PREZIDENT� RINKIM� PROBLEMOS IR J� KONFLIKT� APLINKYB�S I IR III SEIMUOSE

Audron� �emaityt�-Veilentien�
Vytauto Did�iojo karo muziejus
K. Donelai�io g. 64, LT-44248 Kaunas
El. pa�tas: audveilentiene@hotmail.com

Santrauka

Reik�miniai �od�iai
I�vados

Santrauka
Straipsnio tikslas � ap�velgti ir palyginti valstyb�s Prezident� rinkim� problemas I ir III Seimuose, parlamento ir Prezidento santykius bei �i� Seim� paleidimo peripetijas. Pagrindinis �altinis � Seim� stenogramos bei Seimo Liaudinink� frakcijos pos�d�i� protokolai, kurie saugomi Lietuvos moksl� akademijos bibliotekos Rankra��i� skaitykloje[1]. Deja, �iuose �altiniuose neatsispindi Seimo ir Prezidento santykiai, tod�l papildomos med�iagos reikia ie�koti to laikotarpio periodikoje, kadangi Lietuvoje nei�lik�s Seimo archyvas.

Reik�miniai �od�iai: Prezidento rinkimai; Seimo frakcija; vidaus politika; perversmas; atsistatydinimas.

Prezidento galios pagal 1922 m. Konstitucij� nebuvo didel�s. Prezident� Seimas rinko i� savo atstov�. Jis atstovaudavo valstybei, akredituodavo pasiuntinius u�sienio valstyb�ms ir priimin�davo kit� valstybi� pasiuntinius. Prezidentas skirdavo Ministr� Pirminink� ir pavesdavo jam sudaryti Ministr� kabinet�, j� tvirtindavo ir priimdavo kabineto atsistatydinim�. Jis skirdavo ir atleisdavo valstyb�s kontrolieri� ir kitus valdininkus, kuri� skyrim� ir atleidim� jam pavesdavo �statymas. Prezidentas pasira�ydavo ir skelbdavo Seimo priimtus �statymus, tur�jo teis� �statym� gr��inti Seimui pakartotiniam svarstymui, ta�iau, jeigu Seimas t� �statym� v�l priimdavo, Prezidentas prival�davo j� pasira�yti ir skelbti. Beje, visi Prezidento pasira�yti aktai �sigaliodavo tik tada, kai juos pasira�ydavo Ministras Pirmininkas ar kuris nors ministras[2]. Prezidentas tur�jo teis� dovanoti bausm�, gal�jo paleisti Seim�, ta�iau per 60 dien� tur�jo paskelbti naujus rinkimus. Jis buvo vyriausiasis Lietuvos Respublikos ginkluot�j� paj�g� vadas.

1923 m. lapkri�io 13 d. susirinko I Seimas, kuriame nei viena partija netur�jo absoliu�ios daugumos, tod�l Seimas buvo silpnas, nedarbingas, draskomas partini� rieten�, ��eidin�jim� ir nesutarim�. I Seime �kinink� s�junga tur�jo 12 atstov�, Lietuvos darbo federacija � 11, Krik��ioni� demokrat� partija � 15, Valstie�i� s�junga � 14, socialistai liaudininkai � 5, socialdemokratai � 11, Darbinink� kuopos frakcija � 5, lenkai � 2, �ydai � 3 atstovus[3]. Gausiausias � krik��ioni� demokrat� blokas, sudarytas i� Krik��ioni� demokrat� partijos, �kinink� s�jungos ir Darbo federacijos atstov�, d�l �vairi� prie�as�i� nesudar� koalicijos su buvusiais partneriais Steigiamajame Seime valstie�iais liaudininkais, tod�l pastarieji ir kitos kairiosios frakcijos da�nai principingai balsuodavo prie� bet kokius krik��ioni� demokrat� pasi�lymus. Be to, krik��ioni� demokrat� blokas taip pat ne visuomet buvo vieningas. Darbinink� kuopos frakcij� sudar� komunist� atstovai, kuri� tikslas � griauti es� bur�uazin� santvark� i� vidaus. Taigi toks margas Seimas tur�jo spr�sti svarbiausius Lietuvos vidaus ir u�sienio politikos klausimus.

