Leidinio
koncepcijos metmenys
Doc.
dr. Andrius Vaišnys
Mokslo
darbų
periodinis leidinys
„Parlamento studijos“ skiriamas skelbti tyrimams bei pranešimams,
susijusiems istorine, teisine, kalbine nacionalinio ir europinio
parlamentarizmo tradicija, valstybės politinio gyvenimo raiška. Visa tai,
kas per Lietuvos valstybės raidą yra išbarstyta jos parlamentarizmo
puslapiuose, verta sisteminių tyrimų, nuoseklaus jų pateikimo, kad būtų
parodyta ne tik Seimų darbo tradicija, jų vaidmuo demokratinės visuomenės
brandai, bet ir sukuriama prielaidų įžvalgoms. Tad žurnale bei šioje
svetainėje publikuojami darbai gali ir turi daryti įtaką Lietuvos
politinės kultūros brandai, atskleisti ir skatinti šia kryptimi istorijos,
teisės, lingvistikos, politologijos ir informacijos mokslų srities
specialistų studijas. Parlamentarizmas yra daugialypis, tad ir jo studijos
turi būti tarpdisciplininės.
Leidinys
atrado savo skaitytojus ir autorius; tai ne tik politikai ar politicos
stebėtojai – tai ir valstybės istorijos bei teisės tyrinėtojai.
Mokslo darbų leidinyje plėtojame
pagrindinį tikslą – pateikti įvairių laikotarpių parlamentinio patyrimo
problematiką, įvertinant įvykius, asmenybes, sprendimų pasekmes, procesus
bei politines situacijas demokratinės pažangos aspektu. Redakcinė kolegija
norėtų šiuo leidiniu tą tikslą pasiekti taip, kad atitinkamas Lietuvos
politinis, istorinis, kultūrinis paveldas, atrandamas šaltiniuose ir
autorių apdorotas, būtų sutelktas vienoje sistemoje. Ją sudaro ne vien
periodinis žurnalas, bet ir ši svetainė:
www.parlamentostudijos.lt
Žurnalo ir publikacijų struktūra
turi visiškai atitikti moksliniams darbams (leidiniams) taikomus
reikalavimus. Reikalavimai atsispindi
atmintinėje autoriams.
Tarsi „patikrindami“ parlamentarizmui skirtų tyrimų kokybę,
publikuojame straipsnius apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
politines valdymo reformas, kai buvo artėjama seimų įtakos link. Kodėl tai
svarbu? Pirmiausia susimąstykime: jei mes tikrai pretenduojame į
visapusišką LDK politinės tradicijos paveldą, tai turime būti kruopščiai
išnagrinėję ir nubrėžę tradicinės sekos liniją iki pat Lietuvos
Respublikos. Iki XXI a.
Kai mūsų atkurta valstybė XX
amžiaus pradžioje tapo visiškai parlamentine, pagrindiniai ne tik vidaus,
bet ir užsienio klausimai buvo svarstomi Seime. Atvirumo principas, kuriuo
paženklinti valstybės istorijoje 1920 – 1926 metai (iš dalies būtų galima
pasakyti – iki 1927 metų balandžio mėn.), tiesiog sudarė prielaidų ne tik
Lietuvos visuomenei geriau pažinti demokratinio valdymo privalumus, bet ir
geriau įžvelgti tarptautinių ryšių perspektyvą. Vėliau - kaip žinome –
uždaro modelio sprendimų priėmimo tvarka, antidemokratinių, vienodų ir
vienodai primestų Baltijos šalims okupavimo scenarijų įgyvendinimas tik
patvirtina parlamentinei santvarkai būdingo atvirumo, viešumo pranašumus.
Persikeldami į naujausią, XXI a. pradžios laikotarpį – kupiną nacionalinės
politikos prieštaravimų, turime parodyti, kad demokratija yra tautos
vertybė tuomet, kai visuomenė perpranta jos esmę, kad tai yra tikrasis
menas valdyti, o ne žaisti ir ypač... leisti žaisti Tautos vardu.
Politika,
istorija, kalba,
teisė – svarbiausi svetainės skyriai, kuriuose
lankytojas atras „Parlamento studijų“ autorių pasiūlytus darbus, o tarp
naujienų skelbsime pranešimus apie numatomus įvykius (renginius), kurie
domina parlamentarizmo raidą tyrinėjančius ir valstybės gyvenimą moksliniu
aspektu stebinčius piliečius.
