1558–1570 metų Livonijos karas ir LDK visuotinių Seimų veikla
DOI:
https://doi.org/10.51740/ps.vi7.339Keywords:
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Livonijos karas, visuotinis Seimas, atstovaujamosios valdžios institucijos, valdovas, Ponų taryba, šlėktos, šauktinių kariuomenė, sidabrinė, karo sueigos, privilegijaAbstract
Straipsnyje analizuojamas 1558–1570 metais vykusio Livonijos karo poveikis įvairioms LDK atstovaujamosios valdžios struktūroms. XVI amžiaus septintajame dešimtmetyje atstovaujamieji susirinkimai dažnai šaukiami iš esmės dėl būtinybės ieškoti išteklių, kurių reikėjo LDK dalyvaujant Livonijos kare. Karo klausimai visuotinių Seimų darbotvarkėje užimdavo svarbiausią vietą. Jų aktyvus aptarimas atstovaujamuosiuose forumuose padėjo parengti suderintą politiką gynybos organizavimo ir išteklių telkimo srityje.
Krizinės karo padėties sąlygomis valstybė buvo suinteresuota konsoliduoti šlėktų luomą. Šiuo tikslu LDK buvo atliktos reformos, skirtos sukurti šlėktų demokratinį valstybės santvarkos modelį. Autorius laikosi nuomonės, kad Livonijos karas buvo ne tik XVI amžiaus septintojo dešimtmečio vidurio valstybės kaitos procesų katalizatorius, bet ir būtinoji jų prielaida.
Siekdamas šlėktų paramos, Didysis Kunigaikštis Žygimantas Augustas sutiko tenkinti pagrindinius jų interesus, suteikdamas įvairių lengvatų prekybos ir ekonomikos srityje bei daugiau teisių ir laisvių. Šlėktos gana greitai suvokė savo sustiprėjusį vaidmenį politinėje arenoje, ir tai parodė 1568 metų Horodlės Seimo įvykiai. Šis Seimas atskleidė pasikeitusį jėgų pasiskirstymą politinėje arenoje.
Article Metrics Graph
Open Access
The metadata of the scholarly journals and publications of the Lithuanian National Martynas Mažvydas Library is distributed by 