Doc. dr. Egidijus Jara�i�nas
Mykolo Romerio universiteto Teis�s fakultetas
Mykolas Romeris University Faculty of Law
Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius
El. pa�tas: ktk@mruni.lt

Santrauka
Lietuvoje �statymas da�niausiai analizuojamas vien kaip nacionalin�s teis�s akto r��is. Straipsnio autoriaus nuomone, �iuolaikin�s �statymo sampratos tyrimas tur�t� b�ti papildytas istoriniu ir lyginamuoju tyrimu, kurie atskleist� �statymo raid� ir jo viet� �iuolaikin�se nacionalin�s teis�s sistemose. Tradici�kai �statymas suprantamas kaip atstovaujamosios vald�ios institucijos specialia tvarka priimtas pirminis teis�s aktas, nustatantis teis�s normas, reguliuojan�ias svarbiausius visuomeninius santykius ir turintis auk��iausi�j� teisin� gali�.

Lietuvos nacionalin� teis� kuriama Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindu. �tvirtinus konstitucin�s justicijos institut�, Konstitucija tapo tikru viso �alies teisinio gyvenimo centru. Konstitucinis Teismas nuolatos tikrina �statym� konstitucingum�. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ry�k�ja ir nauji �statymo sampratos bruo�ai.

Dabar nebetikt� ir toliau �statym� �vardyti kaip pirmin� teis�s akt�. Moderniojoje teis�je toks yra tik vienas aktas � Konstitucija, kuris tradici�kai vadinamas pagrindiniu �statymu, ta�iau pagal savo po�ymius i� tikr�j� esantis auk��iausi�ja steigiam�ja teise. �statymas pagal visus savo parametrus privalo atitikti �i� auk��iausi�j� teis�. Kartu pa�ym�tina, kad �statymas priklauso artimiausiam Konstitucijai teisinio reguliavimo sluoksniui. Tai demokrati�kas teis�k�ros instrumentas, reguliuojantis svarbiausius santykius visuomen�je.

�statym� leid�jui kyla pareiga laikytis Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje atskleist� Konstitucijos reikalavim� �statym� leidybai.

Reik�miniai �od�iai: �statymas; legicentrizmas; �statym� konstitucingumo kontrol�; konstitucijos saistoma �statym� leidyba.

Bendrosios pastabos
�statym� leidyba � svarbiausioji parlamento, kur� sudaro rinkti Tautos atstovai, veiklos kryptis. �statymuose �k�nijami visuomeni�kai reik�mingi siekiai. �iai teisinio reguliavimo r��iai �iuolaikin�je visuomen�je teikiamas prioritetas. Tai lemia jo i�skirtinum� teis�s sistemoje.

Teisin�je literat�roje �statymas paprastai apibr��iamas kaip atstovaujamosios vald�ios institucijos specialia tvarka priimtas pirminis teis�s aktas, nustatantis teis�s normas, reguliuojan�ias svarbiausius visuomeninius santykius ir turintis auk��iausi�j� teisin� gali�. Tokia ar pana�iai formuluojama s�voka dominuoja^[1]. Kartais dar patikslinama, kad referendumu �statymus gali priimti tauta.

Aptartoje �statymo s�vokoje atskleid�iami �statymams b�dingi po�ymiai: subjektas, galintis priimti �� akt�, akto teisin� galia, pri�mimo tvarka, reguliuojami santykiai ir t.t. Ar visi �ie elementai, i�vardijami kaip negin�ijamos tiesos, i� tikr�j� tokie negin�ijami? Teis�s mokslo tikslas � pa�inti teisin� tikrov�. Teisiniai rei�kiniai nuolat kinta. Ar galima, nepaisant pasikeitusios tikrov�s, laikytis �prast� (tod�l ir patogi�) rei�kinio supratimo �ablon�? Atsakymas, atrodyt�, tur�t� b�ti ai�kus. � tai atsi�velgtina analizuojant �iuolaikin� �statym� kaip teis�s akt� r��.

Straipsnyje sieksime i� naujo pa�velgti, atrodo, � taip neblogai �inomus �statymo bruo�us. �statymo istorin� raida, jo sampratos kitimas, taip pat �i� laik� �vairi� �ali� konstitucin�se sistemose i�ry�k�j� �statymo suvokimo ypatumai tur�t� pad�ti pakoreguoti �prastus apibr��imus. Tuo ir vertingos istorin�s, lyginamosios studijos. �Pa�inti u�sienio sistemas rei�kia tur�ti gaires savo sistemai pa�inti�^[2]. �iuo atveju � pa�inti �statym� Lietuvos teis�s sistemoje. �inoma, tyrimu nepretenduojama atsakyti � visus su �statymo samprata susijusius klausimus. Nagrin�sime tik kelet�, m�s� manymu, reik�mingesni� �statymui suprasti �io teisinio rei�kinio raidos aspekt�. �i� dien� Lietuvos �statymin� tikrov� bus vertinama atsi�velgiant � istorin� bei �i� dien� Europos �ali� teisin� kontekst�.

Istorinis kontekstas
1. Daugelis vakarieti�kos teisin�s civilizacijos kategorij� suformuluota antikos laik� Romos teis�je. Tod�l suprantamas siekis �vairi� teisini� rei�kini�, taip pat �statymo, i�tak� ie�koti senov�s Romos teisin�s praktikos realijose ir teorijose.

I� prad�i� s�voka lex (dgs. leges) rei�k� tik tautos susirinkimo sprendim�, kuriuo buvo suteikiami tam tikri �galiojimai. Seniausia lex forma buvo lex de imperio, kuriuo tautos susirinkimas skyr� � pareigas auk�tuosius pareig�nus, turin�ius imperium teis� (tai yra turin�ius vald�i� panaudoti fizin� prievart�). Ta�iau jau nuo V a. pr. Kr. �odis leges vartojamas �vardijant tautos susirinkim� nutarimus, kuriais buvo nustatomos teis�s normos.

Klasikinio laikotarpio rom�n� teis�je �odis lex rei�k� tautos susirinkimo akt�. Tiesa, ir pati tautos susirinkimo s�voka ne visai ai�ki, nes buvo �vairios tautos susirinkim� r��ys � kuriatin�s, tributin�s, centurin�s komicijos (comitia curiata, comitia tributa, comitia centuria). Comitia centuriata priimdavo naujus �statymus kaip leges centuriae, o comitia tributa priimdavo leges tributae. Be to, dar buvo concilium plebis (i� prad�i� tai buvo informacinio pob�d�io susirinkimas, kuriame dalyvavo tik pleb�jai; tokio susirinkimo priimti sprendimai � plebiscitum �pareigojo tik pleb�jus; ilgainiui �sitvirtino praktika, kad plebiscitum gal�jo b�ti netiesiogiai �gyvendinami per leges sacratae.) Nuo 250 m. pr. Kr. jie virsta pagrindine �statym� leidybos forma.

Lex est quod populus iubet atque constituit (�statymas yra tai, k� tautos susirinkimas nustato). Tai klasikin�s epochos �statymo, kaip tautos tiesiogin�s valios i�rai�kos, samprata. �statymai, reguliav� vie�uosius reikalus, vadinosi leges publicae. Teis� juos si�lyti priklaus� vien auk�tiesiems pareig�nams � magistratas maiores (v�liau � ir tribuni plebis). Projekto autorius tur�jo projekt� i� anksto paskelbti (promulgatio i�kabinant projekt�). Per t� laik� � ne trumpesn� kaip trys savait�s � pilie�iai gal�jo j� aptarti ir si�lyti pataisas. Balsavimo dien� pareig�nas perskaitydavo teikiam� �statymo projekt�, kurio jau nebebuvo galima keisti, ir si�lydavo balsuoti �u�� ar �prie�. Jei susirinkimas priimdavo nauj� �statym�, �statymas buvo i�kilmingai paskelbiamas (renuntiatio). �statymas �sigaliodavo po tam tikro laiko (vacatio legis). Privaloma �statymo leidybos s�lyga � �statymo tvirtinimas senate (auctoritas patrum). V�lesniais laikais senato sutikimas buvo gaunamas i� anksto. Priimto �statymo tekstas buvo perduodamas valstyb�s archyvui (aerarium populi Romani) saugoti. �statymas buvo vadinamas �statymo projekto autoriaus vardu, pvz.: lex Hortensia, lex Fulvia Cornelia, lex Flaminia. Lex est generale iussum populi aut plebis, rogante magistratu (�statymas yra pilie�i� ar pleb�j� susirinkimo bendras patvarkymas magistrat� si�lymu). Konsul� pasi�lyti �statymai buvo �vardijami kaip leges consulares, liaudies trib�n� � leges tribuciae^[3].

Taigi t� laik� Romoje �statymas visados buvo tiesiogin�s tautos valios i�rai�ka. Senato priimti senatus consultes netur�jo �statymo galios, o buvo tik politin� administracin� priemon�.

Romos imperijos laikais tautos susirinkimai nebuvo �aukiami. Tai l�m� ir lex nunykim�. II a. rom�n� teisininko Ulpiano maksima �Quod principi placuit legem habet vigorem� atspindi teisin�s minties pos�k�, pagal kur� valdovo valiai buvo pripa��stama �statymo galia. Ta�iau �i maksima visai nerei�k�, kad imperatorius gali priimti �statymus, o tik tai, kad imperatoriaus valia yra tolygi �statymui. Rom�n� teisin�je s�mon�je ilg� laik� �statymas i� esm�s buvo suvokiamas kaip tautos aktas.

