KAIP ATSIRADO MŪSŲ „PARLAMENTO STUDIJOS“

Nuo pat Kovo 11-osios, kai buvo paskelbta apie atkuriamą Lietuvos Respubliką, labiausiai jutome politinių įžvalgų trūkumą: kaip atskleisti demokratinio, parlamentinio valdymo esmę piliečiams, kaip subrandinti politinės kultūros tradiciją, kad parlamentinėje valstybėje ji taptų puikiai suprantama sąvoka. Net didžiuodamiesi Vasario 16-osios Aktu ir trispalve, primiršdavome 1918 metais Lietuvos Tarybos pasirašyto nutarimo turinį: jame yra nurodyta perspektyva – valstybės santvarką bei santykius su užsieniu turėsiąs nustatyti parlamentas. Nors nenuostabu, kad 1920 metais gegužės 15-ąją susirinkusio Steigiamojo Seimo diena tapo valstybės švente ir buvo minima kaip išskirtinė diena Lietuvos Respublikoje kasmet iki 1926 metų.

Žvelgiant į nacionalinį politinės kultūros patyrimą, į politikų kaip asmenybių formavimąsi, akivaizdu, kad nacionalinis parlamentarizmas vertas specialių tyrinėjimų ir jų kaupimo. Susiduriant su piliečių įsivaizduojama Seimo veikla ir tikrove, paaiškėdavo, kad demokratiniu būdu rinkta valdžia būna jų vertinama tik kaip atskira įtakos institucija. Partijų programų ir rinkėjo vaidmens reikšmė turėtų būti susiję dalykai, o politinės istorijos išmanymas – tai svarbus kriterijus politikui formuojant garbingą valdžios ir valstybės įvaizdį. Lengviausia sutelktų vienoje vietoje kryptingo darbų skelbimo poreikį buvo galima justi gerai pažinus Seimo vidaus problemas, struktūrų veikimą, sprendimų priėmimo tvarką. Išoriškai nacionalinį parlamentą kritikuoti yra gana paprasta: tai yra atvira valdžios institucija. Sudėtingiau atrasti ir burti tuos analitikus, kurie gebėtų ne tik skelbti tyrimus, bet ir sudaryti prielaidų politinėms įžvalgoms. Pastebėjus atitinkamų nacionalinio parlamentarizmo patyrimo trūkumus, subrendo idėja įsteigti mokslo darbų leidinį. Tokį sumanymą atitinkamu dokumentu įteisino kelių institucijų vadovai:

TARPINSTITUCINIS SPRENDIMAS DĖL „PARLAMENTO STUDIJŲ“ ŽURNALO ĮSTEIGIMO

Vilnius, 2004 m. gegužės 14 d.
Įvertindami Lietuvos politinės kultūros raidos tyrimų svarbą šiuolaikinio parlamentarizmo aspektu ir siekdami sudaryti galimybę bei užtikrinti būtinybę skelbti mokslinius darbus, susijusius su demokratinių procesų raiška istorijos, teisės, politologijos, kalbos, informacinės sklaidos temomis, inicijuojame mokslo darbų leidinį ― „Parlamento studijų“ žurnalą.

Žurnalo leidybai užtikrinti nutariame:

1. Sudaryti tarpinstitucinę tarptautinę mokslininkų redakcinę kolegiją (pirmininkas – doc. dr. Aivas Ragauskas; prof.dr. Toma Birmontienė; dr. Rimantas Miknys, dr. Joachim Tauber, dr. Andrius Vaišnys /mokslinis redaktorius/, dr. Regina Varnienė, dr. Rasuolė Vladarskienė, prof. hab. dr. Andrzej B.Zakrzewski, doc. dr. Juozas Žilys).

2. Įpareigoti kolegiją sukurti leidinio nuostatus ir parengti reikalavimus, atitinkančius ir tinkamus Lietuvoje ir pasaulyje leidžiamiems mokslo darbų leidiniams.

3. Kreiptis į Seimo vadovybę, kad tarpininkautų Vyriausybėje dėl šio žurnalo finansavimo nuo š.m. antro numerio, numatant jo redagavimo bei leidybos išlaidų apmokėjimą iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų kasmet per Nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, turinčią parlamentinės bibliotekos statusą.

Lietuvių kalbos instituto direktorė doc. dr. Elena Jolanta ZABARSKAITĖ
Lietuvos istorijos instituto direktorius hab.dr. Alvydas NIKŽENTAITIS
Lietuvos teisės universiteto rektorius prof. dr. Alvydas PUMPUTIS
Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos l.e.p. direktorius Vytautas GUDAITIS
Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius akad. prof. hab. dr. Algirdas GAIŽUTIS

 ***

2004 metais Seimo valdybos nariai – laikinasis Seimo Pirmininkas Česlovas Juršėnas ir Pirmininko pavaduotojas Vytenis Povilas Andriukaitis, pritardami sprendimo teikėjams, iš pradžių rekomendavo pirmą  — „bandomąjį“ numerį išleisti dar „Valstybės žinių“ leidykloje. Tačiau steigėjai nusprendė leidėjo teises patikėti vienam iš jų ir Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka tapo mokslo darbų žurnalo leidėju. Žurnalo pavadinimą, formatą pasiūlė dr. Andrius Vaišnys.  Atsižvelgiant į vieną pagrindinių tikslų – pasiekti, kad leidinys atitiktų mokslo darbams keliamus reikalavimus, būtų nepriklausomas nuo valdžios institucijų ar įstaigų įtakos, rengti koncepciją ir toliau formuoti naujų numerių turinį buvo palikta mokslo institucijų vadovų sprendimu sukurtai Redakcinei kolegijai.

2005 metais Redakcinė kolegija, įvertinusi autorių bei mokslo skaitytojų susidomėjimą, patvirtino svarbiausias mokslo darbų leidinio kryptis atvėrė ir internetinę svetainę.

Redakcinė kolegija vadovaujasi moksliniais informacijos rinkimo ir skelbimo kriterijais, tad reikalavimai pagrindinėms žurnalo temoms atskleisti bet kuriam autoriui yra tie, kurie skelbiami atmintinėje.

Į pradžią