XV–XVIII amžių Biblijos Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje

Autoriai

  • Jadvyga Misiūnienė

DOI:

https://doi.org/10.51740/rt.vi.461

Esminiai žodžiai:

Biblija, senieji spaudiniai, knygos istorija, kultūros paveldas

Anotacija

Straipsnyje nagrinėjamos XV–XVIII a. Biblijos, saugomos Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus fonde. Užregistruota 320 pavadinimų 517 tomų viso teksto Biblijų arba jos dalių. Pagrindiniu tyrimo principu pasirinktas kalbinis, atskleidžiantis, kiek Biblijų yra originalo kalbomis (29 pavadinimai), kiek yra vertimų į senąsias Rytų kalbas (4), į lotynų kalbą (120), Europos tautų kalbas (150), taip pat Biblia poliglotta (11). Išskirtinę vietą aptariamoje grupėje užima pirmoji Lutherio Biblijos laida (Vitenbergas, 1534), pirmasis visos Biblijos vertimas iš originalo kalbų į lenkų kalbą (Lietuvos Brasta, 1563), pirmasis visos Biblijos vertimas iš originalo kalbų į ispanų kalbą (Bazelis, 1569), pirmoji visa Biblija senąja slavų kalba (Ostrogas, 1581), pirmoji Biblija latvių kalba (Ryga, 1694), taip pat pirmasis visos Biblijos vertimas į lietuvių kalbą (Karaliaučius, 1735). Tarp didžiausių Nacionalinės bibliotekos raritetų minėtina Maskvos anoniminės spaustuvės Evangelija (Maskva, apie 1553) — pirmoji Maskvoje išspausdinta knyga – ir šešių tomų Londono poliglota, vadinama Waltono Biblija (Londonas, 1654–1657). Proveniencinių tyrimų metu buvo nustatyta, kad didžiausią Biblijų dalį sudaro Biblijos iš buvusių Vilniaus vyskupijos kunigų seminarijos (44%) ir Žemaičių kunigų seminarijos (18%) bibliotekų ir iš asmeninės Friedricho Augusto Gottholdo bibliotekos Karaliaučiuje (5%).

Atsisiųstis

Atsisiųsti duomenis dar negalima.

Atsisiuntimai

Išleista

2011-04-07

Numeris

Skyrius

Straipsniai

Kaip cituoti

XV–XVIII amžių Biblijos Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje. (2011). Aktualu rytoj / Relevant Tomorrow, 55–81. https://doi.org/10.51740/rt.vi.461