https://journals.lnb.lt/relevant-tomorrow/issue/feed Relevant Tomorrow 2021-03-24T12:20:13+00:00 Open Journal Systems https://journals.lnb.lt/relevant-tomorrow/article/view/438 Preface 2021-03-24T10:55:08+00:00 Regina Varnienė-Janssen test@lnb.lt 2013-01-14T00:00:00+00:00 Copyright (c) 2013 Relevant Tomorrow https://journals.lnb.lt/relevant-tomorrow/article/view/451 Svarbūs potvarkiai – skaitmeninimas juda į priekį (2010–2011 metai) 2021-03-24T12:17:20+00:00 Vida Matijoškaitė v.matijoskaite@lnb.lt 2013-01-14T00:00:00+00:00 Copyright (c) 2021 Relevant Tomorrow https://journals.lnb.lt/relevant-tomorrow/article/view/452 Leidinio „Bibliografija“ publikacijų nuo 1993 metų sąrašas 2021-03-24T12:20:13+00:00 Nijolė Marinskienė n.marinskiene@lnb.lt 2013-01-14T00:00:00+00:00 Copyright (c) 2021 Relevant Tomorrow https://journals.lnb.lt/relevant-tomorrow/article/view/439 Atviri bibliografiniai duomenys – pirmas žingsnis susietų atvirų duomenų link 2021-03-24T11:05:08+00:00 Patrick Danowski patrick.danowski@ist.ac.at <p>Vis daugiau bibliotekų įsitraukia į semantinio saityno projektus. Tačiau paprastai nesvarstomas duomenų licencijų klausimas arba toks svarstymas nukeliamas į projekto pabaigą. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kodėl semantinio saity­no kontekste licencijų klausimas yra toks svarbus ir turėtų būti vienu iš pagrindinių semantinio saityno projektų aspektų. Jame taip pat aptariama, kodėl viešasis tinklas yra vienas iš sprendinių, visiškai atitinkančių specifinius semantinio saityno reikalavimus ir užtikrinančių projektų tęstinumui būtiną daugkartinį semantinių bibliotekų duomenų naudojimą.</p> 2013-01-14T00:00:00+00:00 Copyright (c) 2021 Relevant Tomorrow https://journals.lnb.lt/relevant-tomorrow/article/view/440 Europeana duomenų modelis (EDM) 2021-03-24T11:11:23+00:00 Martin Doerr martin@ics.forth.gr Stefan Gradmann Stefan.gradmann@ibi.hu-berlin.de Steffen Hennicke Steffen.hennicke@ibi.hu-berlin.de Antoine Isaac Aisaac@few.vu.nl Carlo Meghini Carlo.meghini@isti.cnr.it Herbert Van De Sompel hvdsomp@gmail.com <p>Europeana duomenų modelis (Europeana Data Model – EDM) – tai naujas požiūris į duomenų, kuriuos Europea­na teikia įvairios kultūros paveldo institucijos, struktūravimą ir pateikimą. Šiuo modeliu siekiama didesnės raiškos ir lankstumo, palyginti su dabar taikomu Europeana Semantic Elements (ESE), kurį jis turėtų pakeisti. Esminiai EDM projektiniai principai grindžiami pagrindiniais semantinio saityno ir susietų duomenų iniciatyvų, kurias Europeana sie­kia praturtinti, principais ir gerąja praktika. Paties modelio pagrindą sudaro galiojantys standartai, tokie kaip RDF(S), OAI-ORE, SKOS ir Dublin Core. Jis veikia kaip bendra aukščiausio lygmens ontologija, išlaikanti originalius duomenų modelius ir informacijos perspektyvą, tačiau kartu suteikianti ir sąveikumo galimybę. Straipsnyje išsamiai nagrinėjami minėti aspektai ir projektiniai principai, skatinę EDM plėtrą.