Kas valdo
Lietuvą, 2005 : dabartinių Lietuvos valstybės veikėjų biografijų žinynas /
[sudarė Povilas Budraitis]. - Vilnius : Gairės, 2005 (Vilnius : Spauda). -
172, [1] p. : portr. ; 15 cm. - Tiražas 1 000 egz. - ISBN 9986-625-57-2.
Dabartinių
Lietuvos valstybės veikėjų biografijų žinyne – Prezidentas, 141 Seimo narys,
14 Vyriausybės ir 15 Europos Parlamento narių. Biografijų žinyne – du
pagrindiniai skyriai. Pirmajame pagal abėcėlę (išskyrus Prezidentą) išdėstytos
Seimo ir Vyriausybės narių biografijos, antrajame – pristatomi Europos
Parlamento nariai.
Lietuva Šiaurės
Atlanto Sutarties organizacijoje, 2004–2006 : kolektyvinė monografija /
Atlanto Sutarties Lietuvos bendrija, Užsienio reikalų ministerija. - Vilnius :
Aidai, 2006. - 151 p. - ISBN 9955-656-23-9.
Narystės NATO
buvo siekiama daugiau nei dešimtmetį: Lietuva deklaravo savo siekį tapti
Aljanso nare 1994 m. pradžioje; po to prasidėjo ilgas pasirengimo narystei
laikotarpis. Visos pastangos buvo vainikuotos sėkme – 2002 m. Prahos viršūnių
susitikimo metu Lietuva, kartu su dar šešiomis kandidatėmis, buvo pakviestos
prisijungti prie Aljanso ir tapti visateise saugumo organizacijos nare.
Kolektyvinėje
monografijoje išsamiai pristatomas iki narystės nueitas kelias, Lietuvos
vaidmuo pakitusioje kolektyvinio saugumo organizacijoje, pokyčiai ir iššūkiai,
su kuriais susiduria Lietuva jau kaip Aljanso narė. Leidinyje pateikiama
autoritetingų ekspertų pristatyta informacija, kuri supažindina su
pagrindiniais narystės NATO principais ir ateities perspektyvomis.
Motieka,
Egidijus. Didysis Vilniaus Seimas / Egidijus Motieka; Lietuvos istorijos
institutas. - 2-oji patais. laida. - Vilnius : Lietuvos istorijos instituto
leidykla, 2005 (Vilnius : Petro ofsetas). - 360, [1] p., [8] iliustr. lap. ;
25 cm. - Santr. angl., lenk. - Bibliogr. išnašose. - Asmenvardžių ir
vietovardžių r-klės: p. 319–330. - Tiražas 500 egz. - ISBN 9986-780-75-6.
Tai antrasis
papildytas monografijos leidimas, pasirodęs Didžiojo Vilniaus Seimo 100-mečio
proga. Knygoje nagrinėjamas istorinis įvykis, trukęs vos dvi dienas, tačiau
turėjęs gana platų istorinį, politinį, socialinį ir kultūrinį kontekstą ir
didelę įtaką kuriantis Lietuvos pilietinei visuomenei. Monografijos autorius
apgailestauja, kad per dešimtmetį nebuvo atlikta išsamesnių tyrimų apie Seimą
ir 1905–1906 m. tautinę revoliuciją Lietuvoje.
Nuo ištakų – į
rytdieną : valstiečiams liaudininkams 100 metų / [koncepcijos autorius ir
sudarytojas Algis Krupavičius; straipsnių autoriai Algis Krupavičius, Ligita
Šarkutė; istorinę medžiagą surinko Jadvyga Mackevičienė]. - Vilnius : Trys
žvaigždutės, 2005 (Vilnius : Spauda. - 111, [1] p. : iliustr., portr. ; 25 cm.
- Bibliogr.: p. 109–110. - Tiražas 5 000 egz. - ISBN 9955-641-27-4.