Jau nuo pirm�j� Seimo pos�d�i� prasid�jo nesutarimai. Ypa� audringi buvo Prezidento rinkimai 14-ajame Seimo pos�dyje 1922 m. gruod�io 21 d. Liaudininkai dar prie� rinkimus (gruod�io 20 d.) pasira�� atsi�aukim�, kad krik��ionys demokratai, nesilaikydami susitarimo d�l Petro Leono rinkimo Prezidentu, �ada rinkti Aleksandr� Stulginsk�[4]. Seimo kairiosios partijos boikotavo rinkimus, i�eidamos i� sal�s, o lik� sal�je liaudininkai Ladas Natkevi�ius ir Jonas Vilei�is band� rinkimus sutrukdyti, pareik�dami, kad n�ra kvorumo, tod�l rinkimai neteis�ti. Balsavimo metu jie net buvo i��j� i� sal�s, o v�liau sugr�� band� perskaityti deklaracij�, ta�iau Seimo Pirmininkas Leonas Bistras neleido kalb�ti. Vis d�lto, dalyvaujant 39 Seimo nariams, 36 krik��ioni� demokrat� bloko balsais Prezidentu i�rinktas A. Stulginskis[5]. Kitame pos�dyje Prezidentas buvo prisaikdintas, o Seimas paleistas �ventini� atostog�.

1923 m. sausio 9 d. Seimui susirinkus � 16-�j� pos�d�, liaudinink� lyderiui Mykolui Sle�evi�iui v�l nebuvo leista kalb�ti apie pra�jusius Prezidento rinkimus. Socialdemokrat� lyderiui Steponui Kairiui Seimo Pirmininkas taip pat neleido kalb�ti d�l es� neteis�t� Prezidento rinkim�. Kairiosios frakcijos �iuos rinkimus laik� neteis�tais, nes, j� manymu, buvo pa�eistas 41-asis Konstitucijos paragrafas, pagal kur� Prezidentas turi b�ti renkamas absoliu�ia bals� dauguma[6]. Vis d�lto tokios pad�ties nebuvo galima ignoruoti, nes liaudininkai ir socialdemokratai �teik� parei�kimus apie Konstitucijos sulau�ym�. 17-ajame Seimo pos�dyje 1923 m. sausio 12 d. krik��ionys demokratai i�k�l� pasitik�jimo Seimo prezidiumu klausim�. Seimo Pirmininkas L. Bistras paai�kino, kad Konstitucijos 41 str. n�ra ai�kiai pasakyta, kokia dauguma turi dalyvauti: ar vis� Seimo nari�, ar pos�dyje dalyvavusi�[7]. Pos�dyje kalb�j� krik��ionys demokratai Zigmas Starkus ir Antanas Tum�nas �rodin�jo rinkim� teis�tum� ir kaltino kairi�sias partijas es� jos pa�ios kaltos, kad nedalyvavo rinkimuose. Liaudininkai ir socialdemokratai nepripa�ino tokio Konstitucijos ai�kinimo. Pasi�lius balsuoti d�l rezoliucijos �D�l pasitik�jimo Seimo prezidiumu ir Prezidento rinkim� teis�tumo�, dalis kairi�j� frakcij� atstov� skubiai i��jo i� sal�s, ta�iau kvorumas buvo pakankamas ir rezoliucij� nuspr�sta priimti.

Seimo kairiosios frakcijos, o ypa� valstie�i� liaudinink� blokas su Prezidento rinkim� rezultatais nesutiko per vis� I Seimo egzistavimo laikotarp�, reikalaudavo panaikinti rinkim� rezultatus, prie�taravo naujo Ministr� kabineto sudarymui. Tai labai kenk� normaliam valstyb�s gyvenimui. Lietuvos atstovas Anglijoje T. Naru�evi�ius slaptame ra�te i� Londono pamin�jo, kad paskutiniai �vykiai Lietuvoje, renkant Prezident� ir sudarant nauj� kabinet�, padar� u�sienyje labai blog� �sp�d� ir gali daug pakenkti ateity. �[...] Jei pas vadovaujan�ias partijas buvo i�tikr�j� ��yras noras valstyb�s interesus gerbti ir jos likim� saugoti, jos tur�jo susitarti, bet ne griebtis grie�t� b�d� ��t b�t kovos viena prie� kit� [�]�, � ra�� diplomatas, palink�damas daugiau vienyb�s, solidarumo, nusileidim� ir doros[8].

Tokie santykiai buvo I Seime Klaip�dos sukilimo i�vakar�se, tod�l nenuostabu, kad Ministras Pirmininkas Seimui neprane�� apie ruo�iam� karin� akcij�. Sprend�iant i� stenogram�, apie Klaip�dos sukilim� Seime nebuvo kalb�ta iki 1923 m. sausio 16 d. E. Galvanausko politin�je biografijoje ra�oma, kad kai kurie Seimo nariai apie tai �inojo[9].

