Dr. Miroslav Davlevič
Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas
Vilnius University Faculty of Philology
Universiteto g. 5, LT-01513 Vilnius
El. paštas: Miroslav.Davlevic@flf.vu.lt

Santrauka
Autorius aptaria „Vidurio ir Rytų Europos šalių politinių ir socialinių sąvokų žodyno“^[1] („Dictionnaire des nations politiques et sociales des pays d'Europe centrale et orientale“) rengimo aplinkybes ir paaiškina, kokios reikšmės turės ne tik leidinys, bet ypač žodyno rengimas, kuris buvo inicijuotas 2001 m. bendradarbiaujant mokslininkų grupėms iš Nancy (Prancūzija) bei Varšuvos (Lenkija) universitetų. Darbus koordinuoja prancūzas prof. Henri Henri Claude Grégoire ir lenkas prof. Stanisław Dubisz. Rengti žodyną padeda kalbininkai (polonistai, slavistai, baltistai, vengrų filologijos specialistai) ir politologai. Be Lenkijos mokslininkų, grupėje dirba tyrinėtojai iš Ukrainos, Lietuvos, Čekijos, Slovakijos ir Vengrijos bei pietų slavų šalių^[2].

Reikšminiai žodžiai: slavistika; tarptautinė terminija; sąvokų registras.

Žodynas yra originalus tuo, kad jame daug dėmesio skiriama Vidurio ir Rytų Europos valstybių kalbų ir kultūrų skirtumų problemoms. Ši iniciatyva yra tarpdisciplininio pobūdžio, todėl verčia kalbininkus gilintis tiek į vidines kalbos temas (istorines, sociologines ar teisines), tiek ir į išorines, susijusias su specifika, būdinga konkrečiai kalbai, šiuo atveju – bulgarų, čekų, kroatų, lenkų, lietuvių, rumunų, rusų, serbų, slovakų, vengrų, ukrainiečių. Žodyno rengimas apims diachroninius ir sinchroninius klausimus.

Pagrindinis žodyno tikslas yra pateikti universalias reikšmes tų žodžių, kurie konkrečių tautų kontekstuose išryškina politinius skirtumus. Taigi šių sąvokų lingvistinės medžiagos rinkimas turėtų padėti atkurti politines idėjas, kurios pastaruosius kelis šimtmečius darė įtaką Vidurio ir Rytų Europos šalių socialiniam, politiniam ir kultūriniam gyvenimui. Į žodyną bus įtrauktos tiek tarptautinės sąvokos ir terminai (pvz.: valstybė, tauta, demokratija, teisė, laisvė itd.), tiek ir tam tikrų visuomenių žodžiai-raktai, kaip antai rusų persitvarkymas (перестрoйка), lenkų solidarumas (Solidarność), čekų aksominė revoliucija, ukrainiečių oranžinė revoliucija arba lietuvių sąjūdis. Tikslai skirstomi pagal du aspektus: teorinį (universaliųjų terminų reikšmių interpretavimas) ir praktinį (vertimų ir komunikavimo reikmės). Ir viena, ir kita atitinka suvienytos Europos idėją ir Europos Sąjungos instituciją.

Šiuo metu Vidurio ir Rytų Europos regionuose vyksta itin sparčios permainos, todėl mėginimas pateikti socialinės savimonės raidą politinių-socialinių sąvokų srityje yra galimas kalbant tik apie siaurą sinchroninį pjūvį, šiuo atveju, pvz., 1998–2003 penkmetį.

Šiame kontekste žodyno mokslinė užduotis turėtų būti įgyvendinama aprašant politinius ir socialinius terminus, remiantis Vidurio ir Rytų Europos kalbų ir kultūrų leksiniais vienetais. Pradinis jų registras bus gautas iš projekto autorių parengtos apklausos anketos. Tyrimų raidoje šis registras gali būti modifikuojamas priklausomai nuo konkrečios kalbos ir konkrečios tautos kultūros. Modifikuojama tokia kryptimi, jog registras būtų pildomas, bet ne mažinamas, nes papildymai atspindi skirtingų šalių socialinės savimonės individualius bruožus.

Pirmajame tyrimų etape numatoma sociopolitiškai aktualizuoti pradinį leksemų-sąvokų registrą. Šiuo tikslu bus vykdoma apklausa pateikiant tris anketos klausimus. Apklausai turėtų būti atrinkta inteligentijos atstovų grupė (intelektualai, politikai, politologai, teisininkai, kalbininkai, mokytojai, studentai). Taip bus sudaryti aktualizuoti leksemų-sąvokų registrai, kurie atspindės tam tikros kalbos ir etninės kultūros realijas.

Antrąjį tiriamojo proceso etapą sudaro kontekstinės medžiagos parinkimas – čia kalbama apie kontekstinį leksemų-sąvokų vartojimą: leksinius-sintaksinius junginius, nusistovėjusius žodžių junginius, frazeologinius junginius, posakius, šablonus, žodžius ir pan. Medžiaga turėtų būti imama iš šiuolaikinių šaltinių, orientuojantis į šias žanrines rūšis: 1) publicistikos tekstai (pasisakymai žiniasklaidoje politiniais ir socialiniais klausimais); 2) filosofinė ir sociologinė eseistika; 3) konstitucija, įstatymai, teisės aktai ir oficialūs dokumentai; 4) politinio diskurso tekstai (seimo kronikos, rinkimų kampanijų tekstai, viešosios diskusijos, visuomenės susitarimai); 5) grožinė literatūra (atrenkant tam tikrus tekstus).