Knygoje
apžvelgiamas istorinis valstiečių liaudininkų kelias nuo Lietuvos valstiečių
sąjungos įkūrimo 1905 m. iki Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų
sąjungos. Aptariama partijos veikla ir vaidmuo šalies politinėje sistemoje
skirtingais Lietuvos valstybingumo laikotarpiais. Pateikiamos iškiliausių
valstiečių liaudininkų – visai Lietuvos istorijai svarbių asmenybių:
lietuvybės puoselėtojos Felicijos Povickaitės-Bortkevičienės, vieno sąjungos
kūrėjų Juozo Gabrio-Paršaičio, parlamentinio laikotarpio Ministrų Pirmininkų
Ernesto Galvanausko, Mykolo Sleževičiaus, Prezidento Kazio Griniaus, Gabrielės
Petkevičaitės-Bitės, Albino Rimkos, Petro Rusecko, Jono Staugaičio, Kazio
Škirpos, Jono Vileišio biografijos, supažindinama su naująja partijos lyderių
karta. Pristatomos politinės programos, glaustai aptariamos ideologinės
nuostatos.
Prezidento
apkalta, 2003–2004 : dokumentų rinkinys / sudarytojas Vaidotas Antanas
Vaičaitis. - Vilnius : Teisinės informacijos centras, 2005 (Vilnius : Vilniaus
spauda). - 647, [1] p.; 21 cm. - Tiražas 1 200 egz. - ISBN 9955-557-60-5.
2003 metų
pabaigoje ir 2004-ųjų pradžioje vykęs Lietuvos Respublikos Prezidento apkaltos
procesas svarbus ne tik Lietuvos politinei ir teisinei sistemai, bet, kaip
precedento neturintis atvejis, – ir tarptautinei bendruomenei.
Knygoje eiliškumo
tvarka surinkti svarbiausi teisės aktai, susiję su apkaltos procesu: Seimo
valdybos ir Seimo bei jo komisijų sprendimai ir nutarimai bei išvados,
Konstitucinio Teismo nutarimai ir išvados. Be šių dokumentų, pateikiamos ir
Seime vykusio apkaltos proceso stenogramos, kurios supažindina tiek su
Prezidento ir jo atstovų, tiek su kaltintojų-parlamentarų argumentais bei visa
politine-teisine retorika. Šis dokumentų rinkinys skiriamas pirmiausia
Lietuvos ir kitų šalių teisininkų bendruomenės atstovams, tačiau jis galėtų
būti įdomus studijuojantiems politinius mokslus bei visiems besidomintiems
Lietuvos politiniais ir teisiniais procesais.
Bauža, Česlovas.
Politinės „kairės“ laimėjimas ir jo padariniai Lietuvoje / Česlovas Bauža,
Petras Biveinis. - Santr. angl. - Bibliogr.: 21 pavad. // Viešoji politika ir
administravimas. - ISSN 1648-2603. - 2004. - Nr. 9, p. 81–90
Komunistinės sistemos griūtis ir Lietuvos
nepriklausomybės atkūrimas buvo glaudžiai susiję, nors ir įvairiai vertinami
politiniai procesai. Pokomunistinė transformacija 1992–1996 m. į valdžios
olimpą grąžino buvusius komunistus, pasivadinusius LDDP. Kontroliuodami Seimą
ir Vyriausybę, jie įgyvendino atitinkamą reformų strategiją, tačiau
neadekvačiai ją derino su bendraisiais visuomenės ir diferencijuotais atskirų
socialinių sluoksnių interesais. Dėl to viešojoje politikoje išryškėjo
neigiamos tendencijos, kurios atvedė prie logiškų ir neišvengiamų valdančiojo
elito permainų. Politinės „kairės“ ir „dešinės“ jėgų amplitudė to meto
Lietuvoje buvo ypač ryški, todėl jos tyrimai gali atverti naujų įžvalgų, bent
iš dalies koreguojančių įprastus požiūrius.
Straipsnio autoriai mėgina apibrėžti šių procesų
pobūdį, aiškintis LDDP laikino laimėjimo (1992 m.) bei pralaimėjimo Seimo
rinkimuose (1996 m.) priežastis ir padarinius.
Kalinauskas,
Gintaras. Parlamentinės kontrolės modelis ir jo įtvirtinimo ypatumai
Jungtinėse Amerikos Valstijose : doktrininis ir praktinis požiūriai
/ Gintaras Kalinauskas. - Santr. angl. - Bibliogr.: 43 pavad. //
Jurisprudencija. - ISSN 1392-6195. - 2006. - T. 2(80), p. 50–59.