Tiesa, v�lyvosios Romos istorijos laikais, daug�jant imperatoriaus tiesiogiai ar netiesiogiai priimam� teis�s norm�, pakito ir �od�io lex samprata. Lex imta �vardyti ne vien tautos susirinkimo aktus, bet ir bet koki� ra�ytin� norm�, kuri� pri�m� imperatorius ar jo administracija. Greta imta vartoti iura s�voka, �yminti jurisprudencin�s kilm�s teis�, o s�voka leges vartota apib�dinant vald�ios priimtas normas.

2. Ankstyvaisiais viduram�iais �odis lex i� esm�s buvo lex romana. Valdovai, netur�j� imperatoriaus rango, nedr�so savo akt� vadinti leges, tod�l juos vadindavo statuta, constitutiones. Katalik� ba�ny�ia irgi nevartojo lex s�vokos, o pasirinko s�vokas canon (ba�ny�ios susirinkimo aktai) ir decretales (popie�iaus priimti aktai). Kanon� teis�je �odis �statymas vartotas kaip ra�ytin�s teis�s sinonimas, bet ne �vardijant teis�s akto r��.

Dar viena istorin� transformacija � XIII ir XIV a. pranc�z� legistai �od� loi (kilus� i� lotyni�kojo lex) pritaiko karaliaus norminiams aktams �ym�ti. Ancien R�gime^[4] laik� Pranc�zijoje �statymas tampa nuolat vartojamu teis�s norm� k�rimo instrumentu, be to, karaliaus priimti �statymai tur�jo b�ti registruojami parlamente (to meto teismin�je institucijoje). Tik parlamente �registruoti �statymai gal�jo b�ti taikomi. Jei parlamentas manydavo, kad priimtas �statymas prie�tarauja pagrindiniams karalyst�s �statymams, jis atsisakydavo tok� akt� registruoti. Parlament� ir monarch� susid�rimai atspind�jo skirtingus po�i�rius � �statymo esm�.

Ancien R�gime pabaigoje �statymas buvo suprantamas dviem prasm�mis � ir kaip suvereno norminis aktas, ir kaip bet kokia ra�ytin� teis�s norma. Reik�jo laukti Did�iosios Pranc�zijos revoliucijos, liaudies suvereniteto doktrinos �sitvirtinimo ir naujo po�i�rio � �statym�.

3. 1789 m. �mogaus ir pilie�io teisi� deklaracijos 6 str. skelbiama: ��statymas yra bendros valios i�rai�ka. Visi pilie�iai turi teis� tiesiogiai ar per i�rinktus atstovus dalyvauti j� kuriant. �statymas, tiek baud�iantis, tiek saugantis, turi b�ti vienodas visiems�. �iose nuostatose i�d�styta ankstyvojo konstitucionalizmo, kartais �vardijamo kaip klasikinis ar liberalusis konstitucionalizmas, �statymo samprata. Pagal j� �statymas i�rei�kia tautos vali�. Tai suvereno valia. Palyginti su Ancien R�gime laikais, suverenas yra kitas � tauta, o ne monarchas.

�statymo, kaip bendros valios i�rai�kos koncepcijos, k�r�jas buvo �. �. Ruso (J. J. Rousseau). Jo nuomone, �statymas � politin�s bendruomen�s aktas, jos nustatytas pa�iai sau. I� �statymo, kaip bendros valios i�rai�kos koncepcijos, buvo daromos kelios i�vados: vis� pilie�i� valios lygios; �statymas turi b�ti taikomas visiems (ir j� pri�musiems tautos atstovams); politin�s grupuot�s nepripa��stamos.

Pranc�zijos revoliucija buvo ra�ytin�s teis�s �tvirtinimo revoliucija. Tik�ta, kad ra�tu i�d�styta teis� gali geriausiai u�tikrinti asmens teisi� apsaug� nuo vald�ios savival�s. Pirmiausia reikia priimti ra�ytin� pagrindin� �statym� � konstitucij�, kuri apibr��t� vald�ios ir tautos teises. Teis�s normas turi kurti tautos atstovyb� � parlamentas. �statymas tampa pagrindinis teis�s �altinis, kiti �altiniai taikomi tik tada, jeigu juos pripa��sta �statymas.

Daugelyje Vakar� Europos �ali� �sivyrauja legicentrizmas, kuriam b�dingas neribotas �statymo vie�patavimas; visus kitus teis�s �altinius nustato �statymas, parlamentas �statymu gali reguliuoti bet kokius santykius ir klausimus. �statymas rei�kia racionali� ir teising� vali�. Analizuojant �i� vali�, vadovautasi tokia logika: parlament� sudaro rinkti tautos atstovai, jie atstovauja �mon�ms ir tod�l negali b�ti blogi jiems. Taigi valia, �k�nyta �statyme, negali kenkti �mon�ms. �statymas neklystantis, �statym� leid�jas negali pasielgti blogai. �od�iu, �statymas � vis� vali� i�vestinis rezultatas. Jis yra tikriausia �mogaus teisi� ir laisvi� garantija. Teis�, teisi�kumas sietini su �statymu.

Tiesa, gin�ytasi d�l paties termino �bendra valia� turinio. Ai�ku viena: ji turi kilti i� pilie�i� daugumos valios arba i� j� atstov� daugumos valios. Tai laisva, nekontroliuojama valia.

Koki� reik�m� tokioje �statym� leid�jo � tautos bendros valios rei�k�jo doktrinos dominavimo epochoje tur�jo konstitucija � pagrindinis �statymas? Juk kova u� ra�ytin� konstitucij� buvo vienas svarbiausi� demokratini� revoliucij� ��ki�. Ra�ytin� konstitucija traktuota kaip svarbiausia asmens ir tautos apsisaugojimo nuo savo i�rinktos vald�ios priemon�. Tik�ta, kad tautos priima konstitucijas, kurios nukreipia ir orientuoja tautos atstovus j� veikloje. Ta�iau toks nukreipimas tautos atstovus menkai var��. I� esm�s konstitucijos nuostat� reikalavimai buvo suprantami taip, kaip juos suprato ta pati tautos atstovyb� � parlamentas. Tai buvo konstitucijos, kaip politinio ir moralinio dokumento koncepcijos, vyravimo metas.

Klasikinio konstitucionalizmo epochos konstitucin�s teis�s mokslo autoritetai G. Jelinekas, R. Kar� de Malbergas, S. Romano, analizuodami tiek Vokietijos Imperijos, tiek Pranc�zijos III Respublikos ar Italijos Alberto Statuto laik� �statymus, pabr��, kad �statymas yra apib�dinamas vien i� formali�j� po�ymi�. Vyraujant �statymo � bendros valios i�rai�kos koncepcijai, �statymo turinys � antraeilis dalykas.

Kokios tos formalios �statymo charakteristikos? Buvo teigiama^[5], kad �statymas � tai tautos ar jos atstov� priimtas sprendimas; kad jis � suverenios galios i�rai�ka ir tod�l jo negalima gin�yti teismine tvarka. �statymas, kuriuo i�rei�kiama suvereni galia, yra vieningas, nedalomas, kaip pati galia, valstyb�je negali galioti �statymai, skirti atskiroms valstyb�ms dalims ar tam tikroms asmen� grup�ms. �statymas, kuris numato normas � visados yra viena�alis �statymo leid�jo aktas. Tokia buvo teorin� schema. �statym� leidybos praktika netruko paneigti kai kurias i� �i� �nenugin�ijam�� ties�.

4. Nepaisant vyraujan�ios �statymo pad�ties, kai kuri� �ali� konstitucin� teis� greta �statymo prioriteto pripa�ino ir �monarchijos princip��. Juo remiantis, valdovui priklauso tam tikra autonomi�kos veiklos sritis. Tai voki�kos kilm�s doktrina, nors ir Pranc�zijos revoliucijos ideologai pripa�ino vykdomajai vald�iai tam tikr� norm� k�rimo teisi�.

XIX a. konstitucionalizmo istorija � liberali� j�g� kovos d�l parlamento ir �statymo vir�enyb�s istorija. Tai pagrindin� tendencija. Kita vertus, regime ir vykdomosios vald�ios bandymus i�saugoti ar net pl�sti reglamentin� vald�i�. Antai Pr�sijos parlamentui atmetus militaristinio biud�eto projekt�, kanclerio post� u��m�s O. fon Bismarkas pasiek�, kad jis b�t� patvirtintas reglamentiniu keliu. Vykdomoji vald�ia pasitelk� �ymiausias teisininkus (vienas pagrindini� � P. Labandas). Jie �atrado� sprag� Pr�sijos Konstitucijoje, kurioje buvo numatyta, kad biud�etui turi pritarti parlamentas, bet nebuvo numatyta, kokios proced�ros taikomos, kai biud�eto projektas atmetamas. Pasak P. Labando, valstyb� negali gyventi be biud�eto. Nepatvirtinus biud�eto, valstyb�s gyvenime susidaro situacija, apib�dintina b�tinu reikalingumu. Tod�l kar�nos ir ministr� priimti aktai, b�tini visuomenei, � teis�ti. 1863 ir 1865 m. liberaliajai parlamento daugumai atmetus si�lomus �statym� d�l kariuomen�s organizavimo ir karin�s tarnybos projektus, tie klausimai buvo sureguliuoti reglamentiniais aktais. P. Labando vadovaujami teisininkai ai�kino, kad �ie klausimai � vidiniai valstyb�s veiklos klausimai, nesusij� su valstyb�s ir pilie�i� santykiais, tod�l juos galima reguliuoti reglamentiniais aktais. �i argumentacija mums �domi ne tiek kaip vykdomosios vald�ios i�radingumo pavyzdys, tiek tuo, kad juose ima ry�k�ti �statymo sampratos formali�ja ir materiali�ja prasme kont�rai, konstituci�kai �tvirtinti 1958 m. Pranc�zijos V Respublikos Konstitucijoje. Beje, Pranc�zijos III Respublikos laik� administracin� justicija pripa�ino vie�osios administracijos reglamentini� akt� teis�tum�. Vyriausyb� gal�jo priimti reglamentinius aktus �statymams �gyvendinti ir tiesiogiai negavusi tokio pavedimo.