Prasid�jus Vyriausyb�s suorganizuotam Klaip�dos sukilimui, pasunk�jo Lietuvos tarptautin� pad�tis, nes Antant�s valstybi� vadovai �inojo, kas yra tikrasis �ios akcijos organizatorius. Vyriausyb�, siekdama i�vengti tarptautini� komplikacij�, steng�si vie�ai atsiriboti nuo Klaip�dos �vyki�. Tai labai nuvyl� patrioti�kai nusiteikusi� visuomen�s dal�. Visuomenei nebuvo paai�kinta, kas i� tikr�j� daroma, ta�iau Seimo nariai t� �inojo, bet vis tiek liaudininkai sausio 12 d. �teik� Vyriausybei paklausim� d�l �vyki� Klaip�doje[10]. Krik��ioni� demokrat� blokas Seime veng� diskusij� apie Klaip�dos �vykius, laukdamas, kaip pakryps �vykiai, kaip sukilimas atsilieps Lietuvai, tod�l veng� vertinti ir daryti kokius nors parei�kimus. Visoje Lietuvoje vyko t�kstantiniai mitingai, palaikantys Klaip�dos sukil�lius ir j� siekius, o Vyriausyb� atakavo Antant�s valstybi� ir Ambasadori� tarybos notos ir ultimatumai. Tuo metu buvo ypa� svarbus vis� vald�ios strukt�r� vieningas darbas, ta�iau straipsniai spaudoje rodo, kad ir �iuo momentu partijos nei�veng� tarpusavio kaltinim� ir siauro po�i�rio � valstyb�s reikalus.

Kairiosios partijos visi�kai ignoravo Prezident�. 1923 m. sausio m�nes� Seimo Pirmininkas L. Bistras atsiunt� lai�k� LSLDP ir LVS bloko pirmininkui M. Sle�evi�iui, prane�damas, kad jis, valstyb�s Prezidento �galiotas, kvie�ia liaudinink� atstov� atvykti � Respublikos Prezidento r�mus pasitarti d�l Ministr� kabineto sudarymo. M. Sle�evi�ius atsak�, kad liaudininkai 1922 m. gruod�io 21 d. ir 1923 m. sausio 9 d. Seimo pos�d�iuose parei�k�, jog Lietuvos Respublikoje Prezidentas dar nei�rinktas, tod�l Seimo Pirmininkas negal�s b�ti Prezidento �galiotas; liaudinink� atstovas atvykti � Prezidento r�mus negal�si�s[11]. Taip pat Socialist� liaudinink� demokrat� bei Valstie�i� s�jungos frakcij� blokas Seime nutar� nedalyvauti i�kilmingame Seimo pos�dyje, skirtame Vasario 16-ajai, be to, nutarta nedalyvauti manifestacijose ir parodose, kuriose bus Prezidentas[12].

D�l partij� nesutarimo u�truko naujo Ministr� kabineto formavimas. Tik 33-ajame Seimo pos�dyje 1923 m. kovo 9 d. E. Galvanauskas perskait� savo naujojo kabineto deklaracij�. Po deklaracijos pristatymo kairiosios partijos nor�jo atid�ti diskusijas kitam pos�d�iui, motyvuodamos, kad tik prie� dien� gavo deklaracijos tekst� ir nesp�jo gerai su juo susipa�inti. Krik��ioni� demokrat� bals� persvara �is pasi�lymas buvo atmestas. Tada liaudinink� lyderis M. Sle�evi�ius sukritikavo krik��ioni� demokrat� vykdom� vidaus politik�, ta�iau palaik� u�sienio politik� Klaip�dos klausimu. Prane��jas kaltino krikdemus, kad jie eina diktat�ros keliu, nesudarydami koalicijos. Socialdemokratai ir Valstie�i� s�jungos atstovai taip pat kritikavo vidaus politik�, svaid�si replikomis su krik��ionimis demokratais, nesl�pdami, kad balsuos prie� E. Galvanausko kabinet� vien d�l to, kad jis proteguojamas krikdem�.

Balsuojant d�l pasitik�jimo Ministr� kabinetu, balsai pasiskirst� po lygiai: 38 darbinink� kuopos, lenk�, �yd�, valstie�i� liaudinink� ir socialdemokrat� balsai prie� 38 krik��ioni� demokrat�, �kinink� s�jungos ir Darbo federacijos balsus[13]. Tai buvo didelis sm�gis E. Galvanauskui ir Lietuvos u�sienio politikai.

