini� moter� organizacij� susivienijimo � Lietuvos moter� tarybos � veikla nenagrin�ta. O. Ma�iotien� trumpai ap�velg� jos veikl� II moter� suva�iavime 1937 m[1]. Antrojoje Lietuvos Respublikoje pasirod� I. Kar�iauskait�s straipsnis[2], kuriame Lietuvos moter� tarybos veikla lyginama su Lietuvi� kataliki� moter� draugijos veikla. Autor� nurod�, jog Moter� tarybos �steigto moter� klubo �Sekly�ios� ponios nelank�. I. Kar�iauskait� i�vardijo 9 organizacijas, ��jusias � Taryb�, ta�iau j� veiklos neap�velg�.

Prane�imo tikslas � atskleisti Vyriausybi� daryt� �tak� Lietuvos moter� tarybai, ap�velgti Moter� tarybos veikl� 3�4 de�imtme�iuose.

D�stymas
Lietuvos moter� tarybos �sik�rimas
Lietuvos moter� tarybos �k�rimo id�j� i�k�l� G. Petkevi�ait� 1927 m. rugs�jo m�nes�, kai buvo minimos I moter� suva�iavimo 20-osios metin�s. Ra�ytoja �Lietuvos �iniose� paskelb� politin�s draugijos, kuri vienyt� moteris, �k�rimo id�j�, nes tik vienyb�je gl�di moter� stipryb�[3]. Moter� jungim�si � Taryb� paskatino ne tiek vidin�s, kiek i�orin�s prie�astys. 1928 m. rugs�jo 16 d. Kaune lank�si Tarptautin�s moter� tarybos sekretor� Sonite van Egheen ir, susitikusi su abiej� moter� jud�jim� atstov�mis, paragino jas grei�iau kurti moter� jud�jimo asociacij� ir jungtis su tarptautiniu jud�jimu[4]. Kad b�tent tai l�m� LMT �k�rim�, patvirtina ir F. Bortkevi�ien�, viena i� aktyviausi� pasaulietinio moter� jud�jimo atstovi�. Ji nurod�: �Vis� ferment� moter� jud�jimui padar� u�sienio veik�j� vizitai. �ia pirma viso ko buvo sujudinta tauti�ka ambicija. Tik pirm� kart� toms u�sienio vie�nioms b�nant susirinko ne tik katalik�s, pirmeiv�s, neutralios, bet ir kitataut�s moterys. Ta�iau nutar� neskub�ti d�tis prie u�sienio, o namie ank��iau susitvarkyti�[5].

Deja, nei partijos, nei moter� jud�jimas tuo metu nenor�jo i�girsti ir �siklausyti � G. Petkevi�ait�s pasi�lymus. O ir ji pati teig�: �I� politikos pasitraukiau, motyvuodama, kad dabartini� laik� nesuprantu�[6].

LMT �k�rimo id�j� prad�ta �gyvendinti 1928 m. rugs�jo 16 d., kai susirinkusios �vairi� draugij� moterys i�rinko organizacin� komitet�. Jis tur�jo parengti �status Moter� tarybai �kurti. Komitet� sudar�: O. Ma�iotien�, J. T�belien�, F. Bortkevi�ien�, P. Kalvaityt� ir Kutkauskien�. 1928 m. gruod�io 9 d. organizacinis komitetas sukviet� moter� draugij� atstoves � LMT steigiam�j� susirinkim�. Pagrindinis LMT tikslas buvo sujungti bendrai veiklai visas lietuvi� moter� organizacijas, pristatyti vis� moter� organizacij� veikl� bei atstovauti moter� interesams tiek �alyje, tiek u�sienyje[7]. �iame susirinkime dalyvavo 14 organizacij� atstov�s: Lietuvos vaiko; K�diki� gelb�jimo; Karinink� �eim� moter�; studen�i� �Neo Lithuania (Filiae Lithuaniae)�; studen�i� skau�i�; studen�i� �Liepsnos�; �Pieno la�o�; Mergai�i� bi�iuli�; LMS; Lietuvos moter� globos komiteto; Lietuvos moter�, baigusi� auk�t�j� moksl�, s�jungos; Moter� s�junga tautiniam laivynui remti; Lietuvi� kataliki� moter�; Marijos pravoslav� moter� bei Pieno la�o draugij�[8]. Susirinkime organizacija nebuvo �kurta. 1929 m. vasario 17 d. II steigiamajame susirinkime buvo priimti �statai, i�rinkta valdyba. Taryba vienijo 17 moter� organizacij�: K�diki� gelb�jimo; Lietuvos vaiko; Karinink� �eim� moter�; studen�i� �Neo Lithuania�; studen�i� skau�i�; ��ibur�lio�; Lietuvos abolicionist�; Lietuvai pagra�inti; Klaip�dos moter� labdaros �Gabija�, Mergai�i� bi�iuli�; Kalini� globos draugijas; �Raudonojo kry�iaus� jaunimo kuopel�; Lietuvos moter� globos komitet�; Lietuvos moter�, baigusi� auk�t�j� moksl�, s�jung�; Moter� s�jung�, tautiniam laivynui remti; Kauno �auli� moter� b�rio skyrius; Gailesting�j� seser� s�jung�[9]. O. Ma�iotien� nurod�, jog tik 1929 m. Lietuvos moter� jud�jimas tapo vieningas, nes � j� jung�si �vairi� pa�i�r�, socialin�s pad�ties ir i�silavinimo moterys. LMT �statuose teigiama, kad tai kult�rin�, o ne politin� organizacija, kuri koordinuos vis� draugij� veikl�; tad moter� darbas tur�t� tapti na�esnis ir aktyvesnis. LMT veik� �ios sekcijos: Moters teisi�, Moters politini� teisi�, Kovos su dvejopa morale ir prekyba moterimis, Moter� darbo ir profs�jung�, Finans�, Spaudos, Taikos ir arbitra�o, �vietimo ir aukl�jimo, Vie�os higienos, Migracijos, Moter� darbo ir profesij�, Vaik� globos, Kinematografinink�[10]. Steigiamajame susirinkime buvo i�rinkta valdyba: pirminink� � O. Ma�iotien�, nar�s � P. Kalvaityt�, J. La�ien�, J. T�belien�, E. Jackevi�ait�, A. Ragai�ien�, O. Kazakaitien�, kandidat�s � Rim�ien�, P. Pik�ilingien�, S. �iurlionien�.

LMT kreip�si � Ministr� Pirminink� J. T�bel�, pra�ydama paremti jos veikl�, nes tai ne politin�, ne labdaros, o id�jin� organizacija, turinti tiksl� �viesti, skatinti moteris dom�tis kult�ra, ugdyti moter� atsakomyb�s jausm� (visuomenei, �eimai ir valstybei) bei ginti moter� reikalus[11]. Vyriausyb�s finansin� parama leido Tarybai pl�sti ry�ius ir atstovauti Lietuvos moter� jud�jimui tarptautiniu mastu. Tai buvo svarbus moter� jud�jimo pl�tros ir vienijimosi, ta�iau ne stipr�jimo veiksnys. Kadangi Tarybos veikl� finansavo Vyriausyb�, tai ji ir dar� jai �tak�. Toks Vyriausyb�s �ingsnis buvo apgalvotas: valdyti moter� jud�jim�, �sijungus� � tarptautines organizacijas, re�imui buvo b�tina, nes moterys aktyviai k�l� u�sienio politikos problemas. Antra vertus, kontroliuodama moter� jud�jimus (neleisdama jiems imtis aktyvi� veiksm�, o apsiriboti memorandum�, peticij� bei parei�kim� ra�ymu ir teikimu Vyriausybei), Vyriausyb� lengviau sprend� valstyb�s vidaus problemas. Tam tikr� vaidmen� LMT suvaidino valdybos nar�s J. T�belien� ir S. Smetonien�; pastaroji taip pat buvo ne vienos moter� draugijos garb�s nar�.

Lietuvos moter� tarybos veikla XX a. 4 de�imtme�io prad�ioje
LMT atstov�s dalyvavo 1930 m. Vienoje vykusiame Tarptautin�s moter� tarybos a�tuntajame kongrese[12]. Kongrese buvo svarstyti ir priimti nutarimai d�l Kelogo-Briano pakto, d�l ginklavimosi apribojimo, taikos id�jos platinimo tarp jaunimo. Susirinkusios atstov�s nutar� �kurti Taryboje sekcijas, kurios r�pint�si moter� pilietybe ir socialine apsauga[13]. 1930 m. LMT u�mezg� ry�ius su Tarptautine �eimyninio aukl�jimo organizacija. 1934 m. LMT pirminink� O. Ma�iotien� pra�� vietimo ministro finansuoti Lietuvos delegacijos kelion� � kongres� Berlyne. Kongreso tikslas buvo supa�indinti su naujausiais �vietimo metodais, kovojant su smurtu �eimoje[14].

