Lietuvos skaitytojo grožinės literatūros skaitymo patirtys: skaitymo įprasminimas, esminės charakteristikos ir ypatumai globalių krizių laikotarpiu

Santrauka

Įvairių sričių tyrėjai atkreipia dėmesį į laisvalaikiu mažėjantį grožinės literatūros (GL) skaitymo populiarumą, kurį lemia elektroninių medijų globali konkurencija. GL skaitymo prasmingumo tyrimus Lietuvoje aktualizuoja išgyventas ir išgyvenamas nerimas, nulemtas dviejų viena kitą perdengiančių krizių (COVID-19 pandemijos ir Rusijos plataus masto agresijos prieš Ukrainą). Visuomenės sveikatos specialistai ir psichologai pripažįsta, kad GL skaitymas yra veiksmingas būdas, padedantis įveikti per krizes išgyvenamą nerimą. Straipsnio tikslas ir yra, pasitelkiant neuromokslininkų aptariamą sąmonės turinio teoriją ir įvairių sričių mokslininkų tyrimuose nagrinėjamą skaitymo įprasminimo sampratą, empiriškai ištirti Lietuvos suaugusiųjų GL skaitymo įprasminimo patirtis, svarbias charakteristikas ir ypatumus globalių krizių (COVID-19 pandemijos ir Rusijos plataus masto agresijos prieš Ukrainą) laikotarpiais. Empirinio (kokybinio) tyrimo rezultatai parodė, kad skaitymo įprasminimas daugumos informantų grindžiamas savišvietos galimybėmis. Svarbia kokybiško skaitymo charakteristika skaitytojai įvardijo ekspertų rekomenduojamų ar jiems patiems vertingų knygų skaitymą. GL skaitymo ypatumai minėtų globalių krizių laikotarpiais turėjo panašumų ir skirtumų. Abiem laikotarpiais įtaką GL skaitymui darė aplinkoje tvyrantis nerimas ir nežinomybė, taip pat noras pažinti faktus ir susidaryti savo nuomonę. Šių krizių pradžioje vyravo tekstų socialinėse medijose skaitymas, tačiau šiems laikotarpiams užsitęsus pradėta grįžti prie anksčiau susiformavusių ir nerimą padedančių įveikti GL skaitymo įpročių. Per krizes skaitomuose GL tekstuose aktualizavosi globalias problemas atspindinčios temos, siužetai (užkrečiamųjų ligų, slaugos, karo įvykių, patiriamų sunkumų), kurie kėlė gilesnės empatijos ir tolerancijos herojams išgyvenimus.