Diplomatas P. Klimas ra��: �[...] Nemok�jimas did�i�j� partij� susitarti svarbiaisiais m�s� valstyb�s klausimais, kurie sprend�ia vis� m�s� egzistencij�, parodo, kad m�s� atstovai nejau�ia jokios atsakomyb�s u� savo darb�. Sistematinis Vyriausyb�s darbo sabotavimas ir drauge nesugeb�jimas Vyriausyb�s sudaryti, sudarymas krizio be perspektyv� j� pa�alinti tuo momentu, kada reikia stiprios Vyriausyb�s sunkiausiems klausimams apginti � �itoks elgimosi b�das parodo, kad ponai, kurie �iandien vadinasi valstyb�s atstovais, t�ra vaik� b�rys, naiviai �aid�ian�i� katin� ir peli� �aisl� ir nejau�ian�i� nei savo tikr�j� pareig�, nei teisi�. Kad toki atstovai reikia paleisti namo, rodos, negali b�ti abejojimo. Bet drauge jie turi b�ti �ra�yti � m�s� istorijos lapus, kaipo did�iausi nusikalt�liai, kad svarbiausioj valandoj jie apleido savo taut� ir savo valstyb�, jos reikalais nesir�pino, kaipo lietuviai...�[14].

Matydamas, kad I Seimas trukdo normaliam Lietuvos gyvenimui, Prezidentas A. Stulginskis, remdamasis Konstitucijos str. 52, paleido Seim� ir paskelb� naujus rinkimus. �is nutarimas buvo perskaitytas 34-ajame, paskutiniame, Seimo pos�dyje 1923 m. kovo 13 d.[15] Tuo metu derybos d�l Klaip�dos vyko nepalankia Lietuvai linkme.

Galima teigti, kad nesutarimai Seime, kuriuos suk�l� krik��ioni� demokrat� bloko nekompromisi�kumas ir kairi�j� partij� siauras partinis po�i�ris bei politin�s nuovokos tr�kumas, nul�m� Lietuvos autoriteto u�sienyje susilpn�jim�, prisid�jo prie to, kad Vilniaus kra�tas 1923 m. kovo 15 d. oficialiai buvo pripa�intas Lenkijai ir apsunkino Klaip�dos konvencijos svarstym�.

Rinkimuose � III Seim� taip pat nei viena partija negavo absoliu�ios daugumos viet�. 1926 m. bir�elio 2 d. susirinkus� � pirm�j� pos�d� parlament� sudar�: 22 valstie�iai liaudininkai, 15 socialdemokrat�, 15 krik��ioni� demokrat�, 11 �kinink� s�jungos atstov�, 5 Darbo federacijos, 3 tautinink�, 2 �kinink� partijos, 3 �yd�, 4 lenk�, 6 klaip�die�i� ir vokie�i� atstovai. Valstie�iai liaudininkai gavo daugiausia bals�. Kazys Grinius teig�, kad krik��ionys demokratai atsisak� eiti � koalicij�[16]. Tautininkai ir �kinink� partija taip pat atsisak�. Po ilg� deryb� koalicija sudaryta su socialdemokratais ir tautin�mis ma�umomis. III Seimo 4-ajame pos�dyje 1926 m. bir�elio 7 d. �vyko Prezidento rinkimai. I� pos�dyje dalyvavusi� 79 atstov� u� K. Grini� balsavo 50, u� Antan� Smeton� � 2, u� Felicij� Bortkevi�ien� ir Gabriel� Petkevi�ait� � po 1[17]. Bir�elio 8 d. 5-ajame Seimo pos�dyje Prezidentas K. Grinius dav� i�kilming� pasi�ad�jim�.

Jau 8-ajame pos�dyje 1926 m. bir�elio 15 d. buvo svarstomas Prezidento atlyginimo �statymo pakeitimas. Valstie�i� liaudinink� frakcija pasi�l� suma�inti Prezidento atlyginim� iki 7 000 Lt, i� kuri� 4 000 Lt sudaryt� alga, o 3 000 Lt b�t� skirti reprezentacijai. Kairi�j� Vyriausyb�, skubiai vykdydama savo demokratines programas, visi�kai neatsi�velg� � visuomen�s nuomon� � nusipeln� karininkai buvo atleid�iami i� kariuomen�s, ruo�iamasi ma�inti kariuomen�, nemokamos pa�alpos kataliki�koms organizacijoms, sulaikomi atlyginimai kunigams, spar�iai kuriamos lenki�kos pradin�s mokyklos. Visi tie veiksmai suk�l� aktyv� krik��ioni� demokrat� bloko pasiprie�inim�. Krik��ionys demokratai III Seime buvo i� esm�s destruktyvi opozicija. Svarstant biud�et�, jie nuo liepos iki gruod�io m�nesi� �teik� 13 interpeliacij� �vairiais klausimais. Kai kurios interpeliacijos buvo paklausim� pob�d�io, bet vis tiek svarstomos kaip interpeliacijos. J� svarstymas vilkindavo Seimo darb� ir 1927 met� �alies biud�eto svarstym�. Ir taip �kaitusi� atmosfer� Lietuvoje paa�trino, kai lapkri�io 21 d. buvo i�vaikyta nesankcionuota de�ini�j� student� demonstracija ir sumu�ti jos dalyviai. Lapkri�io 23 d. krik��ionys demokratai ir prie j� prisid�j� tautininkai �teik� interpeliacij� d�l policijos veiksm� student� demonstracijos metu[18]. Diskusij� d�l interpeliacijos metu Seimo nariai ��eidin�jo vieni kitus, neleido kalb�ti, triuk�mavo ir beld�. Taip elg�si ir de�inieji, ir kairieji. Student� demonstracijos sumu�imas suk�l� pasipiktinim� visoje Lietuvoje, � laikra��ius buvo siun�iami protestai.