Tarybos valdybos nar� S. �iurlionien� 1929 m. ruden� dalyvavo �enevoje vykusioje Taut� S�jungos Generalin�je asambl�joje, kur oficialiai atstovavo Lietuvos valstybei, o priva�iuose susitikimuose � moter� jud�jimui. Ji vyko su Lietuvos delegacija, kuri� sudar� A. Voldemaras (vadovas), S. �iurlionien� ir V. Sidzikauskas (nariai) ir V. Dim�a (sekretorius). �Lietuvos aido� redaktorius V. Gustainis jos dalyvavim� asambl�joje apib�dino taip: �Gerai padar� Lietuvos vald�ia si�sdama delegacij� su S. �iurlioniene. Ji tenai pasirod� labai judri, veikli ir visada vietoje. <...> ji gaudavo �vairiausi� pakvietim� � diplomatinius pietus bei vakarienes, tai � �vairius klubus. Da�nai b�davo kvie�iama papasakoti apie Lietuv��[15]. Asambl�joje ji dalyvavo penktojoje komisijoje, tyrin�jusioje prekyb� moterimis, slapt� prekyb� narkotikais, ta�iau nepamir�o ir moter� klausim� ir ne kart� aptar� juos[16]. S. �iurlionien� buvo deleguojama ir � kitas Taut� S�jungos asambl�jas. 1936 m. ji buvo Taut� S�jungos Konstitucijos ir juridin�s bei Socialin�s ir humanitarin�s komisij� nar�[17].

1930 m. LMT veikla buvo aktyvi. Kovo 13 d. pos�dyje O. Ma�iotien� kalb�jo apie i�tek�jusi� moter� teisi� suvar�ym� bei kari� �eim� pad�t�[18]. Baland�io 2 d. vykusiame valdybos pos�dyje buvo priimtas B. Navickien�s ir �al�iuvien�s pasi�lymas daugiau nedeklaruoti moter� teisi�, o jas �gyvendinti, tod�l Tarybos veikla turi b�ti nukreipta � konkret� asmen� ir jo teises. Valdyba pritar� pasi�lymui ir tolesn� organizacijos veikl� nukreip� �ia kryptimi. Be to, nutarta ir toliau dalyvauti svarbiausiose tarptautin�se organizacijose: Taikos ir laisv�s moter� s�jungoje bei Tarptautin�je moter� taryboje[19]. Gegu��s 26 d. O. Ma�iotien� i�spausdino atsi�aukim� � ra�an�ias �vairi� pa�i�r� moteris. Ji teig�: �Kol moterys nedalyvavus spaudoje � tolei ji bus silpna, tolei moterims bus u�pakalin�s [paskutin�s] vietos skiriamos <...> Per spaud� i�moksime solidarumo <...> Gal suma��s pavydas, kurio taip daug u�sidariusioje moteryje�[20]. Spalio 26 d. LMT valdybos pos�dyje buvo i�klausytas S. �iurlionien�s prane�imas apie prekyb� moterimis. Jame prane��ja nurod�, jog �� rei�kin� palaiko reglamentacijos �statymas. Valdyba pri�m� nutarim� kovoti d�l reglamentacijos moterims panaikinimo[21]. LMT nuo �k�rimo puosel�jo id�j� atidaryti moter� klub�, kuriame moterys gal�t� atsigauti po dienos darb�, i�eit� � vie�um�, paskaityt� spaudos bei mokyt�si rankdarbi�. Id�ja buvo �gyvendinta 1933 m., �k�rus �Moter� sekly�i��. �i id�ja d�l l�� stygiaus nebuvo galutinai �gyvendinta, tod�l klubo nar�s jo nepam�go[22].

LMT nuo pat jos �k�rimo prad�ios tur�jo spr�sti moter� i�likimo darbo rinkoje problem�. Vyriausyb� jas eliminavo i� politikos ir tolimesniais veiksmais siek� apriboti j� dalyvavim� darbo rinkoje. Tai tur�jo moteris ne tik �gr��inti � �eimas�, bet ir galutinai atriboti nuo bet kokios politin�s veiklos.

Vyriausyb�, prasid�jus pasaulinei ekonominei krizei, atsiradusias bedarbyst�s ir kitas problemas sprend� neatsi�velgdama � Konstitucijos punktus, kuriuose akcentuoti abiej� ly�i� lygyb�s principai. 1931 m. Lietuvos moter� organizacijos, vadovaujamos LMT, �teik� Vyriausybei memorandum�, kuriame buvo reikalaujama atleid�iant i� darbo laikytis abiej� ly�i� lygyb�s ir niekam nedaryti i�im�i�[23]. Memorandumas skelb�: �Jeigu vyriausyb� ribot� moter� pilietines teises, tada b�t� padaryta skriauda moterims ir jos b�t� i�eliminuotos i� valstyb�s k�rimo darbo <...> � jos gyvenim� b�t� �ne�tas chaosas, netikrumas rytojaus gyvenimu�[24].

LMT pirminink� O. Ma�iotien� 1933 m. sausio 12 d. valdybos pos�dyje perskaitytame prane�ime �Ekonomikos kriz�. Pavojus moter� ekonominiam savaranki�kumui� teig�, jog pirmiausia reikia laikytis taupumo politikos, kovoti su prabanga ir remti vietos pramon�, perkant jos produkcij�, o ne u�sienyje gamintas prekes. P. Kalvaityt� dar kart� kalb�jo apie moter� reglamentacij�, kurios, daugelio vald�ios atstov� teigimu, n�ra, nes nepriimtas �i� srit� reguliuojantis �statymas. Prane��ja atkreip� valdybos d�mes� � Baud�iamojo kodekso straipsn�, kuriame aptartas vie��j� nam� tvarkymas. Remdamasi �iuo straipsniu, ji dar� i�vad�, jog reglamentacija Lietuvoje �teisinta[25]. Toks �statymo ai�kinimas neleido Vyriausybei vie�ai neigti moter� reglamentacijos, kuri jas �emino. LMT �i� visuomen�s problem� k�l� ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautin�se organizacijose � kaip vien� i� svarbiausi� moter� jud�jimo problem�. LMT siek� burti moteris ir padaryti, kad j� veikla b�t� aktyvi, kad did�t� j� susitelkimas, organizuotumas bei augt� i�silavinimas. Tuo tikslu Taryba nutar� �kurti moter� klub�, kuriame lankyt�si �vairi� socialini� sluoksni� ir pa�i�r� moterys. Klubo tikslas buvo suvienyti moteris, pl�sti j� akirat�, spr�sti r�pimas problemas bei pad�ti kult�ringai ir naudingai leisti laik�. Valdyba numat�, kad ateityje gal�t� �sikurti sekcijos, kuriose dalyvaut� �vairi� specialybi� moterys[26]. Klubo �k�rimo id�j� palaik� visos LMT priklausiusios draugijos ir s�jungos, tod�l jau kovo 3 d. pasitarime buvo priimti klubo veiklos �statai ir pritarta �Sekly�ios� pavadinimui[27]. Klubo tikslai buvo: jungti visas moteris Lietuvai naudingam darbui, pad�ti joms �viestis, gerinti j� ekonomin� pad�t�, supa�indinti su tautiniu menu ir skatinti j� kurti[28].

1932 m. opia problema i�liko moter� darbas. Kauno darbo bir�oje moter� bedarbi� buvo u�registruota 3 000, o vyr� � tik 611. Dauguma moter� buvo lauk�, fabrik� darbinink�s, tarnait�s. Specialybes turin�i� moter� nebuvo u�registruota, ta�iau tai neatspind�jo realios pad�ties. Pavyzd�iui, paskelbus sekretor�s konkurs�, susirinko net 60 pretenden�i�[29]. 1933 m. moter� bedarbyst� dar labiau i�augo. 1933 m. gegu��s 2 d. Ministr� kabinetas, siekdamas subalansuoti valstyb�s biud�et�, pri�m� nutarim�, jog nuo liepos 1 d. i� valstyb�s tarnybos atleisti tarnautojus: 1) kuri� vyrai ar �monos i� valstyb�s ar priva�i� �staig� gauna didesnius nei Vyriausyb�s nurodyta atlyginimus; 2) jeigu j� einamos pareigos neatitinka turimos kvalifikacijos[30]. Nutarime ai�kiai nebuvo nepasakyta, kurios lyties asmeniui reik�t� pasitraukti i� tarnybos, paliekant tai spr�sti valstybini� �staig� valdininkams. �is nutarimas suk�l� didel� moter� pasiprie�inim�, nes joms i�kilo reali gr�sm� b�ti atleistoms i� darbo. LMT � tai sureagavo greitai, reikalaudama at�aukti jo vykdym�.

Vyriausyb� tur�jo atsi�velgti � didel�s visuomen�s dalies nuotaikas, nes moterys veik� solidariai. Be to, dauguma j�, dirbusi� ministerijose, buvo �taking� vyr� �monos. Ai�ku, nutarimo vykdymas b�t� paliet�s moteris, nes visuomen�je vyravo dirban�io, kovojan�io, politikuojan�io ir kurian�io vyro stereotipas. Moter� tarnautoj� palyginti buvo nedaug.