Trečiajame tyrimų proceso etape numatoma sugrupuoti leksikografinius duomenis ir parengti leksikografinį-leksikologinį komentarą. Šiuo atveju kalbama apie diachroninę analizę. Chronologija turėtų remtis – kiek tai įmanoma – Švietimo epocha, suformavusia šiuolaikinės politinės ir socialinės terminologijos pamatus. Tam reikalingi atitinkami leksikografiniai šaltiniai.

Šio minėto trijų etapų tiriamojo darbo rezultatas turėtų būti pilno žodyno medžiagos korpuso – šalies (nacionalinių) tomų bei bendrojo(-ųjų) tomo(-ų) – sudarymas.

Atliekant tiriamąjį darbą, ne tik kaupiama žodyno medžiaga, bet kartu atsiranda galimybė sugrupuoti įvairius duomenis, kurie vaizdžiai perteikia Vidurio ir Rytų Europos regiono politines realijas. Pavyzdžio dėlei pateikiamos sąvokos (žr. 1 lentelę), kurios dažniausiai buvo nurodytos apklausos anketose (remiantis parengtiniais bandomaisiais tyrimais) tokiose šalyse kaip: Lenkija [L], Lietuva [LT]^[3], Ukraina [U], Slovakija [Sl.], Kroatija [Kr.], Serbija [Sr.]. Šiuos duomenis galima įvairiai analizuoti. Dera pabrėžti viena. Šie duomenys parodo tam tikrų politinių ir socialinių kategorijų vaizdą, susidariusį minėtų šalių kalbos vartotojų sąmonėje:

Šaltinis: Język-polityka-społeczeństwo. Słownik pojęć politycznych i społecznych krajów Europy Środkowej i Wschodniej. Pod red. St. Dubisza, J. Porayskiego-Pomsty, E. Sękowskiej. Warszawa, 2003, p. 20.

1. Visuotinės sąvokos (vartojamos visose valstybėse: L LT U Sl. Kr. Sr.):

- laisvė (L U Sl.), - Europa (L Kr. Sr.), - švietimas (L LT Sr.), - patriotizmas (L U Sr.), - ideologija (U Sl. Sr.), - pilietis (U Sl. Sr.), - parlamentarizmas (U Kr. Sr.), - visuomenės nuomonė (Sl. Kr. Sr.), - teisė (Sl. Kr. Sr.).

- bažnyčia ( L LT), - žmogus (L LT), - šeima (L LT), -kultūra (L LT), - darbas (L LT).

- kapitalizmas (L Kr.), - tradicija (L Sr.), - gimtoji kalba (LT U), - biurokratija (U Sl.), - tapatybė (U Kr.), - pliuralizmas (U Sl.), - liberalizmas (U Sl.), - parlamentas (Sl. Kr.), - humanizmas (Sl. Kr.), - liaudis (Kr. Sr.), - suverenitetas (Kr. Sr.).

1. Žodyno turinys leidžia apibrėžti Vidurio ir Rytų Europos visuomenių kalbinio pasaulio vaizdo pagrindus.

2. Atlikti darbai rodo, kad žodynas atskleidžia jo platų tiriamąjį kontekstą ir atgaivina ištisą tarpkultūrinių ir tarpdisciplininių studijų kryptį, tapdamas vienu iš šiuo metu Europoje vykstančių integracinių procesų veiksnių.

3. Žodynas skiriamas plačiai vartotojų auditorijai. Jame pirmiausia bus atsižvelgta į politikų bei mokslininkų, besidominčių Vidurio ir Rytų Europos problemomis, poreikius; jis pasitarnaus ir oficialių dokumentų vertėjams bei politologijos mokslų studentams.

[1] Daugiau apie žodyno projektą žr.: Stanisławo Dubiszo straipsnyje „Słownik pojęć politycznych i społecznych krajów Europy Środkowej i Wschodniej“ – [SPPS] – etnosy, cele, rekonesans badawczy: Język-polityka-społeczeństwo. Słownik pojęć politycznych i społecznych krajów Europy Środkowej i Wschodniej. Pod red. St. Dubisza, J. Porayskiego-Pomsty, E. Sękowskiej. Warszawa, 2003, p. 13–25 („Vidurio ir Rytų Europos šalių politinių ir socialinių sąvokų žodynas“: etniniai ypatumai, tikslai, žvalgomieji tyrimai“. Kalba – politika – visuomenė. Vidurio ir Rytų Europos šalių politinių ir socialinių sąvokų žodynas. Red. St. Dubisz, J. Porayski-Pomsta, E. Sękowska. Warszawa, 2003, p. 13–25).

[2] Grupės „Lietuva“ koordinatorė – dr. Ona Romančuk, Varšuvos universiteto Bendrosios kalbotyros ir baltistikos katedra.

[3] Duomenys pateikti pagal parengtinių anketinių tyrimų darbinę analizę, kurią atliko Ona Romančuk ir Irena Aleksa (Lietuva).