5. Iki pat Antrojo pasaulinio karo dominavo po�i�ris, kad �statymas yra parlamento � tautos atstovyb�s aktas, i�rei�ki�s bendr� vali� ir priimtas nustatyta tvarka, nekontroliuojamas, nustatantis kitus teis�s �altinius. Jungtin�se Amerikos Valstijose vis didesn� reik�m� �gaunanti �statym� ir kit� teis�s akt� konstitucingumo teismin� kontrol� atrod� egzoti�kas, Europoje sunkiai pritaikomas dalykas. H. Kelseno id�jos apie special� teism� � �statym� konstitucingumo kontrol�s institucij�, Austrijos ir �ekoslovakijos konstitucini� teism� �k�rimo patirtis buvo suvokiamos tik kaip i�imtys, negriaunan�ios nusistov�jusios pa�i�r� sistemos. Gyventa remiantis tiek Anglijos 1688 m., tiek Pranc�zijos 1789 m. revoliucij� palikimu � parlamento vir�enyb�s principu, kurio logi�kas vedinys � parlamento priimt� �statym� vir�enyb�. �Tai buvo, suprantama, �pa�angus�, demokratinis ir liberalus palikimas, nes parlamentai, tautos periodi�kai renkami, buvo laikomi geriausiais pilie�i� teisi� garantais, j� i�tikimiausiais atstovais�^[6].

Teis� (jus, droit, diritto, derecho, Recht) buvo tapatinama su �statymu (lex, loi, legge, ley, Gesetz). Did�iojoje Britanijoje, pripa��stan�ioje �altini� daugybi�kum�, common law, case law, taip pat international law buvo suvokiami kaip subordinuoti parlamento �statymams (statutory law), kaip auk��iausiems �alies �statymams.

�statymas anglosaksi�kojoje teis�s tradicijoje
1. Teisin�je literat�roje analizuojant bendrosios teis�s �ali� teis�s sistemas, pastebima, kad �statymas jose suprantamas dviem prasm�mis. Nor�dami �vardyti �statym� siaur�ja prasme, kaip speciali� teis�s akt� r��, anglai vartoja s�vok� act arba statute. Terminas statute primena viduram�i� statuta. Terminai statute ir act of Parliament yra ekvivalenti�ki, ta�iau statute paprastai vartojamas, kai kalbama apskritai apie �statym�, o �odis act vartojamas kaip oficialus �statymo pavadinimas.

Anglosaks� teis�s tradicijos �alyse parlamentas da�niausiai suprantamas kaip auk��iausioji atstovaujamoji institucija kartu su valstyb�s vadovu. Klasikinis tokio parlamento priimto �statymo pavyzdys � Did�iosios Britanijos Act of Parliament. Toks aktas � Bendruomeni�, Lord� r�m� bei monarcho vali� rezultatas. Angl� teis�je parlamentas jau keli am�iai tradici�kai apib�dinamas kaip King in Parliament. Anglosaksi�kos teis�s �tak� patyrusios �alys da�nai kopijavo �itok� po�i�r�^[7].

Vis d�lto �statymu pla�i�ja prasme pripa��stama bet kokia ra�ytin�s ar nera�ytin�s teis�s norma, kurioje nustatytu reguliavimu galima remtis teisme. Antai pagal Indijos 1949 m. Konstitucijos 13 str. s�voka �statymas (law) apima bet kok� �sak�, patvarkym�, notifikacij�, paprot�, turint� �alies teritorijoje �statymo gali�. Taigi, vartojant �statymo s�vok� pla�i�ja prasme, �statymas praranda �statymui, kaip specifinei teis�s norm� �tvirtinimo formai, b�dingus po�ymius.

2. �statym� angl� teis�je apib�dint� tokie bruo�ai: juo galima reguliuoti bet kok� klausim�, �statymas gali b�ti priimtas tiek bendrai, tiek individualiai problemai i�spr�sti. N�ra ir negali b�ti sri�i�, kuriose �statym� leidyba neb�t� galima. Parlamento suvereniteto doktrinos k�r�jas A. V. Dicey formuluoja tezes: neribota parlamento kompetencija �statym� leidyboje^[8]. Parlamentui priklauso ra�ytin�s teis�s akt� pri�mimo monopolis. Kitos vie�osios vald�ios institucijos gali nustatyti ra�ytines teis�s normas tik tuo atveju, jei toki� teis� joms suteikia �statymas. �inoma, Anglijos istorijoje buvo bandym� prie�intis tokiam parlemento monopoliui. Antai 1687 m. karalius buvo nustat�s mokes�ius, negav�s toki� �galiojim� i� parlamento. V�liau Bill of right (vienas i� akt�, prana�avusi� modern�j� konstitucionalizm�) buvo patikslinta, kad kar�na neturi savaranki�kos norm� k�rimo galios, kad tokia galia kyla i� parlamento.

�statymo koegzistencija su common law � antrasis angl� �statymo bruo�as. �statymas niekados neband� tapti vienintele teis�s norm� forma. Antai 1911 m. angl� teisininkas Geldartas teig�, kad jeigu Anglijoje b�t� panaikintas �statymas kaip teis�s norm� k�rimo forma, angl� teis� i�gyvent� vien d�l common law, ta�iau jei nelikt� common law, teis�s sistemos tolesniam funkcionavimui i�kilt� gr�sm�. Tiesa, i�kilus konfliktui tarp common law ir �statymo, pirmenyb� teikiama �statymui.

3. Did�iojoje Britanijoje pripa��stamas parlamento suvereniteto principas � dar vienas reik�mingas aspektas, atskleid�i�s �statymo reik�m� ir viet� teis�s sistemoje. �is principas rei�kia, kad visos vald�ios institucijos, visi pareig�nai, visi asmenys privalo pakl�sti parlamento priimtiems �statymams. �is principas suponuoja ir tai, kad �statym� konstitucingumo kontrol�s mechanizmas yra negalimas.

Did�iosios Britanijos prisijungimas prie Europos �mogaus teisi� ir pagrindini� laisvi� apsaugos konvencijos, Europos �mogaus teisi� teismo jurisprudencijos pripa�inimas, naryst� Europos S�jungoje �sudav� didel� sm�g� parlamento suvereniteto doktrinai. Tiksliau, �i doktrina ima �apaugti� i�lygomis. Dar vienas sm�gis tradicinei parlamento visagalyb�s sampratai � T. Blero kabineto inicijuotos reformos, nusta�iusios �kotijos, Velso, �iaur�s Airijos politin� autonomij�. �i� teisini� poky�i� Vestminsteris negali nepaisyti.

4. Jungtin�se Valstijose �statymas visados buvo Act of Congress, tai yra teis�s aktas, kuriam pritar� abeji r�mai ir kur� ratifikavo prezidentas. Toks �statymo modelis pripa��stamas ne tik federaliniu lygmeniu, bet ir valstijose. JAV �statymo samprat� nuo angli�kosios skiria vienas esminis dalykas � JAV funkcionuoja �statym� konstitucingumo kontrol�s mechanizmas. Kongreso galias var�o �alies Konstitucija. JAV yra �statym� ir kit� teis�s akt� konstitucingumo kontrol�s id�jos t�vyn�. �ios �alies Auk��iausiasis Teismas nuo 1803 m. sprendimo byloje Marbury v. Madison laikosi pozicijos, kad �statymas, prie�taraujantis Konstitucijai, negalioja ir kad �i nuostata saisto tiek teismus, tiek kitas vald�ios �akas.

1. Istorijos pamokos (u�tenka vien XX a. fa�istin�s Italijos ir nacistin�s Vokietijos �statym� leidybos pavyzd�i�) sugriov� parlamento ir �statymo neklaidingumo mitus. Teisi�kumas ir �statymas � jau nebe neatskiriami. �statymas, kad b�t� teise, turi atitikti teisi�kumo reikalavimus, kurie pozityvia forma i�reik�ti Konstitucijoje.

Konstitucin�s justicijos instituto visuotinis pripa�inimas atspindi reik�ming� teisin�s minties �uol�. Teisin�s valstyb�s institucin� sistema nebe�sivaizduojama be �statym� konstitucingumo kontrol�s. Susiformuoja ir pl�tojamas savitas europieti�kas konstitucin�s justicijos modelis, kurio esminis po�ymis � konstitucin� teis�tum� u�tikrina ne bendroji teism� sistema, bet specialus teismas. Jeigu XIX am�ius buvo parlament� am�ius, tai XX am�i� M. Capeletis �vardijo kaip konstitucin�s justicijos �tvirtinimo am�i�. I�ties, po Antrojo pasaulinio karo konstitucin� justicija tapo vis� moderni� konstitucini� sistem� b�tinu elementu, tokiu pat kaip �statym� leidyba ar vykdomoji veikla.