</p> 2013-01-14T00:00:00+00:00 Copyright (c) 2021 Relevant Tomorrow https://journals.lnb.lt/relevant-tomorrow/article/view/441 Standartinių bibliotekų metaduomenų modelių ir struktūrų pateikimo semantiniame saityne iniciatyvos 2021-03-24T11:25:34+00:00 Gordon Dunsire gordon@gordondunsire.com Mirna Willer mwiller@unizd.hr <p>Straipsnyje aptariamos naujausios bibliotekų metaduomenų modelių ir struktūrų, tarp jų – IFLA standartų „Functional Requirements for Bibliographic Records“ (FRBR) („Funkciniai reikalavimai bibliografiniams įrašams“), „Functional Requirements for Authority Data“ (FRAD) („Funkciniai reikalavimai autoritetiniams duomenims“) ir „Interna­tional Standard Bibliographic Description“ (ISBD) („Tarptautinis standartinis bibliografinis aprašas“) kartu su juos palaikančia infrastruktūra pateikimo semantiniame saityne iniciatyvos.</p> <p>FRBR peržiūros grupė, pasitelkdama RDF, RDF schemą (RDF Schema – RDFS), Paprastą žinių organizavimo sistemą (Simple Knowledge Organization System – SKOS) ir Saityno ontologijų kalbą (Web Ontology Language – OWL), šiuo metu rengia FRAD bei FRBR entiteto ir santykio modelio pateiktis „Išteklių aprašo modeliu“ (Resource Description Framework – RDF) grindžiamoms taikomosioms programoms, atitinkamais atvejais nustatydama abiejų modelių sankirtas. ISBD/XML tyrimų grupė tiria ISBD pateikimo RDF galimybes. Pagal IFLA Vardų erdvių projektą kuriama administracinė ir techninė infrastruktūra, kuri padėtų įgyvendinti šias iniciatyvas ir skatintų kitas tarnybas perimti šiuos standartus.</p> <p>Straipsnyje apibūdinamos ir panašios tokių susijusių išorinių standartų, kaip RDA, REICAT (naujosios Italų kata­logavimo taisyklės) ir CIDOC CRM, iniciatyvos. DCMI RDA laikina darbo grupė kartu su RDA jungtiniu vykdomuoju komitetu rengia su FRBR ir FRAD suderintas RDA struktūrinių elementų semantinio saityno pateiktis ir kontroliuoja­mus metaduomenų turinio žodynus. REICAT irgi grindžiamos FRBR, o į objektą orientuota FRBR versija susieta su CRM, kuris, savo ruožtu, pateikiamas RDF. CRM būtinumas iš pradžių buvo grindžiamas muziejų bendruomenei skirtų metaduomenų reikalingumu: dabar siekiama jį pritaikyti ir archyvams, galiausiai sukuriant modelį, kuris būtų bendras visoms pagrindinėms kultūros informacijos sritims: archyvams, bibliotekoms ir muziejams. Žodynų sutapties schemos (Vocabulary Mapping Framework – VMF) projekto metu sukurta semantinio saityno priemonė, automatiškai nustatanti skirtingų informacijos bendruomenių, įskaitant leidėjus, metaduomenų modelių sankirtas. Priemonės pagrindą sudaro keletas standartų, tarp kurių - CRM, FRAD, FRBR, MARC2I ir RDA.</p> <p>Straipsnyje aptariama šių iniciatyvų svarba, susijusi su gausių turtingų profesionaliai sukurtų minėtus standartus ati­tinkančiais formatais (pvz., UNIMARC ir MARC2I) saugomų metaduomenų pateikimu kaip susietų duomenų, taip pat su tokiomis problemomis, kaip statistinėms ir semantinėms išvadoms daryti būtina kritinė masė, integravimas su vartotojų ir kompiuterių kuriamais metaduomenimis, autentiškumas, teisingumas bei patikimumas. Straipsnyje aptariamos ir iniciaty­vos, kuriomis siekiama kaip susietus duomenis teikti kontroliuojamiems žodynams, tokiems kaip Dewey dešimtainė klasifi­kacija (Dewey Decimal Classification – DDC), ISBD, Kongreso bibliotekos vardų autoritetinis failas (Library of Congress Name Authority File – LCNAF), Kongreso bibliotekos dalykinės rubrikos (Library of Congress Subject Headings – LCSH), Rameau (Prancūzų dalykinės rubrikos). Universalioji dešimtainė klasifikacija (Universal Decimal Classification – UDC) ir Virtualus tarptautinis autoritetinis failas (Virtual Authority File – VIAF). Ir, galiausiai, straipsnyje aptariama galima visų šių iniciatyvų įtaka metaduomenų kūrimo procesams ir jų valdymo sistemoms.