Straipsnyje analizuojamas parlamentinės kontrolės
modelio įtvirtinimas, jo raida Jungtinėse Amerikos Valstijose. Nepaisant to,
kad JAV konstitucinėje valdžių sistemoje nėra nei vyriausybės instituto, nei
Prezidento ir jo administracijos politinės atsakomybės Kongresui, o
Konstitucijos nuostatos nereglamentuoja Kongreso kontrolinės kompetencijos,
neabejojama Kongreso kompetencija visapusiškai ir veiksmingai vykdyti
parlamentinę kontrolę. Kongreso kontrolė išplėtota parlamentinės praktikos
būdu kartu su parlamento institucija ir patvirtinta Aukščiausiojo Teismo
aiškinant Konstituciją ir kuriant valdžių padalijimo modelį.
Visuotinai pripažįstama, kad Kongreso vykdoma
kontrolė yra vienas iš „stabdžių ir atsvarų“ mechanizmo elementų,
užtikrinantis ne tik nepertraukiamą ir veiksmingą visų Kongreso funkcijų, ypač
įstatymų leidybos vykdymą, bet ir garantuojantis valdžių tarpusavio
pusiausvyrą. Nors, kaip rodo Aukščiausiojo Teismo sprendimuose formuojama
doktrina, Kongreso kontrolinė funkcija turi ribas ir vykdoma kontrolė nėra
absoliuti. Kitas svarbus Kongreso kontrolinis funkcijos ribojimas yra susijęs
su informacijos gavimu iš vykdomosios valdžios. Amerikiečių konstitucinėje
tradicijoje, analizuojant „stabdžių ir atsvarų“ sistemos (mechanizmo) turinį,
išskiriama vykdomosios valdžios privilegija. Būtent ši privilegija leidžia
vykdomajai valdžiai atsisakyti pateikti Kongresui reikalaujamą informaciją ir
taip neleisti „įsisiūbuoti“ Kongreso tyrimams. Taip parlamentinė kontrolė,
kaip ir kiti „stabdžių ir atsvarų“ mechanizmo elementai (prezidento veto
teisė, apkalta ir kt.), užtikrina Kongreso ir Prezidento nepriklausomumą ir
lygiateisiškumą bei nuolatinį bendradarbiavimą įgyvendinant nustatytas
funkcijas.
Kalinauskas,
Gintaras. Peticijos teisės įtvirtinimas Lietuvos konstitucinėje teisėje :
parlamentinė patirtis / Gintaras Kalinauskas. - Santr. angl. - Bibliogr.: 31
pavad. // Jurisprudencija. - ISSN 1392-6195. - 2005. - T. 64(56), p. 104-113.
Straipsnio tikslas – atskleisti peticijos teisės
sampratą ir raidą Lietuvos konstitucinėje teisėje. Straipsnyje analizuojami
peticijos teisės konstitucionalizavimas tarpukario Lietuvoje, taip pat
tarpukario ir šiuolaikinė parlamentinė patirtis įtvirtinant peticijos teisės
institutą, kuriant peticijos teisės realizavimo mechanizmus.
Lietuvos konstitucinėje doktrinoje vyrauja dvi
pozicijos apibrėžiant peticijos teisę (peticiją). Viena pozicija – peticijos
teisę priskirti politinėms teisėms, antra pozicija – siekimas ją atskirti nuo
politinių teisių. Pirmuoju atveju peticijos teisė (peticija) vertinama kaip
piliečio individualūs arba kolektyviniai kreipimaisi į valdžios institucijas
su skundu, pasiūlymu arba reikalavimu spręsti teisinį arba kitą visuomenei
svarbų klausimą. Antruoju atveju peticijos teisė – tai demokratijos
komponentas, leidžiantis visiems valstybės gyventojams spręsti žmogaus teisių
ir laisvių įgyvendinimo ir apsaugos klausimus.
Mesonis,
Gediminas. Prezidento veto stabdžių ir atsvarų sistemoje : efektyvumo teorinės
ir praktinės prielaidos / Gediminas Mesonis. - Santr. angl. - Bibliogr.: 15
pavad. // Jurisprudencija. - ISSN 1392-6195. - 2005. - T. 64(56), p. 84-91.