Lapkri�io 23 d. Karo muziejaus sodelyje buvo minima dr. J. Basanavi�iaus 75-eri� met� sukaktis. Po Prezidento K. Griniaus ir kra�to apsaugos ministro J. Pape�kio kalb� minia tyl�jo, o plojo tik po j� kalb�jusiam A. Smetonai[19]. Taip visuomen� i�rei�k� pasipiktinim�, ta�iau � j� nuomon� nebuvo sureaguota. Aistros nenurimo ir v�liau. �kinink� s�jungos narys Dionizas Trimakas, kalb�damas 47-ajame Seimo pos�dyje 1926 m. lapkri�io 30 d., piktinosi, kad patriotai �nagaikomis kapojami, arkli� kanopomis mindomi, o komunistams duodama pilna laisv�, ir savo kalb� baig� �od�iais: �Pilie�iai, kuri� teis�s yra vald�ios ��eistos, turi sukilimo teis� prie� vald�i�. �ita teisyb� kybo, kaip Damoklo kardas, ant valdan�i�j� galv��[20].

Seimo Pirmininkas dav� D. Trimakui pastab� ir nutar� pasi�sti jo kalbos stenogram� valstyb�s gyn�jui, kad jis �vertint�.

Seimo de�iniosios frakcijos ir spauda ne be reikalo triuk�mavo d�l bol�evizmo pavojaus. Pasinaudoj� kairi�j� Vyriausyb�s suteiktomis laisv�mis, komunistai suaktyvino savo veikl� visoje Lietuvoje. Pavyzd�iui, lapkri�io 6�9 dienomis Rusijos �spalio revoliucijos� (bol�evik� perversmo) 9-�j� metini� proga Lietuvos komunist� partija organizavo vie�us darbinink� mitingus ir paskaitas Kaune, �iauliuose, Joni�kyje, Bir�uose, Roki�kyje, Ukmerg�je, K�dainiuose, Vilkavi�kyje ir kituose miestuose. Lapkri�io 7 d. Kaune, Zitie�i� sal�je raudonomis v�liavomis ir komunistiniais ��kiais papuo�toje scenoje skamb�jo �Internacionalas�, buvo i�kabintos SSRS v�liavos[21].

� �iuos komunist� veiksmus policija reagavo, liepdama nukabinti SSRS v�liavas, o nesankcionuota student� demonstracija buvo i�vaikyta ir sumu�ta. Visuomen�je susidar� nuomon�, kad komunistai gali mitinguoti nebaud�iami, o su patriotais susidorojama. Vyriausyb� d�l Seimo de�ini�j� frakcij� interpeliacij� pasidar� neveikli, ministrai socialdemokratai V. �epinskis ir V. Po�ela buvo �teik� Ministrui Pirmininkui atsistatydinimo parei�kimus.

Prezidentas K. Grinius atsiminimuose ra��: �Beveik kasdien Seime opozicija k�l� visokiausias obstrukcijas, bombardavo vyriausyb� �vairiausiomis interpeliacijomis, ir seimas ma�iau tur�jo laiko pozityviam darbui, negu kovai su �iomis obstrukcijomis, vertusiomis perbalsuoti ir perbalsuoti vyriausybei pasitik�jim��[22].

Vis d�lto Prezidentas pasitik�jo Ministru Pirmininku M. Sle�evi�iumi ir nesi�m� joki� priemoni�, kad i�sklaidyt� �tamp� Seime ir �alyje. Rapolas Skipitis, buv�s III Seimo narys ir �kinink� partijos atstovas, atsiminimuose teisino K. Grini� d�l tokio valdymo: �Nesunku suprasti, kad K. Grinius, i�gyven�s savo am�iaus �ymi� dal� rus� priespaudoje ir daug kovoj�s u� priespaudos pa�alinim�, buvo pasiilg�s �mogaus ir pilie�i� laisvi�. Man rodos, tas laisvi� ilgesys buvo Grini� atitrauk�s nuo realaus t� laisvi� vertinimo ir j� taikymo�[23].