</p> 2013-01-14T00:00:00+00:00 Copyright (c) 2021 Relevant Tomorrow https://journals.lnb.lt/relevant-tomorrow/article/view/442 Susieti duomenys ir bibliotekos 2021-03-24T11:30:37+00:00 Jan Hannemann j.hannemann@d-nb.de Jürgen Kett j.kett@d-nb.de <p>Semantinis saitynas ir ypač Atvirų duomenų sieties iniciatyva skatina institucijas skelbti savo duomenis, jais keistis ir juos susieti. Tai atveria plačias galimybes bibliotekoms – jos gali papildyti savo duomenis, susiedamas juos su kitais, išoriniais duomenų šaltiniais.</p> <p>Šiame straipsnyje išsamiai aptariama pirmą kartą Vokietijos nacionalinės bibliotekos teikiama susietų atvirų duo­menų paslauga. Daugiausia dėmesio skiriama iššūkiams, su kuriais susidurta steigiant šią paslaugą. Atsižvelgiant į sukauptą patirtį, straipsnyje aptariama keitimosi bibliotekų duomenimis perspektyva ir tarptautiniu lygiu susietų bibli­otekų duomenų kūrimo galimybės. Nusakomi galimi šio proceso palengvinimo būdai ir naujos paslaugos, kurias būtų galima siūlyti besiplečiančių metaduomenų sankaupų pagrindu.</p> 2013-01-14T00:00:00+00:00 Copyright (c) 2021 Relevant Tomorrow https://journals.lnb.lt/relevant-tomorrow/article/view/443 CONTENTUS – link semantinių multimedijos bibliotekų 2021-03-24T11:36:17+00:00 Jan Nandzik jn@acosta-consult.de Andreas Heß a.hess@d-nb.de Jan Hannemann j.hannemann@d-nb.de Nicolas Flores-Herr nf@acosta-consult.de Klaus Bossert kb@acosta-consult.de <p>Vis plečiantis internete skelbiamam turiniui ir žinioms, bibliotekoms atsiveria galimybės teikti savo duomenis ir naujoviškai pristatyti savo rinkinius. Konceptualiai giminingą informaciją galima sieti semantiškai, taip praturtinant vartotojus gausesniais duomenų rinkiniais ir naujoviškomis paieškos galimybėmis, atsirandančiomis dėl medijoms, vie­tiniams metaduomenims ir išoriniams informacijos šaltiniams būdingų tarpusavio ryšių.</p> <p>Šiame straipsnyje pristatomi CONTENTUS projekte plėtojami bibliotekoms ir multimedijos archyvams skirti sprendimai, susiję su įvairialypių duomenų šaltinių integravimo ir inovatyvių semantinės paieškos koncepcijų teikimo iššūkiais.</p> 2013-01-14T00:00:00+00:00 Copyright (c) 2021 Relevant Tomorrow https://journals.lnb.lt/relevant-tomorrow/article/view/444 Skaitmeninio kultūros paveldo vientiso turinio kūrimo strateginiai, metodologiniai ir techniniai sprendimai: lietuviškoji koncepcija 2021-03-24T11:46:30+00:00 Regina Varnienė-Janssen r.varniene@lnb.lt Rimvydas Laužikas rimvydas.lauzikas@kf.vu.lt Vykintas Vaitkevičius vykintas.vaitkevicius@gmail.com Jonas Juškys jonas.juskys@sintagma.lt <p>Straipsnyje nagrinėjama, kaip Lietuvoje formavosi konceptualus požiūris į skaitmeninio kultūros paveldo vientiso turinio kūrimą. Pirmosios straipsnio dalies tema – nauja Lietuvos kultūros paveldo teisinės bazės paradigma ir jos finansavimo