Tinklaraščiai kaip politinės komunikacijos įrankis: Lietuvos Respublikos Seimo narių atvejis

Anotacija

Tinklaraščiai žymi interaktyviųjų medijų įsigalėjimo politinės komunikacijos procesuose pradžią, suteikusią naujų galimybių praplėsti politinio diskurso lauką ir prieinamumą įvairioms suinteresuotoms grupėms ar pavieniams individams. Dabartiniu metu pasaulyje politikų tinklaraščiai yra tapę įprastu reiškiniu, padedančiu politiniams veikėjams užmegzti ir išlaikyti kontaktus su naujomis potencialių rinkėjų auditorijomis, taip pat palaikyti nuolatinį abipusį ryšį tarp politikų ir visuomenės. Šiame straipsnyje nagrinėjamos tinklaraščių taikymo galimybės politinės komunikacijos procesuose, analizuojamos interakcijos šiuose virtualiuose kanaluose ypatybės. Straipsnyje konkrečiai apibrėžiamos bendros tinklaraščių charakteristikos ir juos apibūdinančios savybės, išskiriami skirtingi jų tipai ir galimi analizės matmenys. Taip pat detaliai analizuojama tinklaraščių politikams suteikiama nauda, nagrinėjamas politinių tinklaraščių ir tradicinės žiniasklaidos santykis bei tarpusavio sąsajos. Publikacijos pabaigoje pateikiami Lietuvos Respublikos Seimo narių naudojimosi tinklaraščiais tyrimo rezultatai, atskleidžiantys menką šios interaktyvios priemonės išnaudojimą politinės komunikacijos tikslams mūsų šalyje.