Straipsnyje
nagrinėjami valstybės vadovo įgaliojimai vetuoti Parlamento priimtus
įstatymus. Straipsnio pradžioje apžvelgiamas ir analizuojamas teorinis
paveldas, pagrindžiantis tokių įgaliojimų reikalingumą ir apibrėžiantis
skirtingų veto modelių pranašumus ir skirtumus. Analizuojant veto kaip
reikšminga stabdžių ir atsvarų sistemos dalį, straipsnyje nagrinėjamas tiek
teisinis, tiek politologinis problemos aspektas. Antrojoje straipsnio dalyje
gvildenama konkrečių valstybių – Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos
Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Jungtinės Karalystės bei
daugelio Vidurio ir Rytų Europos valstybių vadovų ir parlamentų veto
įgaliojimų specifika, atskleidžiami Lietuvos Respublikos Prezidento veto
įgaliojimai. Trečiojoje straipsnio dalyje svarstomas veto modelio kokybės
klausimas – siekiama apibrėžti kriterijus, kuriais vadovaujantis būtų galima
atsakyti į kylančius klausimus. Straipsnio pabaigoje daromi apibendrinimai ir
formuluojamos išvados.
Ragauskas,
Petras. Įstatymų leidėjų kompetencija ir diskrecija / Petras Ragauskas. -
Santr. angl. - Bibliogr.: 35 pavad. // Teisė. - ISSN 1392-1274. - 2005. - T.
55, p. 134-147.
Įstatymų leidyba yra viena iš svarbiausių valstybės
(ar valstybės valdžios) funkcijų. Įstatymais kuriama teisinė tvarka daro
poveikį ne tik valdžios institucijoms, bet ir visoms socialinio gyvenimo
sritims. Ši tvarka taikytina kiekvienam asmeniui. Išvengti įstatymų neįmanoma
lygiai kaip ir pačios valstybės kontrolės bei kišimosi. Šis įstatymo poveikio
totalumas skatina kuo geriau pažinti ir įvertinti įstatymų leidybos mechanizmą
ir taip geriau suprasti jo teikiamas galimybes bei ribas.
Straipsnyje
nagrinėjamos įstatymų leidėjų laisvės, nustatant tam tikro turinio teisinį
reguliavimą, ribos. Apžvelgiamos pagrindinės teorinės įstatymų leidėjų laisvės
ribas apibūdinančios koncepcijos ir analizuojami konkretūs Lietuvos
Respublikos įstatymų leidėjų (Seimo ir Tautos) kompetencijos ir diskrecijos
suvaržymai.
Statkevičius,
Mindaugas. Apkaltos padariniai / Mindaugas Statkevičius. - Santr. vok. -
Bibliogr.: 17 pavad. // Teisė. - ISSN 1392-1274. - 2005. - T. 56, p. 50-63.
Apkaltos konstitucinio instituto taikymo praktika
Lietuvoje konstitucinio reguliavimo požiūriu sukėlė didelį susidomėjimą ne tik
Lietuvoje, bet ir daugelyje demokratinių pasaulio valstybių. Straipsnyje
pirmiausia analizuojama Lietuvos konstitucinė apkaltos instituto teorija ir
praktika, apkaltos proceso specifika, atsižvelgiant į atsakomybės subjektus.
Lyginamuoju aspektu žvelgiama į kitų valstybių, ypač JAV, Rusijos ir kitų
naujausios demokratijos valstybių, konstitucinį ir teisinį reguliavimą. Šiame
straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama apkaltos padariniams, kurių kyla
valstybės Prezidentui. Pirma, daugelyje valstybių jis yra vienintelis
atsakomybės apkaltos proceso tvarka subjektas. Antra, daugiausia vykę būtent
Prezidento apkaltos procesų.
Straipsnyje aptariama apkaltos padarinių samprata,
apibūdinamas apkaltos proceso konstitucinis padarinys – pašalinimas iš
pareigų, taip pat analizuojamas šios konstitucinės sankcijos turinys,
apibrėžiami konstitucinio statuso ribojimai prasidėjus apkaltos procesui,
konstitucinės atsakomybės apkaltos proceso tvarka ir kitos teisinės
atsakomybės taikymo specifika, analizuojama Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo aktuose suformuluota apkaltos padarinių doktrina.
Šileikis,
Egidijus. Politinių partijų teisinio statuso raidos antroji pakopa / Egidijus
Šileikis. - Santr. angl. - Bibliogr.: 18 pavad. // Jurisprudencija. - ISSN
1392-6195. - 2005. - T. 64(56), p. 42-49.