klausimai. Antroji dalis supažindina su patirtimi įgyvendinant Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir devynių kitų atminties institucijų kultūros paveldo vientiso turinio kūrimo iniciatyvas bei su formaliosios pamatinės ontologijos CIDOC CRM ir jos plėtinio <em>CRM<sub>dig</sub></em> taikymu skirtingiems duomenų formatams. Taip siekiama užtikrinti dokumentų turinio bei prasmės išsaugojimą atliekant automatinius duomenų transformavimo iš lokalių algo­ritmų į nacionalines duomenų struktūras (t. y. Virtualią elektroninio paveldo sistemą). Pirmoje dalyje aptariamas ir semantinių užklausų apie Virtualios elektroninio paveldo sistemos skaitmeninius objektus, jų kilmę ir metaduomenis atlikimas, kuriant ir naudojant Bendrą Lietuvos asmenvardžių, vietovardžių ir istorinės chronologijos tezaurą (BAVIC).</p> 2013-01-14T00:00:00+00:00 Copyright (c) 2021 Relevant Tomorrow https://journals.lnb.lt/relevant-tomorrow/article/view/445 Bibliotekų žodynų pritaikymas semantiniam saitynui ir atvirkščiai: abipusiškai naudinga kelionė ten ir atgal 2021-03-24T11:53:27+00:00 Bernard Vatant bernard.vatant@mondeca.com <p>Žodynų vaidmuo ypatingai svarbus labai vėluojančioje saityno ir bibliotekų paveldo sinergijoje. Semantiniame saityne turėtų būti tobulinami esami žodynai, o ne kuriami nauji, tačiau bibliotekų žodynų specifika leidžia daugiau ar mažiau pritaikyti juos semantiniam saitynui. Remdamiesi preliminariais TelPlus projekto rezultatais, siūlome būtinų permainų gaires, kurios padėtų padaryti žodynus tinkamus naudoti ir veiksmingus semantinio saityno srityje, įvertinti stambiųjų bibliotekų jau priimtus sprendimus dėl standartus ir sėkmingą praktiką atitinkančių žodynų publikavimo bei apžvelgti, kaip semantinio saityno priemonės galėtų palengvinti šių žodynų valdymą.</p> 2013-01-14T00:00:00+00:00 Copyright (c) 2021 Relevant Tomorrow https://journals.lnb.lt/relevant-tomorrow/article/view/446 Atminties institucijų standartizacinė integracija: nacionalinis lygmuo 2021-03-24T11:56:21+00:00 Nijolė Bliūdžiuvienė n.bliudziuviene@lnb.lt <p>Straipsnyje analizuojama Lietuvos standartizacijos departamento technikos komiteto LST TK 47 „Informacija ir dokumentavimas“ veikla ir plėtra atminties institucijų kultūrinės ir standartizacinės integracijos procese.</p> 2013-01-14T00:00:00+00:00 Copyright (c) 2021 Relevant Tomorrow https://journals.lnb.lt/relevant-tomorrow/article/view/447 Bibliotekininko vaidmuo informacinio raštingumo ugdymo kontekste 2021-03-24T12:00:04+00:00 Vincas Grigas vincas.grigas@mb.vu.lt <p>XXI amžiuje informacinis raštingumas tampa svarbiu gebėjimu. Pasaulio praktika rodo, kad informacinio raštingu­mo ugdymu užsiima dažniausiai akademinių bibliotekų darbuotojai: šis dalykas jų darbotvarkėje tampa vis svarbesnis. Aukštojoje mokykloje ugdymo veikla – akademinio personalo prerogatyva. Todėl bibliotekininkų užmojis užsiimti ug­dymo veikla iškelia probleminį klausimą: ar tokia veikla informacinio raštingumo diegimo kontekste yra pagrįsta, ar ji atitinka bibliotekoms skirtą informacijos paslaugų teikimo užduotį? Taip atsiranda būtinybė nagrinėti bibliotekininkų vykdomos ugdymo veiklos specifiką ir įvertinti, kaip ji siejasi