Konstitucin� justicij� galima apibr��ti kaip vald�i�, suteikt� teisminei institucijai kontroliuoti, vertinti ir, prireikus, sankcionuoti valstyb�s vald�ios institucij� aktus, pirmiausia � tautos atstov� balsavimu priimtus �statymus. Kaip matote, kei�iasi po�i�ris � tautos atstov� veikl�. Tauta i�renka savo atstovus, rinkimais i�rei�kiama tautos daugumos valia, �i� vali� i�rinktieji i�rei�kia priimdami �statymus. Teismin� �i� �statym� kontrol� rei�kia, kad teismai �i� daugumos vali� vertina Konstitucijos po�i�riu. Klasikinei demokratijai b�dingi elementai � rinkimai, tautos atstovyb�, jos priimti �statymai � papildomi nauju � konstitucine justicija. Taip demokratija i� daugumos valdymo virsta konstitucine demokratija. Tai demokratija, derinanti tautos vald�i� ir efektyviai ginanti �mogaus teis�s. Konstitucin� justicijos institucijos vykdoma �statym� kontrol� � tai tautos �i�rinkt�j�� kontrol�. Tai rib�, kurias tauta nubr�� savo vald�ios institucijoms ir pareig�nams, laikymosi kontrol�. Tai tautos susitarimo d�l svarbiausi� bendro gyvenimo klausim� laikymosi kontrol�.

Konstitucin� justicija turi u�tikrinti konstitucijos vir�enyb� teis�s sistemoje. Kei�iasi ir �statymo vaidmuo. Jis jau nebe suverenus, bet konstitucijai, tiesiogiai veikian�iai teisei, priklausantis aktas. Tai l�m� ir �statymo sampratos poky�ius.

2. �statym� konstitucingumo kontrol�s �gyvendinimo patirtis ver�ia per�i�r�ti ir �statymo teorij�. Klasikinio konstitucionalizmo laikais, kol nebuvo konstitucin�s justicijos, visa �statym� leid�jo veikla buvo konstitucinga. �statymas galiojo tol, kol to nor�jo �statym� leid�jas, galintis �� akt� pakeisti ar panaikinti.

Konstitucin� justicija i�ry�kino nauj� konstitucijos vaidmen� teis�s sistemoje. Paai�k�jo, kad konstitucijoje yra �tvirtintas visos teis�s �genetinis kodas�. Pripa��stama, kad visa teis� kuriama konstitucijos pagrindu. Konstitucijos, kaip �statym� teisi�kumo vertinimo mato, atsiradimas vert� i� naujo pa�velgti � konstitucijos ir �statymo santyk�. �statymas � ne pirmin�s, bet i�vestin�s teis�s normos. Jos gali b�ti priimtos tik egzistuojant kitoms � auk�tesn�ms konstitucin�ms normoms. I�ry�k�ja �statymo, kaip teis�s �altinio, dvilypumas. Viena vertus � jis nustato teis�, kita vertus � �statymas gali atsirasti tik remiantis valstybi�kai organizuotos visuomen�s steigiamojo akto pagrindu. �io akto normos � auk�tesn�s u� �statym�. �statym� leid�jo aktas turi visas teis�s savybes tik tuo atveju, jei atitinka pirmin� auk��iausi�j� teis�. Tod�l �statym� teisi�kumo, tai yra j� teisin�s tyrimo kokyb�s vertinimo svarbiausias kriterijus � �statym� atitiktis konstitucijai.

�statymo leid�jo veikla yra teis�ta tik konstitucijos nuostat� ribose. Kitaip sakant, �statymas i�rei�kia bendr� vali� tik tuo atveju, jei jis atitinka konstitucij�. Taigi kontroliuoti �statymo konstitucingum� rei�kia kontroliuoti, ar �statymas teisingai i�rei�kia bendr� tautos vali�. Tai ypa� svarbu, kai regime �iuolaikinio �statymo tr�kumus. Pastebima �<...> �statym� leidybos perprodukcija, vienkartinio naudojimo �statymai, nesaugumo, taip pat teisinio, jausmas, �dujini�� statym� gaus�jimas <...>�^[9]. Tod�l ypa� svarbu, kad �statym� leid�jo priimtas reguliavimas neper�engt� konstitucini� r�m�. �statymas, pripa�intas prie�taraujan�iu konstitucijai, yra anuliuojamas ar netaikomas.

3. Kei�iasi ir parlamento, kaip tautai atstovaujan�ios institucijos, supratimas. I�ties, jeigu kaip ra�o R. Kar� de Malbergas, parlamentas yra lygus Tautai ir yra Tautos �sik�nijimas, tai �statymo leid�jo veiklos konstitucin� kontrol� nesuderinama su demokratijos principu. Ir prie�ingai � jeigu galima skirti atstov�, kuriems laikinai patik�tas bendr� reikal� tvarkymas, ir tautos vali�, tai atstov� valia turi b�ti kontroliuojama. �iais laikais parlamentas nebelaikomas idealiu pilie�i� atspind�iu. Tai tik institucija, kur organizuotos grup�s legaliai rungiasi d�l vald�ios ar �takos jai. Tokios grup�s i�rei�kia tendencijas, b�dingas tam tikram visuomen�s gyvenimo raidos etapui. Periodi�kai vyksta rinkimai, j� rezultatai parodo tendencijos stiprum�. Tendencijos kinta. Rinkimus laim�jusi grup� min�tas tendencijas �tvirtina �statymais. Siekiant, kad �ie �statymai derint�si su ilgalaike teisine perspektyva, kad nenuvest� visuomen�s � �al�, reikalinga parlamento priimam� �statym� kontrol�. �statymas tikrintinas atsi�velgiant � konstitucij� � tautos aprobuot� auk��iausi�j� teis�, kuri� turi atitikti ir tautos atstovyb�s sprendimai. Tauta i�rei�kia auk��iausi�j� vali� b�tent konstitucija, o ne �statymais. �statymai yra tik tautos atstov� i�reik�ta valia, tai � antrin� valia, ji visados turi paklusti pirminei tautos valiai, i�reik�tai konstitucijoje. Priimti �statymai � taip pat. Kokia tur�t� b�ti �i kontrol�? �I� ties�, jeigu kalbama apie teis�tumo kontrol�, tai potencialiai b�t� vis� yd�, kokias gali tur�ti �statymas, kontrol�^[10].

4. Reikalauti laikytis konstitucijos � priversti politinius veik�jus paklusti elgesio taisykl�ms, kurias nustato ne jie patys, bet tauta � suverenas. Tai demokrati�ka valia. Regime dvi ai�kiai skiriamas erdves: 1) pilie�i� erdv�, kuri� i�rei�kia pilie�i� teis�s, laisv�s, taip pat vald�ios organizacijos principai, suformuluoti konstitucijos tekste; 2) tautos atstov� erdv�, kuriai patik�ti �galiojimai leisti �statymus prasmingi tik tada, jei jie �gyvendinami konstituciniais tikslais. Antroji erdv� turi b�ti kontroliuojama. �Vald�i� kontrol� � demokratijos kriterijus�^[11].

Reikia, kad toks i�skyrimas b�t� prasmingas, tad tos erdv�s turi b�ti instituci�kai i�reik�tos. �iuo atveju veikia parlamentas ir konstitucin�s justicijos institucija. Parlamentas, laikydamasis �statym� leidybos proced�r�, priima �statym�. Konstitucinis teismas kontroliuoja, ar jis atitinka konstitucij�. Jis veikia kaip pilietin� taut� ginanti institucija. Konstitucinis teismas gali priimti kelis sprendimus: pripa�inti, kad jis prie�tarauja konstitucijai; pripa�inti, kad tam tikros �statymo nuostatos prie�tarauja konstitucijai; pripa�inti, kad �statymas neprie�tarauja su s�lyga, jeigu jis yra interpretuojamas taip, o ne kitaip. Kartojame: �statymas i�rei�kia bendr� vali� tik tuo atveju, jeigu jis neprie�tarauja konstitucijai.

5. �statym� leidybos perdavimo problema. �iuolaikinei parlamentinei sistemai b�dinga tendencija � vykdomosios vald�ios skverbimasis � �statym� leidyb�. Tipi�kiausias atvejis b�t�, kuomet vykdomoji vald�ia inicijuoja �statym� leidybos proced�r�. Ta�iau kur kas sud�tingesnis dalykas � �statym� leidybos perdavimas vykdomajai vald�iai. Kai kuri� �ali� (Ispanijos, Vokietijos, Italijos, Pranc�zijos, Austrijos) konstitucijos numato taip vadinam�j� perduodam�j� �statym� leidyb�, kai �statymo leid�jo pavedimu Vyriausyb� gali leisti teis�s aktus, turin�ius �statymo gali�. Konstitucijos normos reglamentuoja tokius �statym� leidybos suteikimo atvejus, kartu nustatydamas atitinkamas ribas ir garantijas. Kit� �ali� (Andoros, Bulgarijos, �ekijos, Slovakijos, Turkijos) konstitucijose �statym� leidybos perdavimas nenumatytas. Toki� �ali� nacionalin�se teis�s sistemose tai b�t� neteis�ta. Antai �ia nuostata r�m�si Bulgarijos Konstitucinis Teismas, 1995 m. liepos 20 d. sprendime konstatuodamas, kad �statym� leidybos perdavimas prie�tarauja Konstitucijai^[12].