Moter� atleidimas i� darbo ir j� �gr��inimas� � �eim� tuo metu buvo pasaulinis rei�kinys. Apie tai 1933 m. gruod�io 6 d. moterims, susirinkusioms � �Sekly�i��, kalb�jo pirminink� O. Ma�iotien�. Ji, LMT valdybos nar�s ir kitos susirinkusiosios svarst� moter� ekonomin� pad�t� ir konstatavo, kad blog�janti moter� socialin� pad�tis, finansinis bei ekonominis j� savaranki�kumo apribojimas yra b�dingas ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui. O. Ma�iotien� nurod�, kad daugelyje valstybi� atleid�iamoms i� darbo moterims buvo ai�kinama, jog jos dirbdamos didina nedarb� ir d�l j� dalyvavimo visuomeniniame gyvenime nuken�ia �eima[31]. 1934 m. moter� pad�t� tur�jo palengvinti O. Ma�iotien�s iniciatyva organizuoti aud�j� kursai, tur�j� skatinti lietuvi� amatus, ta�iau jie pasisekimo netur�jo ir buvo u�daryti. Tais metais LMT valdybos pirminink�s pareigas trumpam, kol buvo i�rinkta V. Lozoraitien�, buvo per�musi B. Bir�i�kien�. V�liau (1938 m.) V. Lozoraitien�, aptardama Moter� tarybos veikl�, teig�: �1934 m. i� buvusios valdybos nepaveld�jome nei skatiko, o darbas be pinig� ne�manomas. <...> Sureng�me reprezentacin� bali�, kuriame dalyvavo valstyb�s prezidentas ir visas diplomatinis korpusas. Buvo surinkta 8 000 Lt�[32].

1935 m. Lietuvos abolicionist� draugijos ir LMT pastangomis buvo priimtas Kovos su venerin�mis ligomis �statymas. �statymui �sigaliojus, Baud�iamojo statuto 529 str. Vie��j� nam� laikymas buvo pakeistas nauju 524¹str., kuriame buvo numatyta 3 metai sunki�j� darb� kal�jimo tam, kas tokius namus laikys[33]. Taip Lietuvoje buvo panaikinti vie�ieji namai ir prostitu�i� sanitariniai punktai. Tai buvo did�iausias moter� jud�jimo laim�jimas 4-ajame de�imtmetyje.

1935 m. pabaigoje pad�tis Lietuvos darbo rinkoje tapo dar sud�tingesn�, kai Vyriausyb� pri�m� Naujus pramon�s darbinink� samdos �status, kuriais u�draud� moter� naktin� darb� � nuo 10 val. vakaro iki 5 val. ryto[34]. Taip Vyriausyb� m�gino i�spr�sti vyr� bedarbi� problem�, stumdama moteris darbininkes � sunki� ekonomin� ir socialin� pad�t�. LMT pirminink� V. Lozoraitien� atkreip� visuomen�s d�mes� � sunk�jan�i� moter� pad�t�: �Nevarykite moters atgal � �eim�. Ji pati �ino, koks turtas vaikas <...> moteris u�darbiauja da�nai tam, kad pagimdytam vaikui suteikt� b�tinas s�lygas augti ir stipr�ti�[35]. Ji pasi�l� b�dus, kaip spr�sti moter� nedarb�: pirmiausia reik�t� steigti mergai�i� amat� mokyklas ir raginti moteris pirkti tik lietuvi�kus gaminius bei remti lietuvi�kus fabrikus, kad rinkoje vyraut� tautin� produkcija. Taip pat reik�t� skatinti namudininkes gaminti tai, kas meni�ka ir paklausu rinkoje[36]. Ta�iau LMT, suprasdama sunki� ekonomin� pad�t� valstyb�je, nek�l� joki� reikalavim� Vyriausybei.

1935 m. socialini� santyki� �tampa pasiek� kulminacij�, kai Kauno miesto savivaldyb� pri�m� nutarim� atleisti moteris gydytojas i� apskrities ligonin�s, ai�kindama, jog atleidimo prie�astis � ne kompetencijos tr�kumas, bet vyr� u�imamos tarnybos[37]. Lietuvos moter�, baigusi� auk�t�j� moksl�, s�junga kreip�si � vidaus reikal� ministr�, pra�ydama nepasira�yti Kauno miesto tarybos nutarimo. Vyriausyb�s atstovas � moter� pra�ym� neatsi�velg�. Suprasdama, kad negali sustabdyti moter� atleidimo i� darbo, Lietuvos moter�, baigusi� auk�t�j� moksl�, s�junga kreip�si � Tarptautin� diplomuot� moter� federacij�. �i 1935 m. rugs�jo m�nes� �teik� Taut� S�jungos generaliniam sekretoriui memorandum�, kuris buvo pristatytas XVI Taut� S�jungos plenume. Jame buvo apra�yta moter� pad�tis 23 valstyb�se ir nurodyta, kad Lietuvoje moterims atimama teis� dirbti pagal profesij�, Vyriausyb� neatsi�velgia � moters gabumus, i�silavinim�, pasiruo�im� ir ver�ia j� gr��ti prie �nam� tvarkymo� darb�. Memorandume pabr��iama, kad �tai n�ra �ingsnis � civilizacij�, bet gr��imas � pirmyk�tes s�lygas�[38]. I� 23 valstybi�, Taut� S�jungai pateikusi� duomenis apie moter�, turin�i� auk�t�j� i�silavinim�, skai�i�, Lietuva buvo 5 vietoje. Geresni kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai buvo Suomijoje, Estijoje, Airijoje ir Rumunijoje. Ta�iau Lietuva santykinai tur�jo daugiau studen�i� nei Anglija, Pranc�zija, Vokietija, �veicarija ir �vedija. (Priedai. 1 lentel�.) Taut� S�junga svarst� moter� atleidimo i� darbo klausim�, ta�iau jokios rezoliucijos nepri�m�.

Moterys, apribojus joms galimybes dirbti, ver��si � mokslus, � � Vytauto Did�iojo universitet�. 1932 m. universitete vyr� mok�si 3 169, baig� � 171, moter� � 1184, baig� � 53, o 1937 m. atitinkamai vyr� mok�si 2 103 ir baig� 234, o moter� � 901, baig� � 59[39]. Statistika rodo, jog 1937 m. � universitet� stojan�i� ir j� baigusi� moter� padaug�jo, o norin�i� studijuoti vyr� suma��jo. Tai liudija, jog darbo rinkoje vyrai tur�jo daug didesnes galimybes nei moterys. Be to, jos, nors ir laikinai, buvo i�eliminuotos i� darbo rinkos. Teigtina, jog pasiturin�i� �eim� t�vai, o gal ir broliai, u�imantys geras tarnybas, leido dukras (seseris) � mokslus.

Vyriausyb�s vykdyt� politik� palaik� filosofas Stasys �alkauskis, kuris visuomen�je skleid� mint�, kad �blogiausias rei�kinys, esantis visuomen�je, yra emancipan�i� noras suniveliuoti moteris su vyrais�[40]. Jis pa�ym�jo, jog toks nusistatymas yra neteisingas ir kenksmingas[41]. Taip Vyriausyb�s vykdyta politika buvo pateisinta visuomen�s akyse.

