Neriant giliai: politinė psichologija ir eksperimentinis metodas tiriant emocinę poliarizaciją
DOI:
https://doi.org/10.51740/PS.38.3Esminiai žodžiai:
emocinė poliarizacija, politinė psichologija, eksperimentaiAnotacija
Šiame straipsnyje analizuojamos emocinės poliarizacijos tyrimuose taikomos metodologinės prieigos. Emocinė poliarizacija apibrėžiama kaip palankumas savo politinei grupei ir neigiamos emocijos oponuojančiai politinei grupei. Šio politikos mokslų reiškinio tyrimuose įprastai naudojamos kiekybinės apklausos, iš jų išvedami indeksai, kiti, daugiausia kiekybiniai, metodai. Jie leidžia patikimai pamatuoti emocinės poliarizacijos lygį ir jį palyginti skirtinguose kontekstuose pasitelkiant lyginamuosius metodus. Vis dėlto šie įprasti emocinės poliarizacijos tyrimų metodai neleidžia daryti tvirtų išvadų dėl priežastinių ryšių. Argumentuojama, kad politinės psichologijos metodologinės prieigos naudojimas, o ypač su ja siejamas eksperimentų metodas, leidžia geriau atskleisti emocinės poliarizacijos priežastinius mechanizmus. Straipsnyje apžvelgti eksperimentais paremti emocinės poliarizacijos tyrimai praplečia žinojimą apie emocinės poliarizacijos priežastingumus bei sąveikas su skirtingais stimulais.


Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mokslo žurnalų ir leidinių metaduomenys yra platinami pagal