Pa�ym�tina, kad ir valstybi�, kuriose teisi�kai �tvirtinta perduodama �statym� leidyba, �mogaus teisi� ir laisvi� u�tikrinimo srityje ji ribojama. Konstitucin� justicija nuosekliai laikosi tokios pozicijos. �tai Ispanijos Konstitucinis Tribunolas viename savo sprendim� nurod�: �<....> �statyminio �ios srities reguliavimo principas yra, i� ties�, esmin� m�s� teisin�s valstyb�s garantija ir �iuo aspektu j� reikia u�tikrinti. Vadinasi, pilie�i� teisi� srities reglamentavimas priklauso tik j� atstov� valiai...�^[13].

6. Dabartiniam �statymui ribas br��ia ne tik konstitucin�, bet ir tarptautin�, o Europos S�jungos �alyse � ir bendrij� teis�. Tarptautiniai standartai daro �tak� �statym� leidybai. Kaip �i teis� traktuoja �statym�? Antai Europos �mogaus teisi� teismas, Europos �mogaus teisi� apsaugos konvencijos ai�kintojas ir taikytojas, s�vok� ��statymas� savo sprendimuose interpretuoja labai pla�iai. J� siedamas su nacionalin�s teis�s ypatumais, vienu i� privalom� reikalavim� �statymui nurodo, kad norma negali b�ti laikoma ��statymu�, jei ji n�ra suformuluota pakankamai ai�kiai, kad leist� pilie�iui pasirinkti savo elges�. Jam turi b�ti galimyb�, jei reikia ir su tinkama konsultacija, numatyti, �iomis aplinkyb�mis � pakankamo laipsnio ribose � padarinius, kuriuos gali sukelti aptariamas veiksmas (�r.: Sunday Times, Silver ir kiti, Malone byl� nutarimus). Tokius teis�s prioritetus �statym� leid�jas turi rasti nacionalin�je konstitucijoje.

7. Kaip � �statym� �velgiama �i� dien� nacionalin�se teis�s sistemose? Nesileisime � detali� ap�valg�. Tik keli fragmentai.

a. Analizuojant Vokietijos teis�je �tvirtint� �statymo samprat�, neretai stebimasi: nuo klasikin�s doktrinos nutolta labai nedaug. Pripa��stamas �statymi�kas bet koki� klausim� reguliavimas ir jo prioritetas. Vykdomoji vald�ia neturi kokios nors reguliavimo srities, kuri b�t� autonomi�ka.

Svarbus aspektas � �mogaus teisi� apsauga. Vokietijos Konstitucinis Teismas yra suformulav�s �Wechselwirkungstheorie�. Pagal j�, jeigu bendras �statymas riboja pagrindines teises, jis pats turi b�ti vertinamas atsi�velgiant � �i� teisi� reik�m� ir svarb� demokratin�je valstyb�je. Valstyb�je �statymo var�omasis pob�dis turi b�ti eventualiai apribotas. Kitaip sakant, �statym� leid�jas, spr�sdamas klausim�, susijus� su �mogaus teisi� ribojimu, pvz., nustatydamas tam tiktas valstyb�s institucij� teises, privalo parinkti tik tokias priemones, kurias pritaikius neb�t� paneigta ir netapt� beprasm� ribojama asmens pagrindin� teis�.

b. Pranc�zijos 1958 m. Konstitucijoje �tvirtinta originali �statymo koncepcija, �statym� apib�dinanti ne tik pagal formalius (kaip parlamento aktas), bet ir pagal materialius po�ymius (pagal reguliavimo turin�). �ios Konstitucijos 34 str. nustatyta, kokiais klausimais priimami �statymai. Pagal min�t� straipsn� �statymas nustato taisykles, susijusias su pilietin�mis teis�mis ir pagrindin�mis garantijomis, suteiktomis pilie�iams siekiant �gyvendinti vie��sias laisves; su nacionalin�s gynybos u�tikrinimo nulemtais pilie�iams ir j� turtui nustatytais suvar�ymais; pilietybe, asmen� civiline pad�timi ir teisnumu, �eimos turtiniais santykiais, paveld�jimu ir dovanojimu; nusikaltim� ir nusi�engim�, taip pat u� juos skiriam� bausmi� nustatymu, baud�iamuoju procesu, amnestija, nauj� teismini� instancij� suk�rimu bei teismo pareig�n� statusu; vis� r��i� mokes�i� i�ie�kojimo pagrindais, j� dyd�iais, b�dais; pinig� emisijos tvarka. �statymai taip pat nustato taisykles, susijusias su parlamento r�m� ir vietini� atstovaujam� susirinkim� rinkim� tvarka, su vie��j� �staig� kategorij� nustatymu, su pagrindini� garantij�, teikiam� valstyb�s civiliams ir kariniams tarnautojams, su �moni� nacionalizavimu ir �moni� nuosavyb�s perdavimu i� vie�ojo sektoriaus � privat�. Be to, �statymas nustato pagrindinius principus d�l nacionalin�s gynybos bendros organizacijos, d�l teritorini� bendruomeni� laisvo administravimo, j� kompetencijos ir pajam�, �vietimo, nuosavyb�s re�imo, daiktini� teisi� ir civilini� bei komercini� prievoli�, darbo, profs�jung� ir socialin�s apsaugos teisi�. Min�tame Konstitucijos straipsnyje taip pat numatytas finansini�, socialin�s saugos finansavimo program� pri�mimas bei j� turinys. Pagal Pranc�zijos Konstitucij� klausimai, neprisikirti �statym� reguliavimo sri�iai, yra reglamentinio pob�d�io (37 str.). Jie reguliuojami vykdomosios vald�ios aktais. Pranc�zijos konstitucin� sistema pripa��sta ir �statym� leidybos perdavim�.

Taigi pagal �i� koncepcij� �statymas yra parlamento aktas, priimtas laikantis specialios �statym� leidybos proced�ros ir Konstitucijos 34 str. i�vardytais klausimais. Toki� �statymo koncepcij�, kuria buvo siekiama sustiprinti vykdomosios vald�ios vaidmen� teis�k�roje, per�m� kai kurios buvusios Pranc�zijos kolonijos, taip pat Kazachstanas. �ia koncepcija paneigiamas �statymo, kaip universalaus akto, pob�dis, taip pat auk��iausioji teisin� galia.

c. Italijoje �statymu galima reguliuoti bet kokios srities klausimus. Italijos Konstitucijoje numatyta, kokie klausimai b�tinai turi b�ti sureguliuoti �statymu. Ispanijoje, kaip ir Italijoje, �statymu galima reguliuoti i� esm�s visk�. Kita vertus, Ispanijos Konstitucijos 97 str. pa�ia bendriausia forma numato vyriausyb�s reglamentin�s teis�k�ros galimyb�, kuria prakti�kai ir naudojamasi. Tiek Italijos, tiek Ispanijos teisin�s sistemos pripa��sta �vairias �statym� kategorijas. Abiem �alims b�dinga ir perduodamoji �statym� leidyba. �statym� konstitucingum� tikrina konstitucin�s justicijos institucijos, turin�ios didel� autoritet� � Italijos Konstitucinis Teismas ir Ispanijos Konstitucinis Tribunolas.

8. Analizuojant �iuolaikin� �statym� nurodoma, kad pasaulio �ali� teisin�s sistemose egzistuoja �vair�s �statymo por��iai. Rasime visoki� �statym� klasifikacij�: pagal teisin� gali� skiriami pagrindiniai (konstitucijos), konstituciniai, organiniai, paprasti �statymai; pagal veikimo teritorij� � nacionaliniai, federacijos subjekt�, vietiniai (autonomini� darini�); pagal reguliavimo pob�d� � �statymai, nustatantys taisykles, �statymai-principai, programiniai �statymai, r�miniai �statymai, kodeksai; pagal �statym� pri�mus� subjekt� � parlamento ar referendumu priimti �statymai. �statym� r��i�, j� tarpusavio santyki� tyrimas atskleist� reik�mingus �statymo sampratos aspektus.

�statymas Lietuvos teis�s sistemoje
1. Atgavusi nepriklausomyb�, Lietuva i� naujo �atrado� konstitucionalizm�. Tautos referendumu 1992 m. spalio 25 d. priimtoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje apibr��ti asmens ir valstyb�s santyki� pagrindai, nustatyta vald�i� padalijimu grind�iama valstyb�s vald�ios organizacija. Konstitucijoje �tvirtinti ir teis�k�ros pagrindai. Konstitucijos vir�enyb�s teis�s sistemoje apsaugos funkcija patik�ta Konstituciniam Teismui. B�tent Konstitucinio Teismo veikloje i�ry�k�jo Lietuvai ne�prastas, naujas Konstitucijos vaidmuo teisiniame gyvenime. Konstitucija tapo tikra auk��iausi�ja teise, kryptingai lemian�ia �alies teis�s raid�. �Tai, kad �iandien � vis� nacionalin� teis� �velgiama jos konstitucingumo aspektu, dideliu mastu yra ir konstitucin�s justicijos nuopelnas�^[14].