Lietuvos moter� tarybos siekis dalyvauti Lietuvos valstyb�s taryboje
LMT dirbo ne tik kult�ros ir labdaros darb�, ta�iau aktyviai siek� gauti viet� Lietuvos valstyb�s taryboje. �i� id�j� i�k�l� LMT valdyba, kai 1929 m. gruod�io 15 d. O. Ma�iotien� skait� prane�im� LMT ir Lietuvos moter�, baigusi� auk�t�j� moksl�, s�jungos valdyb� pasitarime. Prelegent� informavo, jog Tarybos valdyba kreip�si � Prezident� A. Smeton�, reikalaudama moteris kooptuoti � Lietuvos valstyb�s taryb�. Prezidentas papra�� pirminink�s pateikti kandida�i� � Valstyb�s taryb� s�ra��. O. Ma�iotien�, svarstant moter� kandidat�ras, si�l� atsi�velgti � j� i�silavinim� bei kompetencij�, pirmenyb� teikiant moterims teisinink�ms. Susirinkusiosios pasi�l� O. Ma�iotien�s, B. Navickien�s, V. Tum�nien�s, Karvelien�s, J. T�belien�s, S. �iurlionien�s, P. Kalvaityt�s ir O. Kairien�s kandidat�ras. S. �iurlionien� ir P. Kalvaityt� atsisak� dirbti Valstyb�s taryboje. I�kilus neai�kumui, � kokias vietas Prezidentas nutar�s skirti moteris, J. T�belien� pasi�l� pirmiausia tai i�siai�kinti, o tik po to nuspr�sti, kurios moterys tur�t� �eiti � Valstyb�s taryb�. Pritardamos J. T�belienei, susirinkusiosios �pareigojo j� su�inoti, kokios vietos bus skirtos moterims[42]. Tad ir moterys gal�jo tur�ti savo atstovi� Valstyb�s taryboje, ta�iau atsirad� prie�taravimai tarp LMT ir Lietuvos moter� s�jungos sutrukd� tai �gyvendinti. Lietuvos moter� s�jungos valdybos nar� E. Baronien� prie�taravo LMT veiksmams. Ji nurod�, jog moterys turi ne pra�yti, o reikalauti viet�, bet ne referen�i�, kaip si�l� Prezidentas, o visateisi� ir lygiaver�i� nari�[43]. Visuomen� spaudoje buvo informuota apie LMT ir Lietuvos moter� s�jungos nesutarimus. Nurodyta, kad � Valstyb�s taryb� buvo pasi�lytos L. Pur�nien� ir E. Baronien�, nors LMT i�rinko ne jas. Grei�iausiai tai buvo s�moningas kairiojo moter� jud�jimo sparno poelgis. Kilus� nesutarim� kurst� LSDP. Socialdemokratai piktinosi tokia O. Ma�iotien�s veikla, teigdami: �K� bendro gali tur�ti su Valstyb�s Taryba ir Lietuvos moter� s�junga, � kuri� �eina pa�angiausios moterys�[44]. O. Ma�iotien�, kalb�dama apie partij� �tak� moter� jud�jimui, pasteb�jo, kad LSDP programoje u�tikrintos moter� lygios teis�s, tod�l jai labiau sek�si patraukti � savo pus� i�silavinusias, o ne daug sunkiau d�l duonos kovojan�ias miest� darbininkes ir amatininkes[45]. 1930 m. LSDP programoje moter� teis�ms buvo skirtas septintasis skyrius, kuriame numatyta kovoti d�l �statym�, ribojan�i� moter� teises, panaikinimo, d�l vienod� teisi� ir vienodo atlyginimo moterims valstybiniame ir visuomeniniame darbe, d�l suteikimo moterims vienodo su vyrais profesinio i�silavinimo ir kt.[46] Gausus moter� dalyvavimas socialdemokratiniame jud�jime buvo b�dingas Europos valstybi� bruo�as. LSDP dar� �tak� LMS, kurios pirmininke buvo partijos nar� E. Baronien�. 1930 m. sausio 7 d. LMT valdybos pos�dyje pasisak� u� dalyvavim� Valstyb�s taryboje, nes nori tur�ti atstoves, kurios gint� moter� interesus ir dalyvaut� rengiant su jomis susijusi� �statym� projektus[47]. Gegu��s 26 d. LMT visuotiniame susirinkime pri�m� nutarim� laikinai atid�ti moter� dalyvavimo Valstyb�s taryboje klausimo svarstym�, nes �grie�tai pasiprie�ino kai kuri� organizacij� atstov�s�[48]. Daugiau �is klausimas iki Lietuvos okupacijos (1940 m.) nebuvo svarstytas. Tai l�m� ir mokslo �moni� pozicija. 1931 m. LSDP atstovas teisininkas A. Janulaitis teig�, jog moter� pad�tis bloga tod�l, kad jos n�ra pakankamai apsi�vietusios ir nesuvokia valstyb�je vykstan�i� proces�; tik organizuodamosi jos gali �veikti sunkumus ir daryti �tak� Vyriausybei[49]. Jis si�l� moterims kurti politines draugijas, kurios spr�st� moter� problemas. Nesutarimai tarp moter� organizacij� buvo akivaizd�s. LMT pirminink� reikalavo paneigti �Lietuvos �ini�� informacij� apie LMT ir ragino nemenkinti organizacijos vardo, pabr��dama, kad: �rimtai ir gerbiamai redaktorei savo laikra��io skiltyje nepadoru, ypa� b�nant tos organizacijos nariu, leisti i�juokti rimt� �e�iolikos organizacij� moter� atstovyb� � Moter� Taryb� ir t� organizacij� rimt� vard��[50]. LMT savo kreipimesi nurod�, jog neigiam� nuomon� visuomen�je apie j� skleid� viena i� partij�[51]. Kadangi LSDP atvirai r�m� Lietuvos moter� s�jung� ir nepritar� LMT veiklai, manytina, kad toki� pozicij� gal�jo u�imti ir Valstie�i� liaudinink� s�junga, kurios valdybos nar� buvo F. Bortkevi�ien�. Tai buvo dar viena prie�astis, sunkinusi LMT siek� gauti viet� Valstyb�s taryboje.

1935 m. bir�elio 10 d. Lietuvos moter� s�junga buvo paleista. Taip Lietuvos moter� tarybos valdybai neliko opozicijos. Kit� � Taryb� ��jusi� organizacij� atstov�s jai buvo lojalios.

Ribota moter� veikla savivaldyb�se
1929 m. tautininkai ry�osi pertvarkyti ir savivaldybi� rinkimus, kad kuo daugiau j� s�jungos nari� b�t� savivaldoje. Savivaldybi� rinkim� �statymas apribojo rink�j� teises. Teis� rinkti vals�iaus taryb� ir dalyvauti seni�n� sueigose �statymas numat� tik Lietuvos pilie�iams, ne jaunesniems kaip 24 met�, gyvenantiems vals�iuje ne ma�iau kaip metus, valdantiems seni�nijoje nekilnojam� turt�, turintiems prekybos, pramon�s ar amat� �mones ir mokantiems savivaldybei mokes�ius, taip pat etatiniams valstyb�s ar savivaldyb�s �staig� tarnautojams bei turintiems auk�t�j� ar special�j� �em�s �kio i�silavinim� asmenims[52]. �ie suvar�ymai buvo perkelti ir � 1931 m. gegu��s m�nesio Savivaldybi� rinkim� �statym�[53]. Kadangi nebuvo priimtas naujas Lietuvos Respublikos Civilin�s teis�s kodeksas, o vis dar veik� (1922 m. Steigiamojo Seimo pataisytas) carin�s Rusijos Civilinis kodeksas, pagal kur� moterys negal�jo disponuoti turtu ir buvo priklausomos nuo vyr�, mokes�ius valstybei reta kuri i� j� mok�jo, tod�l rink�jomis negal�jo b�ti. Taip buvo suma�intas elektorato dydis ir suvar�ytos moter� teis�s rinkti atstovus � savivald� ir joje dalyvauti. Moterys, tur�jusios teis� rinkti savivaldybi� tarybas, sudar� tik tre�dal� vis� rink�j�, nors, kaip ir 1923 m., j� buvo 53 proc. Moter� rink�j� skai�ius �vairiuose miestuose ir apskrityse skyr�si. Tai priklaus� ne tik nuo moter� valdomo turto dyd�io, bet ir nuo vyr� pozicijos, suteikiant joms politines teises. Tradici�kai turt� vald� vyras, neatsi�velgiant � visas padarytas Civilinio kodekso pataisas, tod�l jis gal�jo dal� turto u�ra�yti moteriai. Pavyzd�iui, Alytaus �yd� bendruomen�je, siekiant kuo daugiau atstov� tur�ti miesto taryboje, dal� turto vyrai prie� rinkimus u�ra�ydavo moterims[54].

1929 m. spalio m�n. vals�i� taryb� netiesioginiai rinkimai skyr�si nuo buvusi� demokratinio laikotarpio rinkim�. Rinkim� kovos nebuvo, partijos neagitavo, o rink�jai irgi nebuvo aktyv�s. 1931 m. pana�iai buvo renkamos ir miesto savivaldyb�s[55]. Rink�j� aktyvumas siek� 70 proc. Moterys, tur�damos daug menkesnes teises dalyvauti rinkimuose, aktyvumu nepralenk� vyr�[56]. Klost�si bendros rinkim� tendencijos � menkas rink�j� ir kandidat� aktyvumas. Miest� savivaldoje ma�iausiai teisi� dalyvauti rinkimuose tur�jo moter� jud�jimo centro � Kauno � atstov�s, kurios nesudar� n� ketvirtadalio vis� rink�j� (24 proc.). Did�iausi� moter� rink�j� dal� sudar� Tel�i� moterys � 39 proc.[57]

1931 m. savivaldybi� rinkim� kampanija buvo rami, nors kandidat� � Kauno miesto taryb� s�ra�� buvo u�registruota 19. Tik viena Lietuvos nepartin� atgimimo draugija � kandidat� s�ra�� trauk� prekybinink� O. Urbonavi�i�t�-P��ien�. S�ra�e ji buvo 23 i� 24 kandidat�, ta�iau rinkim� komisijai suskai�iavus balsus, kandidat� s�ra�e pakilo � 7 viet�[58]. Visuomen�s nuomon� apie kandidates � savivald� buvo gera. Pana�i pad�tis buvo ir Tel�i� bei Plung�s miest� taryb� rinkimuose, kur kandidatavo po vien� moter�. Tel�iuose buvo 5 kandidat� s�ra�ai[59], Plung�je � 4[60]. Tel�i�k�s tur�jo ma�ai galimybi� laim�ti, nes s�ra�uose jos buvo 9�12 vietose, vis d�lto daugiausia bals� (4 946) surinko provizor� V. Goelanerait�-Augustinaitien�, kuri ir buvo i�rinkta � Tel�i� miesto taryb�[61]. Tai patvirtino ir paskelbti naujai i�rinkt� � savivaldybes s�ra�ai[62]. �emaitijoje nuo 1924 m. buvo stipr�s pasaulietinio moter� jud�jimo centrai, tod�l �ia moterys buvo aktyvesn�s nei kitose Lietuvos vietose. 1931 m. �emaitijos pasaulietinio jud�jimo moterys k�l� abiej� ly�i� bendradarbiavimo reikalingumo klausim� ir nurod�, jog vyrai gali pad�ti moter� jud�jimui, patraukdami paskui save did�i�j� dal� moter�, jas �viesdami ir prusindami[63]. �iam tikslui �gyvendinti moterys pra�� laikra�tyje ��emaitis� skirti joms skyri�[64].

1934 m., renkant miest� tarybas, aktyviausios buvo Panev��io moterys. Jos sudar� 41 proc. vis� rink�j�. Ma�iausiai rink�j�, kaip ir 1931 m., buvo Kauno mieste � 25 proc.[65] Kaune � miesto taryb� i�rinkta J. T�belien�, �iauliuose � S. Venclauskien�, Palangoje � dvi moterys, Naumiestyje � M. Skirgailien�[66]. � Ukmerg�s apskrities taryb� i�rinkta J. Smetonait�[67]. Rink�j� aktyvumas � 66 proc. � ma�esnis nei 1931 m. Tai rodo, kad pilie�iai taryboms teik� ma�ai reik�m�s, nes autoritarinis r��imas neleido savivaldyb�ms spr�sti j� kompetencijoje esan�i� klausim�. � savivaldybes buvo i�rinkta keletas moter�, bet joms nebuvo galimyb�s reik�tis politikoje.

