Senosios lietuviškos knygos iliustracijos (1547–1864)

Anotacija

Senąja lietuviška knyga vadinami visi leidiniai lietuvių kalba, išleisti 1547-1864 metais. Šiuo laikotarpiu buvo išleistos 1565 lietuviškos knygos. Produktyviausi buvo Vilniaus bei Karaliaučiaus leidėjai. Pirmoji lietuviška knyga išėjo 1547 m. – visam šimtmečiui praėjus po spaudos išradimo. Todėl jos meninei bei poligrafinei raidai turėjo įtakos jau pažengusios europinės spaudos bei knygos meno tradicijos. Šis straipsnis skirtas tik vienam iš vidinių knygos apipavidalinimo elementų – iliustracijų meniškumui apibūdinti. Iliustracijoms priskiriamos vinjetės, frontispisai, siužetinė iliustracija. Šie knygų puošybos elementai apžvelgiami atskiruose skirsniuose. Išorinis ir vidinis senosios lietuviškos knygos apipavidalinimas amžiams bėgant kito labai nežymiai. Tų laikų knygos menas turėjo savo ypatumų, individualių bruožų. Todėl senoji knyga, būdama tautinės kultūros paminklas, gali būti diskusijų bei tyrinėjimų objektas, juolab kad šios kuklios lietuviškos knygos meno užuomazgos buvo pagrindas suklestėti šiuolaikiniam tautiniam knygos menui Lietuvoje.