Pagal Konstitucij� �galiojimus oficialiai ai�kinti Konstitucij� turi tik Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegu��s 30 d., 2003 m. spalio 29 d., 2004 m. gegu��s 13 d., 2004 m. liepos 1 d., 2004 m. gruod�io 13 d. nutarimai, 2005 m. rugs�jo 20 d. sprendimas). Konstitucinio Teismo aktuose kuriama ir pl�tojama konstitucin� doktrina atskleid�ia Konstitucijos norm� ir princip� turin�, j� ry�ius. Visi teis� kuriantys ir taikantys subjektai, taip pat teismai, privalo paisyti oficialios konstitucin�s doktrinos ir negali ai�kinti Konstitucijos nuostat� kitaip, nei jas savo aktuose ai�kina Konstitucinis Teismas. Taigi �statymo konstitucin�s sampratos pirmiausia reikia ie�koti konstitucin�je jurisprudencijoje.

2. Konstitucin�s �statymo sampratos atskleidimas � vienas i� konstitucin�s justicijos institucijai tekusi� u�davini�. Ir ne toks jau paprastas. Lakoni�kos Konstitucijos nuostatos pa�odi�kai interpretacijai teikia nedaug informacijos. �statymo konstitucin� doktrina gal�jo atsirasti tik pasitelkus visus konstitucin�s interpretacijos metodus, taip pat istorin� bei lyginam�j�.

Interpretacinio kelio prad�ia � Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d. nutarimas, kuriame konstatuota: ��statymas yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Seimo statuto nustatyta tvarka i�leistas pirminis teis�s aktas, i�rei�kiantis �statym� leid�jo vali� ir turintis auk��iausi�j� teisin� gali�. Tod�l �statymas gali b�ti pakeistas arba jo galiojimas gali b�ti panaikintas ne kitaip, kaip i�leidus kit� �statym� ar Konstituciniam Teismui pripa�inus j� prie�taraujan�iu Konstitucijai. Visi kiti teis�s aktai turi b�ti priimami remiantis �statymais ir negali jiems prie�tarauti, t.y. turi b�ti po�statyminiai�^[15].

Taigi jau �iame nutarime i�samiai i�d�styti esminiai �statymo sampratos Lietuvos konstitucin�je sistemoje elementai: pirminis akto pob�dis, �statym� leid�jo valios i�rai�ka, pri�mimas Konstitucijos ir Seimo statute nustatyta tvarka, pakeitimo ir panaikinimo b�dai, pagrindin� vieta teis�s sistemoje. Teismas i� esm�s laik�si klasikin�s sampratos r�m�. Kuo grind�iamos tokios i�vados? Konstitucinis Teismas savo argumentacij� grind� ne tik Konstitucijos nuostatomis (pirmiausia � Konstitucijos 67 str. 2 p.), bet ir Lietuvos teis�s tradicijose, kuri� pagrindu rengta Konstitucija, susiformavusiu po�i�riu � teis�s aktus ir j� klasifikavim�, vald�i� padalijimo principu, kuriuo grind�iama demokratin�s valstyb�s teis�s �altini� sistema, teisini� vald�ios akt� skirstym� � �statymus (Konstitucija, konstituciniai �statymai, �statymai), po�statyminius aktus (kiti Seimo aktai, valdymo reglamentiniai aktai, individual�s valdymo aktai) ir teismo sprendimus, �statym� ir kit� teis�s akt� formos priklausomybe nuo j� turinio (tuo po�i�riu reik�mingas akt� grupavimas � norminius ir individualius).

Konstitucinis Teismas 1994 m. liepos 22 d. nutarime pakartojo, kad �statymas yra Konstitucijos ir kit� �statym� nustatyta tvarka i�leistas teis�s aktas, i�rei�kiantis �statym� leid�jo vali� ir turintis auk��iausi�j� teisin� gali�. �iame nutarime �statymo konstitucin� doktrina papildyta nauju aspektu: referendumu priimamo �statymo leid�jas yra pilie�iai, �gyvendinantys Konstitucijoje �tvirtint� teis� tiesiogiai dalyvauti valdant savo �al� (33 str.).

3. Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. nutarime �statymo charakteristika papildoma naujais bruo�ais. Konstatuota, kad tautos �galioto �statym� leid�jo � Seimo priimtame �statyme i�rei�kiama tautos valia svarbiausiais visuomen�s gyvenimo klausimais, kad �statym� normose nustatomos bendro pob�d�io taisykl�s, kurios po�statyminiuose teis�s aktuose gali b�ti detalizuojamos, nustatoma j� �gyvendinimo tvarka. Taigi �statymui apib�dinti pasitelkiamas ir palyginimas su po�statyminio lygmens teise.

Pagal Konstitucin� Teism� po�statyminis teis�s aktas yra �statymo nustatytais pagrindais ir tvarka kompetentingo organo priimtas teis�s aktas. Po�statyminis aktas paprastai yra valdymo aktas. Juo �gyvendinamos �statymo normos, ta�iau toks teis�s aktas negali pakeisti paties �statymo ir sukurti nauj� bendro pob�d�io teis�s norm�, kurios savo galia konkuruot� su �statymo normomis. Seimo po�statyminiai aktai negali prie�tarauti Konstitucijai ir Seimo i�leistiems �statymams, o juo labiau negali keisti �statym� norm�, j� turinio. Vyriausyb�s teis�s aktas yra po�statyminis teis�s aktas, jis negali prie�tarauti �statymui, keisti �statymo norm� turinio, jame negali b�ti toki� teis�s norm�, kurios konkuruot� su �statymo normomis (Vyriausyb�s akt�, kaip papildom� akt�, doktrina i�d�styta Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d., 1994 m. kovo 16 d., 1994 m. liepos 15 d., 1995 m. spalio 26 d., 1997 m. gegu��s 29 d., 1997 m. gruod�io 3 d., 1998 m. gegu��s 6 d., 2000 m. kovo 15 d., 2000 m. baland�io 5 d., 2001 m. baland�io 26 d., 2001 m. spalio 30 d. ir kt. nutarimuose). Kaip matote, po�statyminio akto neatitiktis �statymui rei�kia ir Konstitucijoje �tvirtintos teis�s akt� hierarchijos pa�eidim�.

4. Konstitucin�je jurisprudencijoje pabr��iama, kad Konstitucijoje yra �tvirtintos pagrindin�s teisinio reguliavimo nuostatos, jos sudaro �statym� leidybos pagrind� (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegu��s 29 d. nutarimas). �statym� leid�jas turi diskrecij� sukonkretinti ir detalizuoti Konstitucijos nuostatas, taip pat teisi�kai reguliuoti santykius, kurie Konstitucijoje expressis verbis n�ra reguliuojami. Svarbu, kad tai darydamas �statym� leid�jas nepa�eist� Konstitucijos princip� bei norm� (Konstitucinio Teismo 2002 m. bir�elio 19 d. nutarimas). Tai tolesnis konstitucin�s doktrinos pl�tojimas.

Auk��iausioji teisin� galia, pirminis teis�s aktas, svarbiausi� visuomen�s santyki� reguliavimas � Konstitucinio Teismo doktrinoje formuluojami �statymo po�ymiai. Doktrina � ne sustabar�jusi. Pama�u Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje vis labiau i�ry�k�ja ir Konstitucijos, suvokiamos ne vien kaip pagrindinis �statymas, bet kaip auk��iausioji teis�, reik�m�. Konstitucinis reguliavimas yra i�reik�tas ne vien Konstitucijos normose, bet ir principuose, taip pat � i�vestiniuose. Konstitucijos tekstas ir j� ai�kinanti konstitucin� jurisprudencija suvokiami kaip viena neatskiriama visuma. Ypatingi reikalavimai taikomi konstitucinei interpretacijai. Auk��iausioji teis� rei�kia kit� teisin� kokyb�. Konstitucija tik formaliai vadinasi pagrindiniu �statymu, ta�iau pagal visus savo po�ymius yra ne ordinarin�, bet teis� steigianti ir j� formuojanti auk��iausiosios teis�s sritis^[16]. Toks po�i�rio � Konstitucij� �sitvirtinimas verst� kitaip �velgti ir � �statym�.

Ypa� reik�minga Konstitucinio Teismo 2004 m. gegu��s 25 d. nutarime i�d�styta konstitucin� doktrina, kurioje atskleisti tokie Konstitucijos sampratos elementai: Konstitucijos �altinis yra pati valstybin� bendruomen� � pilietin� tauta, kad Konstitucijoje, auk��iausiosios teisin�s galios akte, atsispindi visuomen�s sutartis � vis� Lietuvos Respublikos pilie�i� demokrati�kai prisiimtas �sipareigojimas j� dabartinei ir b�simosioms kartoms gyventi pagal Konstitucijoje �tvirtintas pamatines taisykles ir joms paklusti, idant b�t� u�tikrintas vald�ios legitimumas, jos sprendim� teis�tumas, �mogaus teis�s ir laisv�s, idant visuomen�je b�t� santarv�. Konstitucija, kaip auk��iausiosios teisin�s galios aktas ir visuomen�s sutartis, yra grind�iama universaliomis, nekvestionuojamomis vertyb�mis � suvereniteto priklausymu tautai, demokratija, �mogaus teisi� ir laisvi� pripa�inimu bei j� gerbimu, pagarba teisei bei teis�s vie�patavimu, vald�ios gali� ribojimu, vald�ios �staig� priederme tarnauti �mon�ms ir atsakomybe visuomenei, pilieti�kumu, teisingumu, atviros, teisingos, darnios pilietin�s visuomen�s ir teisin�s valstyb�s siekiu. Konstitucijoje yra nustatyti �mogaus ir valstyb�s santyki�, vie�osios vald�ios formavimo ir funkcionavimo, tautos �kio, vietos savivaldos, kit� svarbiausi� visuomen�s ir valstyb�s gyvenimo santyki� pagrindai. Pri�musi Konstitucij�, pilietin� tauta pad�jo savo, kaip valstybin�s bendruomen�s, bendro gyvenimo normin� pagrind� ir �tvirtino valstyb� kaip bendr� visos visuomen�s g�r�. Tauta Konstitucij� kei�ia tiesiogiai arba per savo demokrati�kai i�rinktus atstovus ir tik pagal pa�ioje Konstitucijoje nustatytas taisykles. Konstitucija yra auk��iausioji teis�. Ji nubr��ia gaires visai teis�s sistemai � visa teis�s sistema kuriama Konstitucijos pagrindu. Konstitucijos, kaip auk��iausiosios teisin�s galios akto, prigimtis, konstitucingumo id�ja suponuoja tai, kad Konstitucijoje negali b�ti ir n�ra sprag�, vadinasi, negali b�ti ir n�ra tokio �emesn�s galios teis�s aktuose nustatyto teisinio reguliavimo, kurio neb�t� galima vertinti jo atitikties Konstitucijai at�vilgiu^[17].