1937 m. i�leistas Savivaldybi� �statymo pakeitimas, kuriame buvo numatyta 5 met� taryb� kadencija[68]. Tik 1940 m. vyko savivaldybi� rinkimai. 1940 m. prad�ioje LMT atstov�s spaudoje svarst� moter� vaidmen� savivaldoje, pa�ym�damos, jog n�ra moter�, u�iman�i� burmistro, jo pad�j�jo, vir�ai�io arba seni�no pareigas. Jos nurod�, kad moterys dirba ra�tinink�mis arba II kategorijos buhalter�mis. Spaudoje j� darbas buvo �vertinamas taip: �...tokiose vietose moterys negali moter� reikal� ginti, negali viena kuria linkme pakreipti, o yra tik �rankis vir�inink� � vyr� �sakymams pildyti�[69]. 1940 m. kovo m�n. �vykusiuose savivaldybi� rinkimuose � Ukmerg�s apskrities taryb� buvo perrinkta J. Smetonait� (63 m. am�iaus, �kinink�, mokytoja pensinink�, tur�jusi 30 ha �em�s)[70], � Debeiki� vals�i� (Utenos apskr.) buvo i�rinkta O. Augustinien� (mokytoja, turinti 39 ha �em�s)[71].

Respublikos Prezidento rinkim� �statymas, priimtas 1931 m., neteik� joki� galimybi� kandidatuoti moteriai, kadangi Prezident� rinko i�rinkti tautos atstovai. Tik susitarus ir pasira�ius dvide�im�iai tautos atstov� buvo galima kelti kandidat�[72]. Renkant ypatingus tautos atstovus, 1931 m. n� vienoje apygardoje nebuvo moter� rink�j�.

Tad moter� veikla savivaldos institucijose 4-ajame de�imtmetyje buvo menkesn� nei 3-iajame. Tai nul�m� Prezidento i�leisti 1929 ir 1931 m. Savivaldybi� �statymai, kuriuose rinkim� tvarka nebuvo pagr�sta visuotine ir lygia rinkim� teise.

Moter� galimyb�s dalyvauti 1936 m. Seimo rinkimuose
1936 m. prad�ioje Prezidentas A. Smetona ir Ministras Pirmininkas J. T�belis vie�ai prabilo apie Seimo rinkimus.

1936 m. gegu��s 28�29 d. apskri�i� ir miest� savivaldybi� taryb� susirinkime buvo nutarta, kurie asmenys bus kandidatai � IV Seim�. Spaudoje buvo pa�ym�ta, jog visas kra�tas nekantriai lauk� kandidat� s�ra��[73]. Moter� tai ned�iugino, nes jos i� esm�s netur�jo savo atstovi� savivaldyb�se ir vargu ar gal�jo b�ti �trauktos � kandidat� s�ra�us. LMT nebuvo numa�iusi efektyvios taktikos Seimo rinkimuose. Paskelbus rinkimus, LMT �m�si �ygi�, nors valdyboje, svarstant moter� kandida�i� � Seim� klausim�, nuomon�s i�siskyr�. Dalis nari� neapsisprend�, � k� tur�t� kreiptis Taryba d�l pagalbos, �traukiant moteris � rink�j� s�ra�us � ar � valstyb�s Prezident�, Ministr� Pirminink�, ar � vidaus reikal� ministr�. Galiausiai buvo nutarta kreiptis � Tautinink� s�jung� ir pra�yti jos generalinio sekretoriato sudaryti s�lygas moterims kandidatuoti � Seim�. Likusi valdybos dalis buvo aktyvi ir nelauk�, kol bus priimtas bendras nutarimas. Spaudoje pasirod� �inu�i�, jog moterys, sudarin�damos kandidat� s�ra�us, veik� aktyviai ir net siunt� memorandumus vald�ios institucijoms, rinkim� komisijai, reikalaudamos pad�ti sudaryti galimybes moterims patekti � Seim�[74]. Tokie moter� veiksmai papiktino dal� visuomen�s. Spaudoje buvo teigiama: �D�l moter� dalyvavimo rinkimuose negali b�ti skirting� nuomoni� nei vyriausyb�s, nei visuomen�s, nei spaudos <...> Konstitucija pripa��sta tiek vyrams, tiek moterims lygias teises�[75]. Moter� susirinkime Kaune buvo i�rinktos kandidat�s: Kaune � S. �iurlionien�, �iauliuose � E. Klup�ien�. LMT tar�si ir su Kauno miesto burmistru, nor�dama �traukti � miesto kandidat� s�ra�us 2 moteris, bet kandidat�s nebuvo �trauktos. Taigi LMT sugeb�jo i�kelti tik vien� kandidat� E. Klup�ien� (�iauli� mieste).

Art�jant rinkimams, bir�elio 3 d. LMT sukviet� moter� organizacij� pirmininkes pasitarti ir apsvarstyti rinkim� � Seim� kampanij�. Pasitarime dalyvavo 23 organizacij� atstov�s ir LMT valdyba. Pirminink� V. Lozoraitien� perskait� prane�im�. Susirinkusiosios nutar� remti E. Klup�ien� ir aktyviai agituoti moteris balsuoti u� j�[76]. Agitacin�je med�iagoje buvo skelbiama, kad ji � 39 met� �kinink�, aktyvi visuomeninink�, skaut�, �aul�, moter� draugij� nar�, gyvena �iauliuose ir yra apdovanota Nepriklausomyb�s medaliu ir �auli� �vaig�de[77]. Tarybos veikla i�judino moteris. Spauda pa�ym�jo, kad �moterys �jo balsuoti ne�inos ant rank� vaikus�[78]. Bir�elio 9�10 d. rinkimuose dalyvavo 68,3 proc. rink�j�. U� E. Klup�ien� balsavo 5 590. Spaudos prane�ime apie vykusius rinkimus prie jos gaut� bals� skai�iaus buvo pad�tas �auktukas (!). Tai rei�k� nuostab�, nes niekas nesitik�jo, kad E. Klup�ien� bus rimta konkurent� kandidatams vyrams. � Seim� �iauli� apygardoje buvo i�rinktas Putvinskis, gav�s 8 885 balsus, ir Kurkauskas, gav�s 5 857 balsus[79]. Tad E. Klup�ien� pralaim�jo savo var�ovui tik 267 balsais. Paskelbus IV Seimo rinkim� rezultatus, LMT pirminink� V. Lozoraitien� �teik� Ministrui Pirmininkui J. T�beliui protest� d�l rinkim� rezultat� �iauli� apygardoje. Proteste ji nurod�, jog bals� skai�iuotojai klastojo rink�j� balsus: �Moter� atstov� � Seim� tur�jo didel� pasisekim� ir b�t�, be abejo, i�rinkta, jei ne piktos valios �mon�s, bals� skai�iuotojai. �iauli� apygardoje tarp kit� bals� skai�iuotoj� yra p. Lel�nas, skautas Blumentalis ir kiti, kurie akipl��i�kai vagia p. Klup�ien�s balsus. Neverauskas pasteb�j�s tai ir padar�s krat�, pas p. Lel�n� ki�en�je rado apie 3000 vienet� p. Klup�ien�s korteli�, kurias ne�� sunaikinti. Sakoma, kad tai buv� ne pirmas kartas�[80]. V. Lozoraitien�, pateikusi Ministrui Pirmininkui rinkim� klastojimo �rodymus, nurod�, kad b�tent tai sutrukd� E. Klup�ienei laim�ti rinkimus[81]. Tok� pat protest� ji i�siunt� ir teisingumo ministrui S. �ilingui. LMT pirminink�s parei�kimas nebuvo svarstytas, nes Vyriausyb� nepalankiai vertino moter� dalyvavim� �alies valdyme. Tai atsiskleid� 1936 m. gegu��s 20 d., kai teisingumo ministras S. �ilingas Kauno tautinink� susirinkime parei�k�: �Ar m�s� moterys yra tiek subrendusios, kad gal�t� imtis tokios didel�s atsakomyb�s ir atsispirti svetimoms �takoms, kurios �iais laikais savo gudriais metodais gali palenkti ir tvirtai nusista�iusias asmenybes, nekalbant apie moteris�[82]. LMT � tok� S. �ilingo parei�kim� reagavo protestu, primindama, kad moterys i�augino s�nus, kurie gina Lietuv� ir darbuojasi jos labui. Proteste pabr��ta, kad LMT r�pinasi, jog Seimo rinkimai vykt� s�kmingai ir tai, kad b�simuosiuose (kaip ir ankstesniuose rinkimuose) moterys tars lemiam� �od�[83].

