„Šalia pagrindinės linijos“: su tapytoju Henriku Čerapu kalbasi Agnė Kulbytė
DOI:
https://doi.org/10.51740/RT.4.26.7Esminiai žodžiai:
filosofija, literatūra, savirefleksija, autobiografinis naratyvas, tapyba, abstrakcija, vidinis turinys, brūkšniavimo metodas, monumentalumas, architektonika, serijiškumas, juodas dažasAnotacija
Pastarųjų metų Henriko Čerapo (g. 1952) tapybos metodo atradimai paskatino aiškintis specifines filosofines ir menotyrines prieigas, reikalingas šiai kūrybai suvokti. Į H. Čerapo tapybinę metodologiją gilintasi tiek per 2024 m. kovo mėnesį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusią šio menininko parodą „Papilės kooperatyvo sandėlio Memorialas“, tiek ir per parodą lydėjusį mokslinį simpoziumą „Monadologiniai kraštovaizdžiai: Leibnizo teorijos atspindžiai filosofijoje ir tapyboje“ (organizatorius – Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas). Šie renginiai inspiravo dar vieną tyrimą – interviu su pačiu menininku. Pokalbiu siekta daugiau sužinoti apie naujausių H. Čerapo kūrybinių paieškų kryptį ir apibendrinti pastarojo meto interviu su tapytoju išsakytas mintis bei jo paties užrašuose užfiksuotus apmąstymus. Interviu leitmotyvu pasirinktas H. Čerapo paveikslo pavadinimas „Šalia pagrindinės linijos“ (2022) provokuoja tapytojo pasakojimą apie kūrybos užmojus ir leidžia nujausti jo giluminį intelektualinį potencialą bei sekti dvasinės rezignacijos nuotaikų kupiną autobiografinį išsisakymą. H. Čerapą 2025 m. rugpjūčio mėnesį kalbino Agnė Kulbytė.
Atsisiųstis
Atsisiuntimai
Išleista
Numeris
Skyrius
Licencija
Autorių teisės (c) 2024 Henrikas Čerapas, Agnė Kulbytė

Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.