Pana�u, kad liaudininkai galvojo nutraukti koalicij� su socialdemokratais ir v�l der�tis su krik��ionimis demokratais, bet nor�jo suma�inti j� �tak� �alyje, 1927 met� biud�ete apkarpydami l��as kunigams ir kataliki�koms mokykloms. Tai atsiminimuose pamin�jo R. Skipitis, ra�ydamas apie savo pokalb� su Prezidentu[24]. Konfrontacija tarp krik��ioni� demokrat� ir liaudinink� buvo labai a�tri, ta�iau A. Stulginskio vadovaujama Lietuvos �kinink� s�junga pasisi�l� sudaryti koalicij� su liaudininkais. Lapkri�io pabaigoje advokato D. Nargelavi�iaus bute �vyko pasitarimas, kuriame dar dalyvavo Leonas Bistras, Zigmas Starkus, kunigas Juozas Vailokaitis ir LVLS atstovas Zigmas Toliu�is. Ta�iau liaudinink� atstovas koalicijos id�jos atsisak�. Gruod�io m�nes� sklido �vair�s gandai apie bol�evik� ir fa�ist� rengiamus perversmus. Apie tai buvo kalbama Seimo pos�d�iuose[25], buvo �sp�ti ir Prezidentas, ir Vyriausyb�. Tur�dami daug informacijos apie rengiam� perversm�, nei Prezidentas, nei kairi�j� Vyriausyb� jos ne�vertino ir netik�jo, kad buv� j� s�jungininkai gali sulau�yti Konstitucij�, tod�l nesi�m� joki� priemoni�, kad u�kirst� tam keli�. �tai valstie�i� liaudinink� frakcijos 1926 m. gruod�io 8 d. protokole yra trumpi �ra�ai:

�Tautinink� interpeliacij� d�l u�sienio reikal� ministerijos pripa�inti neskubota. Krik��ioni� demokrat� interpeliacij� d�l kra�to apsaugos ministro paimti skubota, o paskui atmesti�[26].

Gruod�io 17 d. 3 val. 43 minut�s Mykolo Krupavi�iaus kalbos metu 63-asis Seimo pos�dis buvo nutrauktas �siver�usi� karinink�.

�vykus 1926 m. gruod�io 17 d. kariniam perversmui, oficioze �Lietuva� jau pasirod� straipsniai, teisinantys perversm� ir jo vykdytojus, kurie pak�l� �ginkl� prie� � Rytus vedan�i� kra�t� Vyriausyb� ir prie� �komunistin� perversm��[27].

Perversm� organizavo tautininkai ir dalis krik��ioni� demokrat�, o vykd� tautininkams ir krik��ionims demokratams artimi karininkai bei student� organizacijos. Kai kurie krik��ioni� demokrat� veiksmai rodo, kad jie perversmo nenor�jo, o siek�, kad atsistatydint� Vyriausyb�, tod�l persp�jo liaudinink� vadovus apie ruo�iam� perversm�. Gruod�io 17-osios ryt� A. Smetona ir M. Krupavi�ius susitar� d�l bendros tautinink� ir krik��ioni� demokrat� Vyriausyb�s sudarymo. Prezidentas K. Grinius buvo izoliuotas Prezident�roje ir negal�jo susisiekti su kairi�j� Vyriausyb�s nariais, kurie buvo internuoti generaliniame �tabe. Gruod�io 17 d. K. Grinius pri�m� M. Sle�evi�iaus Ministr� kabineto atsistatydinim� ir, kategori�kai atsisak�s patvirtinti Antan� Merk� Ministru Pirmininku, patvirtino A. Voldemaro Ministr� kabinet�. K. Grinius �eng� �� ingsn� nenor�damas, kad kilt� pilietinis karas, ta�iau nepasidav� perversminink� spaudimui ir nesutiko paleisti Seimo. Vis d�lto perversmo organizatoriai nutar� pasinaudoti i�vaikytu Seimu bei sulau�yta Konstitucija ir legalizuoti perversmo padarinius. 1926 m. gruod�io 19 d. buvo su�auktas 64-asis � nepaprastasis Seimo pos�dis, kuriame i� 85 dalyvavo tik 42 krik��ioni� demokrat� bloko ir tautini� ma�um� atstovai, bet nedalyvavo nei vienas kairi�j� frakcij� atstovas. Pos�dyje buvo perskaitytas Prezidento K. Griniaus atsistatydinimo ra�tas, taip pat atsistatydino Seimo Pirmininkas dr. Jonas Staugaitis. Naujuoju Seimo Pirmininku 33 balsais i�rinktas A. Stulginskis, o Prezidentu 38 balsais � A. Smetona[28]. Prad�j�s eiti Prezidento pareigas, A. Smetona gruod�io 20 d. Prezident�roje pri�m� Seimo Pirminink� A. Stulginsk� ir Seimo prezidiumo narius, o gruod�io 22 d. � kitus Seimo narius[29]. Kaip ir I Seime, taip ir III buvo pasinaudota netikslia 1922 m. Konstitucijos nuoroda, kokia dauguma renkamas Prezidentas � ar pos�dyje dalyvaujan�ia, ar absoliu�ia Seimo nari� dauguma.