LMT po rinkim� analizavo prie�astis, nul�musias jos pralaim�jim�. Tarybos prezidiumas pagrindine pralaim�jimo prie�astimi �vardijo moter� jud�jimo susiskaldym� ir nesolidarum�, renkant savo atstov�, ir neigiam� Vyriausyb�s po�i�r� � moter� politin� veikl�. Vyriausyb�, nematydama solidarumo tarp moter� organizacij� ir darydama �tak� LMT, ne��velg� moter� jud�jime gr�smingos j�gos ir nemat� reikalo � j� atsi�velgti. Antras moter� jud�jimo centras � Lietuvos kataliki� moter� organizacij� s�junga (toliau � LKMOS), Seimo ir savivaldybi� rinkimuose nedalyvavo. O tai taip pat gal�jo b�ti viena i� prie�as�i�, neleidusi� moterims kandidatuoti ir patekti � Seim�, nors kataliki�kosios moter� organizacijos buvo gausios.

1936 m. LMT ir LKMOS organizavo �vairias kampanijas. Pavyzd�iui, i� savo fond� paaukojo pinig� Ginkl� fondui, dal� vykdom� program� pelno skyr� kariuomenei ginklams pirkti[84]. Pavasar�, i�siliejus Nemunui, LMT ir LKMOS kra�te surinko 15 000 Lt, kuriuos paskyr� nukent�jusiems nuo potvynio. Abiej� susivienijim� moterys slaug� ir r�pinosi keli� �imt� vaik�, kuri� �eimos nukent�jo nuo potvynio, i�laikymu. �i� akcij� globojo S. Smetonien�[85]; taip pat dalyvavo �yd� organizacijos, kuriose veik� poni� komitetai[86].

1936 m. LMT ir toliau sprend� moter� atleidimo i� darbo problem�. �i problema liko aktuali Lietuvoje iki valstyb�s okupacijos. II moter� suva�iavimo metu buvo nutarta pl�sti kooperacij� ir smulk�j� bei vidutin� moter� versl�, taip didinant moter� u�imtum�. Tokia praktika buvo taikyta Lenkijoje ir dav� ger� rezultat�, tod�l gero poveikio buvo tikimasi ir Lietuvoje.

1936 m. rugs�jo 28�30 d. penkios �vairi� moter� draugij� atstov�s, priklausiusios LMT, dalyvavo tarptautiniame Moter� tarybos kongrese Dubrovnike. Lietuvos delegacijai vadovavo LMT pirminink� V. Lozoraitien�. Kongrese moterys dirbo �iose komisijose: P. Pik�ilingien� (LMT vicepirminink�) � dvigubos moral�s, M. Aviet�nait� (Vyriausyb�s atstov�) � spaudos, kinematograf� ir radijo, A. Hunebelien� (Motinos ir vaiko globos s�jungos vicepirminink�) � vaiko globos, Deveikien� (�kinink�) � teis�s, V. Lozoraitien� � taikos ir finans�. Pastarojoje buvo nutarta palaikyti Taut� S�jung� ir raginti savo vyriausybes, kad remt� j� ir kelt� jos autoritet�. Teisi� komisijoje buvo svarstytas i�tek�jusi� moter� pilietyb�s klausimas. Kongrese keltos vaik� aukl�jimo problemos ir pirm� kart� akcentuota b�tinyb� ugdyti ne tik tauti�kum�, bet ir kosmopoliti�kum�, kad �jie tapt� pasaulio pilie�iais, ugdant tolerancij� ir pagarb� kit� taut� papro�iams, kult�rai�[87].

1936 m. Baltijos valstybi� moterys i�k�l� bendradarbiavimo id�j�, ta�iau ji nebuvo �gyvendinta. LMT siek� bendradarbiauti su Latvijos moter� taryba, nes buvo teigiama, kad artima kalba, papro�iai ir menas gali vienyti abiej� taut� moter� jud�jimus[88]. Tais metais miesteli� inteligent�s, bendravusios su kaimo moterimis, i�k�l� id�j� ir pareng� projekt� �kurti Kult�rin� moter� taryb�. Jos tikslas b�t� rengti moteris aktyviai visuomeninei veiklai ir suteikti joms �ini� i� pedagogikos, istorijos, geografijos, kult�ros, visuomen�s moksl� ir literat�ros[89]. Projekto reng�jos buvo numa�iusios, kad Kult�rin�je moter� taryboje mokyt�si 17�20 m. am�iaus merginos. Mokslas b�t� privalomas visoms, nes daugelis kaimo mergin�, dirbdamos namuose �kio darbus, nebaigdavo ir pradin�s mokyklos[90]. Ta�iau projektas nebuvo �gyvendintas, nes elito moterys jo nepar�m�. Tai rodo, kad socialiniu po�i�riu moterys buvo susiskald�iusios, o inteligent�s, vadovavusios Lietuvos moter� tarybai ir Lietuvos kataliki� moter� organizacij� s�jungai, r�pinosi moter� jud�jimo reprezentacija Lietuvoje ir u�sienyje, ta�iau nesprend� daugelio moter� (darbininki� ir kaimo) problem�.

1937 m. bir�elio 25�17 d. LMT atstov�s dalyvavo tarptautiniame Krik��ioni�kos �eimos kongrese Pary�iuje. Jo tikslas buvo surasti geriausi� �eimos aukl�jimo metod�. 4-ojo de�imtme�io viduryje liberalioji moter� jud�jimo srov�, vadovaujama LMT ir b�dama lietuvi� moter� jud�jimo lyder�, nei�sprend� i�kilusi� problem�. LMT nesugeb�jo sutelkti, suagituoti, kad moterys balsuot� u� i�kelt� kandidat� �iauli� mieste, tod�l moter� jud�jimui Seime nebuvo atstovaujama. Ji nesugeb�jo susitarti su Vyriausybe, kad, atleid�iant i� darbo, b�t� taikomos vienodos s�lygos abiem lytims.

1939 m. sausio m�n. prad�ioje LMT valdyba reagavo � Vyriausyb�s priimt� nutarim�, kuriame buvo numatyta iki kovo m�n. prad�ios atleisti i� tarnybos vien� i� sutuoktini�, jeigu j� vieno alga Kaune siek� 600 Lt, o periferijoje � 450 Lt. Nutarimas daugiausia buvo taikomas moterims, nes Vyriausyb�s nutarime numatyta atleisti i� darbo t� �eimos asmen�, kuris ma�iau u�dirba. LMT memorandume nurod� ne tik Konstitucijoje �tvirtint� moter� teisi� pa�eidimus, bet ir reikalavo, kad pirmiausia b�t� sunormintas darbas t� asmen�, kurie dirba keliose darboviet�se, kad moter� inteligen�i� atstov�s tur�t� dalyvauti rengiant darbo ir socialin�s apsaugos �statymus, kad atleid�iant i�tek�jusias moteris i� darbo, nukent�s �eima ir valstyb�, nes praras kvalifikuotus darbininkus[91]. Spaudoje buvo kritikuojama tokia Vyriausyb�s politika: �Ma�os tautos nepriklausomyb� i�laikys tik tos, kuri� visi pilie�iai, t. y. ne tik vyrai, bet ir moterys, bus savaranki�ki. <...> Lietuva didesn� pus� savo pilie�i� nuvertins ir laikys tokiose s�lygose, kad jos i� ties� tapt� ma�avert�mis <...> tokios tautos negal�s atsilaikyti prie� dideles tautas ir jos ilgainiui gali netekti nepriklausomyb�s�[92].

1940 m. sausio m�n. P. Pik�ilingien� kreip�si � visas moter� organizacijas, kviesdama aukoti atgautam Vilniui ir Vilniaus kra�tui, aktyviau ir uoliau dirbti �susiklos�iusiomis naujomis istorin�mis aplinkyb�mis�[93]. LMT valdyba nutar� su�aukti 10 met� veiklos min�jimo i�kilming� pos�d�. Pos�dis �vyko 1940 m. vasario 11 d.[94] P. Pik�ilingien� ap�velg� LMT veikl� ir pa�ym�jo, kad �Lietuv�s turi didelio tautinio ir pilietinio subrendimo <...> kiek kart� LMT yra i�k�lusi kur� nors bendr� moter� ar Lietuvos reikal� ir kvietusi visas kitas moter� organizacijas bendram darbui, n�ra buv�, kad moterys neit� talkon�[95]. Ministro Pirmininko A. Merkio kalboje, kuri� perskait� vidaus reikal� ministras generolas K. Sku�as, did�iausias d�mesys buvo skirtas moters vaidmeniui visuomen�je. Joje buvo teigiama, kad: �...kiekviena motina i�augins tikr� nepalau�iamos dr�sos, tik�jimo ir valios s�n� ar dukr� <...> Moterims yra svetimas politini� aistr� ar stipri� politini� kov� pasirei�kimas�[96]. A. Merkio kalboje i�ry�k�jo moter� organizacijoms keliami Vyriausyb�s u�daviniai. Jis ra��, jog j� svarbiausias u�davinys � konsoliduoti visas tautos dvasines j�gas tautos laisvei ir nepriklausomybei i�laikyti[97]. �vietimo ministras K. Jokantas sveikinimo kalboje pabr��, jog �moter� organizuotumas <...> rei�kia ir visos tautos organizuotumo laipsn�[98]. Teigtina, jog Vyriausyb� moter� organizacijoms daugiausia d�mesio skyr� tada, kai valstyb�je ir Europoje susiklost� ypatingai sunki politin� situacija.