Lietuvos konstitucinės teisės mokslo pradininko
M. Romerio 1935 m. publikuoti samprotavimai apie politinių partijų
jurisprudencinio tyrinėjimo reikšmę iki šiol nesulaukė pakankamo atgarsio. Per
penkiolika atkurtos Nepriklausomybės metų nepasirodė nė viena disertacija ar
išsami kolektyvinė studija politinių partijų teisinės padėties tema, o pirmoji
ir kol kas vienintelė monografija šia tema (Šileikis, E. Politinių partijų
institucionalizmas. 1997) nesulaukė pastabų ir diskusijų. Tokiai spragai
veiksmingai šalinti dabar susidarė itin palanki padėtis. Straipsnyje trumpai
primenamas politinių partijų teisinės padėties pirmasis raidos etapas, kuris
apėmė laikotarpį nuo 1990 m. iki 2004 m. bei išsamiai atskleidžiamas nuo
2004 m. prasidėjęs antrasis partijų teisinės padėties etapas.
Varaška, Mantas.
Parlamento nario indemnitetas : teoriniai ir praktiniai aspektai / Mantas
Varaška, Darius Butvilavičius. - Santr. angl. - Bibliogr.: 55 pavad. //
Jurisprudencija. - ISSN 1392-6195. - 2005. - T. 64(56), p. 92-103.
Šių dienų moderniose valstybinėse santvarkose
Parlamento institucija – centrinė valstybinės valdžios grandis, o parlamentaro
teisinio statuso nustatymo problema – neišsemiama konstitucinės teisės mokslo
sritis. Išskiriamos dvi pagrindinės parlamento nario teisinio statuso
kategorijos – imunitetas ir indemnitetas. Straipsnyje nagrinėjamas indemniteto
turinys, jo teoriniai ir praktiniai aspektai. Pateikiama užsienio valstybių
teisinio reglamentavimo apžvalga, susijusi su parlamento nario indemniteto
įtvirtinimu. Daugiausia dėmesio skiriama parlamentaro socialinio-ekonominio
pobūdžio garantijų kokybinio ir kiekybinio turinio atskleidimui, jo savitumams
atskirų valstybių nacionalinės teisės sistemose. Straipsnio autorius tikisi,
jog užsienio šalių patirties analizė padės įvertinti Lietuvos teisinės
sistemos pranašumus ir trūkumus, kvestionuojant Seimo nario teisinio statuso
bruožus.
Žilinskas,
Justinas. Lietuvos Respublikos Seimo dalyvavimo svarstant Europos Sąjungos
reikalus mechanizmas : kūrimas,
modelis ir procedūros / Justinas Žilinskas. - Schem. - Santr. angl. -
Bibliogr.: 31 pavad. // Jurisprudencija. - ISSN 1392-6195. - 2005. - T.
72(64), p. 30-45.
Rengiantis
Lietuvos Respublikos narystei Europos Sąjungoje, kilo poreikis ne tik
suderinti nacionalinę teisę su Europos Sąjungos teisynu, bet ir sukurti
nacionalinį institucinį mechanizmą, kuris padėtų Lietuvai sėkmingai dalyvauti
ES teisėkūroje. Viena sudėtinių šio mechanizmo dalių – Lietuvos Respublikos
Seimo vaidmuo Europos Sąjungos reikaluose, įtvirtintas Konstituciniame akte
dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje (ES).
Straipsnio
tikslas – pristatyti ir išanalizuoti Lietuvos Respublikos Seimo dalyvavimo
sprendžiant ES reikalus modelį, jo kūrimo aplinkybes, šaltinius, bruožus,
procedūras ir probleminius aspektus.
Remdamasis
užsienio šalių, darbo grupės, kūrusios šį modelį, patirtimi, kitais
šaltiniais, autorius nuosekliai atskleidžia, kokios priežastys lėmė aktyvaus
Seimo vaidmens sprendžiant ES reikalus, pasirinkimą, kaip šis vaidmuo buvo
įtvirtintas, kokias konstitucines naujoves jis įnešė į Lietuvos teisės
sistemą, ypač daug dėmesio skiriant vadinamųjų „mandatinių komitetų“ vaidmens
įtvirtinimui Konstituciniame akte dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos
Sąjungoje bei Seimo statuto papildymuose.
