Lietuvos pasirengimas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugai per galimą ginkluotą konfliktą: tarptautinės patirtys ir nacionaliniai iššūkiai

Autoriai

  • Dalia Traškinaitė Vilniaus Gedimino technikos universitetas image/svg+xml

DOI:

https://doi.org/10.51740/RT.6.29.2

Esminiai žodžiai:

Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga, ginkluoti konfliktai, Pasaulio paveldo vietovės, Hagos konvencija, Atėnų chartija, Naros autentiškumo dokumentas, Rusijos–Ukrainos karas

Anotacija

2022 m. Rusijos pradėtas plataus masto karas Ukrainoje iš esmės pakeitė požiūrį į (ne)kilnojamojo kultūros paveldo apsaugą Europoje, išryškindamas sistemingo pasirengimo galimiems ginkluotiems konfliktams svarbą. Tad nūdienos paveldo apsauga vis dažniau suvokiama ne tik kaip reagavimas į jau padarytą žalą, bet ir kaip iš anksto planuojamų prevencinių priemonių visuma, apimanti teisinį reguliavimą, rizikų valdymą, skaitmeninį dokumentavimą ir tarptautinį bendradarbiavimą. Straipsnio tikslas ir yra, remiantis tarptautinių ir nacionalinių kultūros paveldo apsaugą ginkluotų konfliktų metu reglamentuojančių teisės aktų ir strateginių dokumentų bei Balkanų karų ir Rusijos sukelto karo Ukrainoje kaip tarptautinių patirčių analize, nustatyti Lietuvos pasirengimą saugoti nekilnojamąjį kultūros paveldą galimo ginkluoto konflikto atveju. Tyrimas parodė, kad Lietuvos pasirengimas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugai per galimą ginkluotą konfliktą pastarųjų dviejų dešimtmečių laikotarpiu reikšmingai sustiprėjo. Vienas iš svarbių tarptautinių apsaugos mechanizmų – dar 2011 m. pagal 1954 m. Hagos konvencijos Antrąjį protokolą suteikta sustiprinta apsauga, patvirtinanti Lietuvos įsitraukimą į tarptautinę kultūros paveldo apsaugos sistemą. Taip pat nustatyta, kad Lietuvos UNESCO pasaulio paveldo vietovių valdymo planuose pasirengimo ginkluotam konfliktui priemonės integruojamos nevienodai. Remiantis tarptautine patirtimi išryškinama būtinybė ginkluotų konfliktų keliamų grėsmių rizikų vertinimą bei pasirengimo priemones ne tik nuosekliai integruoti į Lietuvos pasaulio paveldo vietovių valdymą, bet ir plėtoti konkrečias prevencines bei operatyvaus reagavimo priemones, apimančias skaitmeninį dokumentavimą, atsakingų institucijų veiksmų koordinavimą, tarpinstitucinį ir tarptautinį bendradarbiavimą.

Atsisiųstis

Atsisiųsti duomenis dar negalima.

Atsisiuntimai

Išleista

2026-09-30

Kaip cituoti

Traškinaitė, D. (2026). Lietuvos pasirengimas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugai per galimą ginkluotą konfliktą: tarptautinės patirtys ir nacionaliniai iššūkiai. Aktualu rytoj, 6(29), 46–71. https://doi.org/10.51740/RT.6.29.2