Kokios darytinos i�vados? I� suformuluotos konstitucin�s doktrinos atrodyt�, kad �statymas, kaip ir visa teis�s sistema, kuriamas Konstitucijos pagrindu, kad n�ra ir negali b�ti tokio �statymi�ko reguliavimo, kurio neb�t� galima vertinti jo atitikties Konstitucijai at�vilgiu. Konstitucinio teismo jurisprudencijoje �tvirtinta konstituciocentrin� teis�s sistemos samprata. Tokioje sistemoje apie pirmin� �statymi�ko reguliavimo pob�d� nebegalima kalb�ti.

Dar vienas pa�ym�tinas aspektas � konstituciocentrin�je teis�s sistemoje �statymas tapatus teisei tik tuo atveju, jei jis atitinka auk��iausi�j� teis� � Konstitucij�. �statymo teisi�kumo matas � Konstitucija.

Pripa�inus visapusi�k� �statymo priklausym� Konstitucijai, turime pripa�inti ir tai, kad �statymas lieka artimiausiu Konstitucijai teisinio reguliavimo sluoksniu, kad visi kiti teis�s aktai turi b�ti priimami remiantis �statymais ir negali jiems prie�tarauti (tai yra jie turi b�ti po�statyminiai aktai).

5. Dar viena esmin� aplinkyb�: Konstitucinio Teismo doktrinoje pabr��iama �statymo ir �mogaus teisi� ir laisvi� s�sajos reik�m�. Teismas pa�ym�jo, kad �statym� ir po�statymini� valdymo akt� reguliavimo ribos priklauso nuo daugelio veiksni� � teis�s tradicij�, visuomen�s politin�s ir teisin�s kult�ros lygio, ta�iau tiek teis�s teorijos, tiek �statymo leidybos praktikos po�i�riu tam tikri visuomen�s prioritetiniai dalykai turi b�ti reguliuojami tik �statymais. Demokratin�je visuomen�je prioritetas teikiamas �mogui, tod�l viskas, kas susij� su pagrindin�mis �mogaus teis�mis, reguliuojama �statymais. Tai ir �mogaus teisi� bei laisvi� patvirtinimas, ir j� turinio apibr��imas, ir apsaugos bei gynimo teisin�s garantijos, ir leistinas j� apribojimas[18].

Konstitucin�je jurisprudencijoje pabr��iama, kad �mogaus teis�s ir laisv�s � negin�ijama ir did�iausia teisin� vertyb�, kad �statym� leid�jas, reguliuodamas teisinius santykius, susijusius su pagrindin�mis teis�mis ir laisv�mis, gali nustatyti tik tokius b�dus ir priemones, kurie nesudaryt� s�lyg� nepagr�stai apriboti �mogaus teises. �statymo, kaip teis�s �altinio, forma ir jo pri�mimo b�das geriausiai laiduoja, kad bendri interesai bus suderinti su asmens teisi� u�tikrinimu.

Atkreiptinas d�mesys � tai, kad ir valstybi�, kuriose teisi�kai �tvirtinta perduodamoji �statym� leidyba, �mogaus teisi� ir laisvi� u�tikrinimo srityje ji ribojama. Pa�ym�tina, kad pagal Konstitucij� Lietuvoje �statym� leidybos perdavimas apskritai neleid�iamas. Tai principin� pozicija, ne kart� akcentuota ir konstitucin�je jurisprudencijoje.

6. �statymai priimami, kei�iami ar papildomi, pripa��stami netekusiais galios ypatinga tvarka. Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkri�io 8 d. nutarime i�ai�kinta, kad �statym� leidybos procesas � tai visuma juridi�kai reik�ming� veiksm�, b�tin�, kad b�t� priimtas �statymas, ir atliekamas tam tikra grie�ta logine ir laiko seka. Visuotinai pripa�intos yra �ios pagrindin�s �statym� leidybos stadijos: �statym� leidybos iniciatyvos �gyvendinimas, �statymo projekto svarstymas, projekto pri�mimas, priimto �statymo paskelbimas ir �sigaliojimas. Tik pasibaigus vienai stadijai nuosekliai prasideda kita. Nuosekli �statym� leidybos proceso stadij� seka yra �tvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje: �statym� leidybos iniciatyvos teis�s �gyvendinimas � 68 str., �statym� pri�mimas � 69 str., �statym� paskelbimas ir �sigaliojimas � 70�72 str. Taigi, reguliuojant �statym� leidybos proces�, siekiama ir teis�s sistemos grand�i� darnumo, ir �gyvendinti teis�tumo princip� teis�s akt� leidyboje.

7. Pa�ym�tina, kad Konstitucija kartais �sakmiai nurodo tam tikro klausimo sprendimo �statymi�ko reguliavimo form�. Tokiu atveju �statym� leid�jas irgi negali pavesti �io klausimo spr�sti vykdomajai vald�iai. Lietuvos konstitucin�s jurisprudencijos pavyzdys: Konstitucinio Teismo 1997 m sausio 20 d. nutarime konkretus Vyriausyb�s aktas buvo pripa�intas prie�taraujan�iu Konstitucijai, pa�ymint, kad pagal Konstitucijos 30 straipsn� �asmeniui padarytos materialin�s ar moralin�s �alos atlyginim� nustato �statymas�, tod�l �alos atlyginimo nuostatos turi b�ti �tvirtintos �statymu, bet ne Vyriausyb�s nutarimu. Pa�ym�tina ir tai, kad konstitucin� nuostata �nustato �statymas� rei�kia ir �statymo leid�jo pareig� priimti atitinkam� �statym�.

8. Pagal Konstitucij� valstyb�s biud�et� Seimas tvirtina �statymu. �iam �statymui yra b�dinga tai, kad jame patvirtinama bendra pajam� ir i�laid� suma, kasos apyvartos l��os ir kt. Pried�liuose biud�eto i�laidos paskirstomos ir detalizuojamos: ministerij�, departament�, valstybini� tarnyb�, �moni�, �staig� ir organizacij� � pagal asignavim� valdytoj� pavadinimus (1 pried�lis); pagal socialines ekonomines programas, finansuojamas i� 1 pried�lyje patvirtint� asignavim�, nurodant ministerij�, departament�, valstybini� tarnyb� ir organizacij� � asignavim� valdytoj� pavadinimus (2 pried�lis); valstyb�s biud�eto i�laidos � pagal pavadinimus, tai yra i�skiriant i�laidas bendram valstyb�s valdymui, kra�to apsaugai, �vietimui, sveikatos apsaugai (3 pried�lis). Kituose pried�liuose (4 ir 5 pried�liai) yra numatytos savivaldybi� biud�etams skiriamos fizini� asmen� mokes�io dalys, valstyb�s biud�eto bendroji dotacija mokestin�ms pajamoms ir i�laid� strukt�ros skirtumams i�lyginti ir kt.(�r. Konstitucinio Teismo 1998 m. liepos 9 d. nutarim�^[19]).

9. Kai kuri� valstybi� �statym� leidybos praktikoje yra �inomi vadinamieji programiniai �statymai. Toki� �statym� forma ir galimas j� turinys yra nustatomas konstitucijose. Programiniai �statymai nustato valstyb�s ekonomin�s ir socialin�s veiklos tikslus, bet ne teis�s normas, reguliuojan�ias teisini� santyki� subjekt� elges�. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje n�ra numatyti programiniai �statymai kaip speciali �statym� forma, tod�l visi �statymai vertintini kaip faktinio galiojimo pirminiai teis�s aktai, kurie privalomi visiems teisini� santyki� subjektams (Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d. nutarimas).

10. Konstitucinis Teismas, remdamasis Konstitucijoje �tvirtintais vald�i� padalijimo ir teisin�s valstyb�s principais, konstatavo, kad valstyb�s vald�i� vykdan�ios institucijos negali vir�yti Konstitucijoje joms nustatyt� �galiojim�, kad viena valstyb�s vald�ios institucija negali �siterpti � kitai valstyb�s vald�ios institucijai Konstitucijoje nustatytus �galiojimus (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d. nutarimas). Tai rei�kia ir draudim� Seimui �statymu �sibrauti � kitai valstyb�s institucijai Konstitucijos priskirtus �galiojimus.