Straipsnyje taip
pat detaliai pristatomos, aiškinamos ir iliustruojamos schemomis įvairios ES
reikalų sprendimo Seime procedūros. Ypač daug dėmesio skiriama svarbiausiajai
iš jų – pozicijų dėl pasiūlymų priimti ES teisės aktus ar kitus ES dokumentus,
susijusius su Seimo kompetencija, svarstymui, kuria remiasi ir kai kurios
kitos procedūros, nes tai – procedūra, kurios metu Seimo mandatiniai komitetai
veikia kaip konstitucinės institucijos, išreikšdamos politiškai privalomą
nuomonę viso Seimo vardu Vyriausybei.
Daug dėmesio
skiriama subsidiarumo kontrolei, pabrėžiant, kad Seimo statute įtvirtintas
subsidiarumo kontrolės mechanizmas yra novatoriškas, atspindintis Sutarties
dėl Konstitucijos Europai formuojamus pokyčius. Analizuojama ir svarstoma,
kiek pagrįstas yra aktyvus Seimo dalyvavimas svarstant pareigūnų, kuriuos į
pareigas Europos Sąjungoje teikia Lietuvos Respublika, kandidatūras, taip pat
daugelis kitų klausimų, susijusių su Seimo vaidmeniu svarstant ES reikalus.
Straipsnis baigiamas trumpomis motyvuotomis išvadomis.
Žilys, Juozas.
The issue of genesis of the institution of the President of the Republic of
Lithuania in the constitutional process of 1990-1992 / Juozas Žilys //
Jurisprudencija. - ISSN 1392-6195. - 2006. - T. 3 (81), p. 106-118.
Respublikos
Prezidento konstitucinio instituto klausimas konstituciniame procese
1988–1992 m. buvo viena pagrindinių aktualijų atkuriant Lietuvos Respublikos
nepriklausomybę, o vėliau – kuriant Lietuvos valstybės institucinę sistemą.
Šio proceso išskirtinis reiškinys buvo tai, kad politinė teisinė polemika dėl
valstybės vadovo kilo jau 1988–1990 m., galiojant tarybinei konstitucijai.
Valstybės vadovo konstitucinio instituto atkūrimo klausimo pobūdis iš esmės
įgijo naują politinį teisinį turinį tada, kai 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurta
nepriklausoma demokratinė Lietuvos Respublika ir priimtas Lietuvos Respublikos
Laikinasis Pagrindinis Įstatymas (Lietuvos Respublikos laikinoji
Konstitucija).
Lietuvos
Respublikos Prezidento institucijos atkūrimo procesas Lietuvos Respublikos
Laikinojo Pagrindinio Įstatymo galiojimo laikotarpiu buvo sudėtingas, nes
diskusija šiuo klausimu vyko aštriomis politinės konfrontacijos sąlygomis.
Brandinant Respublikos Prezidento konstitucinio statuso turinį, reikėtų
atsižvelgti į keletą šios veiklos aspektų. Pirmiausia Respublikos Prezidento
vieta konstitucinėje valstybės institucijų sistemoje buvo programuojama
daugelyje konstitucinių projektų, kurie buvo parengti ir paskelbti
1990–1992 m. laikotarpiu. Jų nuostatuose atsispindėjo įvairūs požiūriai dėl
būsimojo valstybės vadovo apibrėžimo, konstitucinio statuso, kompetencijos,
santykių su įstatymų leidimo ir vykdomąja valdžia bei kt.
Kelyje į
Respublikos Prezidento instituto atkūrimą atskirai pažymėtini Lietuvos
Sąjūdžio ir kitų politinių organizacijų veiksmai, siekiant nedelsiant grąžinti
į Lietuvos konstitucinę sistemą valstybės vadovo pareigybę ir nustatyti jo
įgaliojimus. Nors šie pasiūlymai ir veiksmai komplikavo konstitucinį procesą,
tačiau politinių jėgų siekis nedelsiant atkurti valstybės vadovo pareigybę
laikantis Laikinojo Pagrindinio Įstatymo, skatino intensyviau rengti
Konstituciją, spartino šį procesą.
Sudarė Virgilija
Beganskaitė
Į pradžią
