Vilniaus žemėlapiai XXI amžiaus pradžios lietuviškoje vaikų ir paauglių literatūroje

Santrauka

XXI a. pradžioje Lietuvoje buvo publikuotos vaikams ir paaugliams skirtos 26 knygos, kurių pagrindinė veiksmo vieta yra Vilnius. Tad svarbus 2023 m. įvykis – Vilniaus vardo paminėjimo 700 metų jubiliejus – yra prasminga proga panagrinėti dar labai mažai tyrinėtą temą – Vilniaus vaizdavimą XXI a. pradžios lietuviškoje vaikų ir paauglių literatūroje. Tyrimo metu ši literatūra sugrupuota į tris kategorijas: 1) Vilniaus įkūrimo mitas, „Vilniaus padavimai“ ir jų maršrutai grožiniuose tekstuose; 2) originalieji prozos tekstų Vilniaus maršrutai; 3) pažintiniai Vilniaus maršrutai. Atliekant literatūros analizę buvo sudaryti ir nupiešti kiekvieno analizuojamo kūrinio literatūriniai žemėlapiai. Suskaičiavus visas vietas, kuriose vyksta tyrimui atrinktų knygų veiksmas, gauta 118 unikalių Vilniaus objektų. Dauguma knygose minimų objektų susitelkę centrinėje miesto dalyje ir tarsi atkartoja patį pirmąjį „Vilniaus padavimų“ (1931 m.) žemėlapį. Šias 118 vaikų ir paauglių literatūroje aprašomas unikalias Vilniaus vietas priskyrus seniūnijoms paaiškėjo, kad šio tipo knygose dažniausiai minimos yra Senamiesčio, Naujamiesčio ir Užupio seniūnijos. Tai visiškai nesutampa su pastarųjų metų demografiniais Vilniaus duomenimis, kuriais remiantis daugiausia jaunųjų skaitytojų gyvena Verkių, Pašilaičių ir Antakalnio seniūnijose. Taip pat labai mažai dėmesio vaikų ir paauglių literatūroje skiriama Rasoms, Naujininkams, Lazdynams, Karoliniškėms, Viršuliškėms ir dar keliems nuo miesto centro labiau nutolusiems mikrorajonams. Vadinasi, dauguma jaunųjų skaitytojų ne tik vyksta į miesto centrą kaip į jiems mažiau iš knygų žinomą teritoriją, bet ir skaitydami šią literatūrą, tikėtina, ne visuomet gali tapatintis su knygų veiksmo erdve kaip su sava, pažįstama, artima.