1940 m. kovo 8 d. Abolicionist� draugijos atstov�s (teisinink� E. Jackevi�iat�, gydytoja A. Ragai�ien�-Bili�nien�, J. Kairyt�-Kauneckien�) �teik� vidaus reikal� ministrui K. Sku�ui memorandum�, kuriame reikalaujama imtis priemoni� prie� prostitucij� ir i�tvirkavim�. Jame buvo pra�oma i�leisti �statymus, kuriuose darbinink�s ir tarnait�s b�t� apsaugotos nuo darbdavi� moralinio ir materialinio i�naudojimo bei b�t� draud�iama paleistuvauti vie�bu�iuose, nakvyn�s namuose, restoranuose ir kitose pana�iose vietose, taip pat draud�iama u�kabin�ti asmenis gatv�se, kavin�se ir kitose vie�ose vietose su nedorovingais pasi�lymais. Memorandume nurodoma, jog u� dorovinius nusikaltimus lygiai tur�t� b�ti baud�iamos abi lytys, o nubaust�j� pavard�s skelbiamos vie�ai[99]. Memorandum� pasira��: Lietuvos abolicionist� draugijos pirminink� E. Pauliukonien�, LMT pirminink� P. Pik�ilingien�, Mergai�i� bi�iuli� s�jungos pirminink� S. �iurlionien�, Lietuvos moter�, baigusi�j� auk�t�j� moksl�, draugijos pirminink� A. �al�iuvien�, Motinoms ir vaikams globoti organizacij� s�jungos pirminink� J. T�belien�, Lietuvos �ibur�lio draugijos pirminink� F. Bortkevi�ien�, Moter� �auli� vad� S. Putvyt�-Mantautien�, Karinink� �eim� Birut�s draugijos valdybos pirminink� V. Tumien�.

1940 m. bir�elio 15 d. SSRS okupavus Lietuv�, LMT veikla nutr�ko. 1940 m. liepos m�n. pabaigoje sovietin� vald�ia, siekdama patraukti visuomen� � savo pus�, daug d�mesio skyr� moterims. Ji naudojo propagand�, kurioje did�iausiais d�mesys buvo skiriamas moter� pad�ties kritikai tarpukario Lietuvoje ir �garsioms� sovietin�ms moter� teis�ms. Visos iki okupacijos veikusios moter� organizacijos buvo u�darytos, j� lyder�s emigravo � Vakarus arba buvo i�tremtos � Sibir�, o soviet� pareig�nai skelb�, kad moter� klausimas neegzistuoja, nes �moterys gavo teis� dirbti kartu su vyrais, tod�l jos turi b�ti d�kingos sovietinei vald�iai�[100]. Tarpukario moter� jud�jimas, j� kova d�l moter� teisi� ir feminizmas buvo apib�dinami kaip anarchizmas[101]. Moter� organizacijas buvo u�draustos kituose Baltijos kra�tuose, o po Antrojo pasaulinio karo � ir komunistin�se Vidurio Europos valstyb�se. Soviet� vald�ia vietoj u�draust� moter� organizacij� �steig� komunistinius Moter� departamentus ir Moter� tarybas[102].

1. 1929 m. buvo �kurta Lietuvos moter� taryba. Jos tikslas buvo vienyti moter� organizacijas, koordinuoti j� veikl�. Moter� taryba tikslo nepasiek�, nes daugeliui jos veiksm� nepritar� Lietuvos moter� s�junga bei LSDP ir LVLS. Partijos dar� �tak� moter� jud�jimui, neleisdamos Lietuvos moter� tarybai tapti paklusnia vald�ios valios vykdytoja.

2. XX a. 4-ajame de�imtmetyje lietuvi� moter� jud�jimas didel�s �takos valstyb�s vidaus politikai netur�jo. Liberalioji srov� nebuvo vieninga, nors ir buvo �io etapo lyder�. Nuo 1930 m. Lietuvos moter� tarybos veikl� finansavo Vyriausyb� ir tai dar� �tak� jos priimamiems sprendimams. Did�iausi� d�mes� ji skyr� tarptautinei veiklai. Vyriausyb� nepalankiai �i�r�jo � kataliki�kosios srov�s veikl�, tod�l ji rei�k�si tik kult�ros srityje. Socialdemokratin�s srov�s atstov�s da�nai buvo opozicijoje liberaliajai srovei.

3. 1936 m. i�leistas moter� organizacijoms nepalankus Seimo rinkim� �statymas u�kirto keli� moterims dalyvauti Seime. Prezidentas ir Vyriausyb� neigiamai �i�r�jo � moter� dalyvavim� politikoje. IV Seime moter� jud�jimas savo atstovi� netur�jo.

4. Lietuvos moter� taryba reprezentavo valstyb� tarptautin�se moter� organizacijose. Tarptautin�se konferencijose, kongresuose jos atstov�s k�l� Vilniaus gr��inimo Lietuvai klausim�.

5. Lietuvos moter� taryba 1939 ir 1940 m. siek� sutelkti moteris vieningam darbui. Kartu su Vidaus reikalu ministerija vykd� talkas visoje valstyb�je, pad�dama kaim� ir miesteli� moterims. Lietuvos moter� tarybos veikla nutr�ko 1940 m. bir�elio m�n. viduryje, SSRS okupavus valstyb�.

Tarptautin�s auk�t�j� moksl� baigusi� moter� federacijos ataskaita apie i�silavinusias moteris u�sienio �alyse
(1929�1930 met� anketos duomenys procentais)

�alis	Moterys student�s proc.	Moterys profesor�s proc.	Moterys lektor�s proc.
Australija	�	�	10,01
Belgija	13,68	0,23	5,69
Bulgarija	25,56	2,1	9,52
Kanada	�	0,85	10,63
Danija	18,44	�	9,17
Estija	33,1	�	1,09
Suomija	34,82	1,15	5,86
Pranc�zija	21,34	0,63	11,21
Vokietija	16,66	0,31	1,76
Anglija	26,95	1,54	15,86
Olandija	17,57	1,22	5,05
Airija	30,84	3,98	21,35
Italija	13,21	0,73	3,5
Jugoslavija	20,67	�	5,45
Latvija	26,64	�	12,4
Lietuva	28,17	�	1,96
Liuksemburgas	22,22	�	�
Naujoji Zelandija	�	1,4	8,85
Norvegija	12,75	1,57	5,42
Rumunija	28,67	0,39	0,95
Piet� Afrika	�	3,84	13,98
�vedija	15,69	�	2,59
�veicarija	14,32	0,44	3,77

[1] Ma�iotien�, O Moter� politinis ir valstybiniai-tauti�kas darbas 1907�1937 m. Kaunas, 1938.

[2] Kar�iauskait�, I. Kitiems ir sau: moter� draugij� veikla Kaune. Kauno istorijos metra�tis. Kaunas, 2005.

[3] 1907�1927 m. moter� teis�s ir pareigos. Lietuvos �inios. 1927, rugs�jo 23, p. 2.

[4] Moter� susirinkimas Kaune. Moteris. 1928, Nr. 1, p. 9.

[5] F. Bortkevi�ien�s lai�kas G. Petkevi�aitei. Lietuvi� literat�ros ir tautosakos instituto Rankra��i� skyrius (toliau � LLTI RS). F. 30�1143, l. 12.

[6] G. Petkevi�ait�s lai�kai F. Bortkevi�ienei. Lietuvos moksl� akademijos bibliotekos Rankra��i� skyrius (toliau � LMA. RS). F. 1�f. 780, l. 61.

[7] Lietuvos moter� taryba. Lietuvos aidas. 1940, vasario 2, p. 3.

[8] Lietuvos moter� tarybos gener. sekret. dr. P. Kalvaityt�s prane�imas. Lietuvos moter� taryba: neperiodinis biuletenis. 1930, Nr. 1, p. 12.

[9] Ten pat.

[10] Lietuvos moter� tarybos �statai. Kaunas, 1930, p. 10.

[11] Lietuvos moter� tarybos pra�ymas Ministro Pirmininko paremti LMT veikl�. LMA RS. F. 181�54, l. 1.

[12] Ma�iotien�, O. Antrasis visuotinis Lietuvos moter� tarybos susirinkimas. Lietuvos moter� taryba: neperiodinis biuletenis. 1930, Nr. 1, p. 5.

[13] Ten pat.

[14] O. Ma�iotien�s pra�ymas �vietimo ministerijos inspektoriui Ra�kauskui. LMA RS. F. 181�51, l. 1.

[15] Gustainis, V. Nuo Gri�kab�d�io iki Pary�iaus. Kaunas, 1991, p. 210�212.

[16]Ten pat, p. 214.

[17] Beleckien�, O. 1936 metai moter� gyvenime. Naujoji vaidilut�. 1937, Nr. 1.

[18] LMT pos�d�io protokolas Nr. 16. LMA RS. F. 181�51, l. 69.

[19] LMT pos�d�io protokolas, 1930 m. baland�io 2. LMA RS. F. 181�51, l. 66.

[20] O. Ma�iotien�s atsi�aukimas � moteris, valdan�ias plunksn�. LMA RS. F. 181�6, l. 2.

[21] S. �iurlionien�s prane�imas. LMA RS. F. 181�6, l. 77.

[22] Kar�iauskait�, I. Kitiems ir sau: moter� draugij� veikla Kaune. Kauno istorijos metra�tis. Kaunas, 2005, p. 144.

[23] LMT memorandumas. Lietuvos centrinis valstyb�s archyvas (toliau � LCVA). F. 923, b. 787, l. 39.

[24] Ten pat, l. 93, 95.

[25] 1933 m. sausio 12 d. LMT protokolas. Ten pat, l. 94.