ir kuo skiriasi nuo įprasto bibliotekininkų darbo baro – informacijos paslaugų teikimo. Ugdymo veiklos įgyvendinimas lėmė naują bibliotekininko specializaciją, įvardytą terminu „bibliotekininkas edukatorius“. Šios specializacijos aktualumą padėjo įvertinti darbo skelbimų, publikuotų IFLA duomenų bazėje, analizė. Tyrimas atspindi padėtį pasaulio bibliotekose, rodančią, kad bibliotekininkų edukatorių paklausa darbo rinkoje yra didelė. Atlikta ir Lietuvos valstybinių universitetinių aukštųjų mokyklų bibliotekų darbuotojų apklausa, siekiant įvertinti bibliotekininko edukatoriaus specializacijos aktualumą mūsų šalyje.</p> 2013-01-14T00:00:00+00:00 Copyright (c) 2021 Relevant Tomorrow https://journals.lnb.lt/relevant-tomorrow/article/view/448 Blogi ir geri skaitytojai Vilniuje prieš 100 metų: subjektyvioji Vilniaus viešosios bibliotekos Dienoraščio versija 2021-03-24T12:03:29+00:00 Arvydas Pacevičius arvydas.pacevicius@kf.vu.lt <p>1910 m. lapkričio 1 d. Vilniaus imperatoriškojoje viešojoje bibliotekoje, veikusioje Vilniaus universiteto patalpose, buvo pradėtas pildyti <em>Dienoraštis. </em>Išsamiai netyrinėtas, jis skiriasi nuo panašaus žanro ir paskirties oficialių dokumen­tų. <em>Dienoraštyje </em>buvo fiksuojami skaitytojo ir skaitymo klausimai. <em>Dienoraštis </em>turėjo ir tam tikrų politizuotą paskirtį – gelbėjo teikiant pagal nustatytą formuliarą mėnesines ataskaitas Vilniaus švietimo apygardai. <em>Dienoraščio </em>autorius, pateikia ir savo nuomonę vienu ar kitu klausimu. Ši subjektyvioji pasakojimo gija ypač įdomi, nes atskleidžia to meto skaitytojo supratimą bei visuomeninius santykius.</p> 2013-01-14T00:00:00+00:00 Copyright (c) 2021 Relevant Tomorrow https://journals.lnb.lt/relevant-tomorrow/article/view/449 Šaltinių liudijimai apie grafų Kosakovskių bibliotekas ir archyvus (Iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondų) 2021-03-24T12:07:16+00:00 Mackevič Mackevič t.mackevic@lnb.lt <p>Šiame straipsnyje pateikiami nauji, lyginami ir pildomi jau publikuoti faktai, susiję su Kosakovskių giminės bib­liotekomis ir archyvais, jų kaupimo Kosakovskių giminėje tradicijomis ir galimybėmis, rinkinių temine, chronologine, kalbine bei rūšine sudėtimi. Atkreipiamas dėmesys į dar neskelbtus faktus, fiksuotus Vaitkuškio ir Lyduokių dvarų ran­kraštiniuose dokumentuose, saugomuose Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje.</p> 2013-01-14T00:00:00+00:00 Copyright (c) 2021 Relevant Tomorrow https://journals.lnb.lt/relevant-tomorrow/article/view/450 Romos katalikų bažnyčios Mišių knygos Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus fonduose 2021-03-24T12:11:14+00:00 Zemkajutė Zemkajutė a.zemkajute@lnb.lt <p>Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma nemažai Romos katalikų bažnyčios mišiolų, svarbių savo istorine, menine verte. Bet iki šiol jie nebuvo tyrinėti ir klasifikuoti. Straipsnyje, aprašius mišiolo formavimąsi, raidą ir pagrindines dalis, analizuojami senieji leidiniai, išskiriamos teminės grupės, aptariami išskirtiniai egzemplioriai, pateikiamas visų skyriaus fonduose esančių mišiolų bibliografinis sąrašas.</p> 2013-01-14T00:00:00+00:00 Copyright (c) 2021 Relevant Tomorrow