Socialdemokratai ir liaudininkai po perversmo patyr� did�iul� sukr�tim� ir nedalyvavo gruod�io 19 d. pos�d�iuose. LVLS ir LSDP atstovai pasirod� 66-ajame Seimo pos�dyje gruod�io 30 d., kai buvo prad�tas svarstyti 1927 m. biud�etas. �vedus karo pad�t� ir cenz�rai suvar�ius spaud�, Seimas liko vienintel� vieta, kur, atrod�, bus galima kritikuoti perversminink� vald�i�. �iame pos�dyje liaudinink� ir socialdemokrat� atstovai Juozas Pajaujis, Kipras Bielinis, Z. Toliu�is, S. Kairys, Vincas Kvieska, Liuda Pur�nien�, Juozas Paplauskas, Povilas Mikulskis, Pranas Vikonis, Juozas Kedys, Bonavent�ras Jakubauskas, Jonas Markelis, Vincas Galinis, Jonas Janu�kis band� protestuoti prie� perversm� ir jo padarini� �teisinim�, ta�iau Seimo Pirmininkas juos nutraukdavo ir liepdavo laikytis reglamento[30]. Tik prad�jus svarstyti Vidaus reikal� ministerijos biud�et� opozicija tap� kairieji gal�jo atvirai kalb�ti apie perversm� ir kritikuoti tautininkus. 67-ajame Seimo pos�dyje 1926 m. gruod�io 31 d. liaudininkai, socialdemokratai ir �ydai atsisak� balsuoti u� 1927 met� biud�et�. S. Kairys band� perskaityti socialdemokrat� parei�kim� d�l balsavimo motyv�, ta�iau, kai tik prad�davo kalb�ti apie perversm� ir Konstitucijos sulau�ym�, buvo nutraukiamas[31].

Po perversmo gav� reali� vald�i�, tautininkai i� karto prad�jo galvoti apie Konstitucijos pakeitim� ir Prezidento gali� prapl�tim�. Apie tai Ministras Pirmininkas A. Voldemaras kalb�jo pristatydamas Ministr� kabineto deklaracij� 69-ajame Seimo pos�dyje 1927 m. vasario 25 d. Diskutuojant d�l deklaracijos kitame pos�dyje � 1927 m. kovo 3 d., Konstitucijos pakeitimui pasiprie�ino liaudininkai ir socialdemokratai, kurie a�triai kritikavo Vyriausyb� d�l neteis�tos karo pad�ties �vedimo ir karo cenz�ros siaut�jimo.

1927 m. baland�io 8 d. 77-ajame III Seimo pos�dyje buvo prane�ta apie liaudinink� atstovo Seime Juozo Pajaujo su�mim�, �tariant j� organizavus Vyriausyb�s nuvertim�, pasitelkus puskarininkius. Atsi�velgdama � tai, Liaudinink� frakcija �teik� interpeliacij�, kuri buvo nagrin�jama 78-ajame Seimo pos�dyje 1927 m. baland�io 12 d. Pos�d�io pabaigoje perskaitytas i� Prezidento gautas Seimo paleidimo aktas, kuriuo, remdamasis jau min�tu Konstitucijos str. 52, Prezidentas A. Smetona paleido III Seim�, pridurdamas, kad naujo Seimo rinkimai bus paskelbti atskiru aktu.

I�vados

1. I ir III Seimai pana��s tuo, kad abu buvo paleisti Prezident� anks�iau kadencijos termino.

2. Po ilg� okupacijos met� atkurtoje valstyb�je nebuvo demokratijos tradicij�, parlamentinio darbo patirties, partin�s ir ideologin�s ambicijos buvo i�keliamos auk��iau u� valstyb�s interesus, ir tai l�m� �em� politin� kult�r� rinkim� metu.