[26] 1933 m. sausio 18 d. LMT protokolas. Ten pat, l. 107.

[27] 1933 m. kovo 3 d. LMT .protokolas. Ten pat, l. 153.

[28] Lietuvos moter� tarybos klubo �Sekly�ia� �statai. LMA RS. F. 181�59, l. 1.

[29] Moter� nedarbas Lietuvoje. LMA RS. F. 181�15, l. 6.

[30] Vyriausyb�s nutarimas. Ten pat, l. 4.

[31] LMT pos�d�io protokolas, 1930 m. baland�io 2. LMA RS. F. 181�51, l. 173.

[32] Lietuvos moter� tarybos veikla 1934�1938 (pirminink�s V. Lozoraitien�s prane�imas visuotiniame susirinkime 1938 m. lapkri�io 24 d.). Moteris ir pasaulis. 1938, Nr. 11, p. 2.

[33] Kairyt�-Kauneckien�, J. Lietuvos abolicijonist� draugija. Moteris ir pasaulis. 1940, Nr. 2, p. 14.

[34] Moter� nedarbas Lietuvoje. LMA RS. F. 181�15, l. 6.

[35] O. Ma�iotien�s prane�imas Moter� sekly�ioje. LMA RS. F. 181�15, l. 14.

[36] Ten pat, l. 16.

[37] Grumbinait�, T. Moter� pastangos teisi� lygyb� �gyvendinti. Naujoji vaidilut�. 1936, Nr. 12, p. 468.

[38] Ten pat, p. 469.

[39] Baigusi� auk�t�j� moksl� moter� susirinkimas. Moteris ir pasaulis. 1938, Nr. 4, p. 14.

[40] �alkauskis, S. Ra�tai. Vilnius, 1996, t. 5, p. 219.

[41] Ten pat.

[42] Sujungto LMT ir AMB MS valdyb� pos�d�i� protokolas. 1929, kovo 10. LMA RS. F. 181�34, l. 15.

[43] Ten pat, l. 16.

[44] Nepateisinamas palaidumas. Socialdemokratas. 1930, Nr. 2, p. 2.

[45] Ma�iotien�, O. Moter� politinis ir valstybiniai-tauti�kas darbas 1907�1937 m. Kaunas, 1938, p. 41.

[46] Kairys, S. Tau, Lietuva. Boston, 1964, p. 442�443.

[47] 14 pos�d�io protokolas. LMA RS. F. 181�34, l. 19.

[48] Lietuvos moter� taryboje P. Kalvaityt�s prane�imas. Lietuvos moter� taryba. 1930, Nr. 1, p. 12.

[49] Janulaitis, A. Kur tikroji vargo prie�astis: pastabos apie moter� pad�t�. 1931. LMA RS. F. 267�1166, l. 1.

[50] Lai�kas Lietuvos �ini� redakcijai. LMA RS. F. 181�20, l. 1.

[51] Ten pat, l. 2.

[52] Vietos savivaldos �statymas. Vyriausyb�s �inios. 1929, rugpj��io 7, p. 2.

[53] Vietos savivaldos �statymas. Vyriausyb�s �inios. 1931, gegu��s 2, p. 4.

[54] VRM kriminalin�s policijos direktoriaus prane�imas Savivaldybi� departamento direktoriui. LCVA. F. 379, ap. 1, b. 119, l. 1.

[55] Sireika, J. Lietuvos savivaldyb�s ir savivaldybininkai 1918�1931. �iauliai, 1998, p. 104.

[56] Gyventoj� dalyvavimas Did�iosios Lietuvos miest� rinkimuose 1931 m. bir�elio 15 ir 16 d. Statistikos biuletenis. 1931, Nr. 7, p. 38.

[57] Ten pat.

[58] Kauno miesto valdyba. Kauno apskrities archyvas. F. 219, ap. 1, b. 772, l. 2.

[59] Savivaldybinink�-kandidat� s�ra�as Nr. 1. LCVA. F. 379, ap. 1, b. 119, l. 30.

[60] Plung�s miesto tarybos kandidat� charakteristika. Ten pat, l. 27.

[61] Tautininkai pralaim�jo Tel�iuose. �emaitis. 1931, Nr. 24, p. 3.

[62] Naujai i�rinkt� miest� savivaldybi� atstov� s�ra�ai. Savivaldyb�. 1931, Nr. 6, p. 31.

[63] Gerikien�, S. Moteris ir �emaitis. �emaitis. 1931, Nr. 38, p. 1.

[64] Ten pat.

[65] Kauno miesto valdyba. Kauno apskrities archyvas. F. 219, ap. 1, b. 772, l. 29.

[66] I�rinktieji � miest� tarybas. Savivaldyb�. 1934, Nr. 11, p. 22�23.

[67] Pirmieji rinkim� rezultatai vals�iuose. Savivaldyb�. 1934, Nr. 10, p. 6.

[68] Vietos savivaldyb�s �statymo pakeitimas. Vyriausyb�s �inios. 1937, Nr. 582, p. 1.

[69] Kairyt�-Kauneckien�, J. Moters vaidmuo savivaldybiniame darbe. Moteris ir pasaulis. 1940, Nr. 3, p. 3.

[70] VRM savivaldybi� byla. LCVA. F. 379, ap. 1, b. 87, l. 88.

[71] 1940-02-22, 23 ir 24 �vykusi� seni�nijose atstov� � vals�i� tarybas rinkim� daviniai. LCVA. F. 379, ap. 1, b. 294, l. 80.

[72] Respublikos Prezidento rinkim� �statymas. Vyriausyb�s �inios. Nr. 369, p. 1.

[73] Barkauskas, P. Seimo rinkim� �statymas ir savivaldyb�s. Savivaldyb�s. 1936, Nr. 5, p. 1�2.

[74] Bir�elio 4 d. radijo prane�imo santrauka. Lietuvos aidas. 1936, bir�elio 5, p. 3.

[75] Moter� atstovavimas Seime. I�statyta viena moters kandidat�ra. Lietuvos aidas. 1936, gegu��s 30, p. 1.

[76] Moterys aktingai dalyvauja Seimo rinkimuose. Lietuvos aidas. 1936, bir�elio 4, p. 2.

[77] Juos rinkime � Seim�. Lietuvos aidas. 1936, bir�elio 6, p. 3.

[78] Tautos atstovyb� renkant. Lietuvos aidas. 1936, bir�elio 11, p. 3.

[79] �iandien laukiama paai�k�sian�i� tautos atstov�. Lietuvos aidas. 1936, bir�elio 6, p. 1.

[80] O. Ma�iotien�s parei�kimas Ministrui Pirmininkui. LCVA. F. 923, ap. 1, b. 894, l. 105.

[81] Ten pat.

[82] Lietuvos moter� taryba S. �ilingui. Ten pat, l. 107.

[83] Ten pat.

[84] Beleckien�, O. 1936 metai Lietuvi� moter� gyvenime. Naujoji vaidilut�. 1937, Nr. 1, p. 2.

[85] Ten pat, p. 3.

[86] Atamukas, S. Lietuvos �yd� kelias: nuo XIV am�iaus iki XX a. pabaigos. Vilnius, 2001, p. 165.

[87] Lozoraitien�, V. Atsiminimai i� kongreso Dubrovnike. Naujoji Romuva. 1936, Nr. 47, p. 947.

[88] Matusevi�i�t�, I. Pabalt�s moter� bendravimo galimumai. Naujoji vaidilut�. 1936, Nr. 8�9, p. 305.

[89] Kult�rin� Moter� taryba. Naujoji Romuva. 1936, Nr. 39, p. 743.

[90] Kaimo �eiminink�. Naujoji Romuva. 1936, Nr. 39, p. 743.

[91] Moter� organizacij� memorandumas. Moteris ir pasaulis. 1939, Nr. 1, p. 5.

[92] Ambraziej�t�-Steponaitien�, A. D�l moter� atleidimo i� darbo. Moteris ir pasaulis. 1939, Nr. 5, p. 3.

[93] Pik�ilingien�, P. Nauja pad�tis � nauji u�daviniai. Moteris ir pasaulis. 1940, Nr. 1, p. 1.

[94] Lietuvos moter� taryba vasario 11 d. �ven�ia savo 10-ties met� veiklos sukakt�. Moteris ir pasaulis. 1940, Nr. 1, p. 16.

[95] Pik�ilingien�, P. De�imtme�io vaga. Moteris ir pasaulis. 1940, Nr. 2, p. 1.

[96] Geras visuomen�s �odis Lietuvos moter� tarybos de�imtmet� minint. Moteris ir pasaulis. 1940, Nr. 2, p. 5.

[97] Ten pat.

[98] Ten pat.

[99] �teiktas Vyriausybei memorandumas doroviniais klausimais. Moteris ir pasaulis. 1940, Nr. 3, p. 12.

[100] Lietuvos moterys, � darb�! Tiesa. 1940, liepos 23, p. 1.

[101] Kairyt�-Kauneckien�, J. Moterys smetoniniame re�ime ir �iam re�imui griuvus. Lietuvos �inios. 1940, bir�elio 25, p. 5.

[102] When the war over. Women, war, and peace in Europe, 1940�1956. London; New York, 2000, p. 132; �Pető, A. A history of the Hungrian women's movement and feminism. Feminizmas, visuomen�, kult�ra. Vilnius, 2001, Nr. 3. p. 154.