Teisinio reguliavimo darna ir nuoseklumas � taip pat imperatyvas �statym� k�r�jui. Ne viename Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad �statym� leid�j� saisto ne tik Konstitucija, bet ir jo paties priimti �statymai.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucija 2004 m. liepos 13 d. buvo papildyta konstituciniu aktu �D�l Lietuvos Respublikos naryst�s Europos S�jungoje�. �io akto 2 str. nustatyta, kad Europos S�jungos teis� yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisin�s sistemos dalis. Jeigu tai kyla i� sutar�i�, kuriomis grind�iama Europos S�junga, Europos S�jungos teis�s normos taikomos tiesiogiai, o teis�s norm� kolizijos atveju jos turi vir�enyb� prie� Lietuvos Respublikos �statymus ir kitus teis�s aktus. Taigi konstituci�kai �tvirtintas dar vienas �statyminio reguliavimo barjeras � europinis. Savo veikloje �statym� leid�jas privalo jo paisyti.

Kokias i�vadas galime formuluoti?
Analizuojant �statym� nacionalin�je teis�s sistemoje, istorinis ir lyginamasis tyrimai padeda i�ry�kinti reik�mingus �io teis�s akto bruo�us. Paai�k�ja, kad nacionalin� teisin� tikrov� atitinka bendras teis�s raidos tendencijas.

Apib�dinant �statym� dabartin�je Lietuvos teis�s sistemoje, b�tina atsi�velgti � konstitucin�je jurisprudencijoje i�ry�k�jusius naujus �statymo sampratos bruo�us:

1. �statymas, kuriuo tautos atstovyb� � Seimas reguliuoja svarbiausius visuomeninius santykius, priklauso artimiausiam Konstitucijai teisinio reguliavimo sluoksniui. Tai �statym� leid�jo, saistomo Konstitucijos, demokrati�kas teis�k�ros instrumentas.

2. Atsi�velgiant � konstituciocentrin�s teis�s sistemos sampratos �tvirtinim�, �statymo, kaip pirminio teis�s akto, tolesnis �vardijimas netikslus. Lietuvos teis�je pirminis aktas � Konstitucija (tradici�kai vadinamas pagrindiniu �statymu, ta�iau pagal savo po�ymius i� tikr�j� esantis steigiam�ja auk��iausi�ja teise). �statymas pagal visus turinio ir formos parametrus privalo atitikti auk��iausi�j� teis�.

3. �statymas tapatus teisei tik tuo atveju, jei jis atitinka auk��iausi�j� teis� � Konstitucij�. �statymo teisi�kumo matas � Konstitucija.

4. �statymui tenka tarpin� vieta tarp Konstitucijos ir po�statymini� akt�. �statymais �gyvendinami svarbiausi teisinio reguliavimo u�daviniai. Po�statyminis reguliavimas turi remtis �statymais ir negali jiems prie�tarauti. Jei po�statyminis aktas neatitinka �statymo, vadinasi, pa�eid�iama Konstitucijoje �tvirtinta teis�s akt� hierarchija.

5. Papild�ius Lietuvos Respublikos Konstitucij� konstituciniu aktu �D�l Lietuvos Respublikos naryst�s Europos S�jungoje�, konstituci�kai �tvirtinta pareiga �statym� leid�jui, reguliuojan�iam visuomeninius santykius �statymu, paisyti Europos S�jungos teis�s norm� reikalavim�.

6. Konstitucin�je jurisprudencijoje atskleistas ne vienas �statyminio reguliavimo aspektas: �statymo ir �mogaus teisi� apsaugos s�saja, �statym� leidybos perdavimo draudimas, Seimo saistymas Konstitucija ir jo paties priimtais �statymais, draudimas �statymu �sibrauti � kit� valstyb�s institucij� konstitucinius �galiojimus.

[1] �rk: Vai�vila, A. Teis�s teorija. Antrasis leidimas. Vilnius: Justitia, 2004, p. 313�314; Vansevi�ius, S. Valstyb�s ir teis�s teorija. Vilnius: Justitia, 2000, p. 120�121.

[2] Zoller, E. Qu�est-ce que faire du droit constitutionnel compar�. Droit. Revue française de th�orie juridique. 2000, Nr. 32, p. 122.

[3] Apie tai �r: Barto�ek, M. Rimskoje pravo. Poniatija, terminy, opredelenija. Moskva: Juridi�eskaja literat�ra, 1989, s. 178.

[4] Ancien R�gime (senasis re�imas) apibendrintas Pranc�zijos santvarkos iki Did�iosios Pranc�zijos revoliucijos pavadinimas.

[5] Duguit, L. Les transformations de droit public. Paris: Libraire Armand Colin, 1925, p. 85.

[6] Cappelletti, M. Rapport g�n�ral. Le contrôle juridictionnel des lois. L�gitimit�, effectivit� et d�veloppements r�cents (publi� par Louis Favoreu et John-Anthony Jolovicw). Paris, Aix-en-Provence: Economica, PUAM, 1986, p. 293.

[7] Antai Pakistano 1973 m. Konstitucijoje parlament� (Mad�lis a �ura) sudaro dveji r�mai � nacionalinis susirinkimas ir senatas bei �alies prezidentas. �ioje �alyje �statymas � parlamento aktas yra aktas, priimtas abiej� r�m� balsavimu ir kuriam pritar� prezidentas.

[8] Dicey, A.V. Konstitucin�s teis�s studij� �vadas. Vilnius: Eugrimas, 1998, p. 42.

[9] Chagnaullaud, D. Allocution introductive. Vive la loi! Actes du colloque. Paris: Universit� Pantheon-Assas Paris II, 2004, p. 9.

[10] Pizzorusso, A. Le contrôle de la Cour constitutionnelle sur l'usage par le legislateur de son pouvoir d�appr�ciation discr�tionnaire. Annuaire international de justice constitutionnelle. 1986, vol. 2, p. 39.

[11] Rousseau, D. La justice constitutionnelle en Europe. Paris: Montchrestien, 1992, p. 46.

[12] Separation of powers in the jurisprudence of Constitutional Court: national reports of 10th conference of European constitutional courts. Budapest, 1996, vol. 2 (skyriuje �Bulgaria�, p. 24).

[13] Separation of powers in the jurisprudence of Constitutional Court: national reports of 10th conference of European constitutional courts. Budapest, 1996, vol. 2 (skyriuje �Expos� d'Espagne�; p. 32).

[14] K�ris, E. Konstitucin� justicija Lietuvoje: pirmasis de�imtmetis. Konstitucinis teisingumas ir teis�s vie�patavimas. Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2004, p. 23.

[15] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d. nutarimas �D�l Lietuvos Respublikos 1993 m. bir�elio 
17 d. Seimo nutarimo �D�l �em�s reformos pagrindini� kryp�i�� atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai�. Valstyb�s 
�inios. 1994, sausio 26..

[16] D�l konstitucijos, kaip teis�s akto r��ies, i�skyrimo i� �statym� �eimos �i�r�kite: Jara�i�nas, E. Konstitucija ir �statymas: kelios interpretavimo problemos. Konstitucijos ai�kinimas ir tiesioginis taikymas. Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2002, p. 234�257.

[17] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gegu��s 25 d. nutarimas �D�l Lietuvos Respublikos Prezidento 
rinkim� �statymo 1¹ straipsnio (2004 m. gegu��s 4 d. redakcija) ir 2 straipsnio 2 dalies (2004 m. gegu��s 4 d. redakcija)
atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai�. Valstyb�s �inios. 2004, gegu��s 26.

 [18]   Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. nutarimas �D�l Lietuvos Respublikos �statymo
�D�l pilie�i� nuosavyb�s teisi� � i�likus� nekilnojam�j� turt� atstatymo tvarkos ir s�lyg�� 10 straipsnio septintosios dalies 
nuostatos, taip pat d�l Lietuvos Respublikos Vyriausyb�s 1994 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 55 �D�l Lietuvos Respublikos 
Vyriausyb�s 1991 m. lapkri�io 15 d. nutarimu Nr. 470 patvirtintos Lietuvos Respublikos �statymo �D�l pilie�i� nuosavyb�s 
teisi� � i�likus� nekilnojam�j� turt� atstatymo tvarkos ir s�lyg�� �gyvendinimo tvarkos dalinio pakeitimo� 1.2 punkto
nuostatos, 2.1 punkto ir jo 1, 2 bei 3 papunk�i� atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai�. Valstyb�s �inios. 1995, lapkri�io 2

[19] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. liepos 9 d. nutarimas �D�l Lietuvos Respublikos 1998 met� valstyb�s
biud�eto ir savivaldybi� biud�et� finansini� rodikli� patvirtinimo �statymo 10 straipsnio 4 punkto, Lietuvos Respublikos
Vyriausyb�s 1998 m. sausio 27 d. nutarimo Nr. 105 �D�l Lietuvos standartizacijos departamento prie valdymo reform� ir
savivaldybi� reikal� ministerijos reorganizavimo� 2 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausyb�s 1998 m. sausio 30 d. Nutarimo
Nr. 117 �D�l Lietuvos zoologijos sodo steig�jo teisi� perdavimo� 2 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausyb�s 1998 m. kovo 30 d.
nutarimo Nr. 366 �D�l kai kuri� �em�s ir mi�k� �kio ministerijos funkcij� perdavimo aplinkos apsaugos ministerijai ir mi�k� ir saugom�
teritorij� departamento prie aplinkos apsaugos ministerijos �steigimo� 3 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai�.
Valstyb�s �inios. 1999, liepos 14.

� prad�i