3. Partij� konfrontacija I ir III Seimuose pakenk� valstyb�s politiniam pastovumui ir u�sienio politikai.

4. Prezidentai, tur�dami Konstitucijoje numatyt� teis� spr�sti Seimo likim�, ne visada laiku ir argumentuotai pasinaudodavo ja. J� sprendimus nulemdavo asmenin�s savyb�s, ideologiniai �sitikinimai bei politin�s situacijos vertinimas.

5. Prezidentas K. Grinius nesugeb�jo �vertinti politin�s kriz�s ir u�kirsti antikonstitucini� veiksm� valstyb�je.

6. Partin�s kovos, I bei III Seim� neveiklumas pad�jo diskredituoti parlamentin� sistem� Lietuvoje bei sudar� s�lygas �vesti autoritarin� A. Smetonos re�im�.

[1] I Seimo stenogramos. Kaunas, 1922�1923; III Seimo stenogramos. Kaunas, 1926�1927; I Seimo valstie�i� s�jungos ir socialist� liaudinink� demokrat� frakcij� bloko pos�d�io protokolai. 1922�1923 m.; II ir III Seimo LVLS frakcijos protokol� knyga 1924�1927 m. LMABRS. F. 199�115, 146.

[2] Lietuvos valstyb�s konstitucija. Kaunas, 1922, p. 10�12.

[3] Seimo stenogramos. 2-asis pos�dis, 1922 m. lapkri�io 17 d.

[4] �epkait�, R. Klas�s ir politin�s partijos Lietuvoje 1919�1926 metais. Vilnius, 1978.

[5] I Seimo stenogramos. 14-asis pos�dis, 1922 m. gruod�io 21 d.

[6] Ten pat. 16-asis pos�dis, 1923 m. sausio 9 d.

[7] Ten pat. 17-asis pos�dis, 1923 m. sausio 12 d.

[8] T. Naru�evi�iaus prane�imas Nr. 1. URM, 1923 m. sausio 9 d. LCVA. F. 383, ap. 7, b. 394, l. 205.

[9] Galva, G. Ernestas Galvanauskas. �ikaga, 1982, p. 310�311.

[10] Seimo stenogramos. 18-asis pos�dis, 1923 m. sausio 16 d.

[11] �epkait�, R. Klas�s ir politin�s partijos Lietuvoje 1919�1926 metais. Vilnius, 1978, p. 155.

[12] I Seimo valstie�i� s�jungos ir socialist� liaudinink� demokrat� frakcij� bloko pos�d�io protokolas 1923 m. vasario 2 d. LMABRS. F. 199�115, l. 42.

[13] I Seimo stenogramos. 33-iasis pos�dis, 1923 m. kovo 9 d.

[14] Klimas, P. M�s� Seimo suvaik�jimas (neatspausdinto straipsnio ma�inra�tis). LMABRS. F. 191�47, l. 3�6.

[15] I Seimo stenogramos. 34-asis pos�dis, 1923 m. kovo 13 d.

[16] Ilg�nas, G. Kazys Grinius. Vilnius, 2000, p. 301.

[17] III Seimo stenogramos. 4-asis pos�dis, 1926 m. bir�elio 7 d.

[18] III Seimo stenogramos. 46-asis pos�dis, 1926 m. lapkri�io 26 d.

[19] Ten pat. 53-iasis pos�dis, 1926 m. gruod�io 3 d.

[20] III Seimo stenogramos. 47-asis pos�dis, 1926 m. lapkri�io 30 d.

[21] Eidintas, A. Aleksandras Stulginskis. Vilnius, 1995, p. 216�217.

[22] Ilg�nas, G. Kazys Grinius. Vilnius, 2000, p. 324�325.

[23] Skipitis, R. Nepriklausom� Lietuv� statant. �ikaga, 1961, p. 304.

[24] Skipitis, R. Nepriklausom� Lietuv� statant. �ikaga, 1961, p. 418�419.

[25] III Seimo stenogramos. 60-asis pos�dis, 1926 m. gruod�io 14 d.

[26] III Seimo Lietuvos valstie�i� liaudinink� s�jungos frakcijos 1926 m. gruod�io 8 d. pos�d�io protokolas. LMABRS. F. 199�146, p. 81.

[27] �vyki� eigoj. Lietuva. 1926, gruod�io 20, p. 1.

[28] Nepaprastas Seimo pos�dis. Lietuva. 1920, gruod�io 20, p. 1.

[29] Vizitai pas Respublikos Prezident�. Lietuva. 1920, gruod�io 20, p. 1.

[30] III Seimo stenogramos. 66-asis pos�dis, 1926 m. gruod�io 30 d.

[31] III Seimo stenogramos. 67-asis pos�dis, 1926 m. gruod�io 31 d.

� prad�i