Poliarizacija kaip politinės komunikacijos strategija. Lietuvos politikų diskursas socialiniame tinkle „Facebook“
DOI:
https://doi.org/10.51740/PS.38.4Esminiai žodžiai:
politinė komunikacija, politinė poliarizacija, socialiniai tinklai, afekto poliarizacijaAnotacija
Straipsnyje analizuojama, kaip politinės komunikacijos transformacijos skaitmeninių medijų aplinkoje gali skatinti piliečių politinę poliarizaciją. Pastarųjų kelerių metų politiniai procesai Lietuvoje rodo, kad poliarizacija pasireiškia tiek oponuojančių partijų bei jų rinkėjų atžvilgiu, tiek tarpusavyje diskutuojant sveikatos, socialinės gerovės ir nacionalinio saugumo temomis. Tyrimo tikslas: išnagrinėti politikų pasitelktas strategijas visuomenės poliarizacijai didinti. Tyrimo objektas: poliarizacija kaip politinės komunikacijos strategija.
Darbą sudaro mokslinės literatūros apžvalga ir turinio analizė. Literatūros apžvalga atskleidė ryšį tarp skaitmeninių platformų plėtros ir visuomenės poliarizacijos. Nustatyta, kad socialiniai tinklai tapo vienu svarbiausių politinio turinio šaltinių, o šių tinklų algoritmai skatina filtrų burbulų formavimąsi bei dalijimąsi paviršutinišku, emocingu turiniu, todėl atsiranda terpė politikams skleisti poliarizuojančias žinutes. Tyrimas parodė, kad kai kurių Lietuvos politikų komunikacijoje atsispindi afekto, elito ir masinę poliarizaciją galintys skatinti požymiai bei „mes prieš juos“ naratyvas. Pasitelkdami stiprias, dažniausiai neigiamas emocijas, jie siekia mobilizuoti savo auditoriją ir stiprinti priešpriešą su politiniais oponentais bei jų šalininkais.


Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mokslo žurnalų ir leidinių metaduomenys yra platinami pagal