Parlamentų ir teisminių institucijų indėlis į pagrindinių teisių apsaugą: glaudesnio sąryšio link

Santrauka

Dabartiniame konstitucionalizme ginti pagrindines teises nuo daugumos despotizmo pirmiausia buvo patikėta teisėjams, vėliau – ir nepriklausomoms institucijoms. Tačiau pastaruoju metu į šią veiklą vėl įsitraukia parlamentai, čia atlikę nepamirštamą istorinį vaidmenį; jų gebėjimai prilygsta atitinkamiems teisminių institucijų gebėjimams. Tarptautiniu mastu augant politiniam sąmoningumui, atgijo parlamentų, parlamentarų ir parlamentų tarnybų domėjimasis šia tema, o pagrindinių teisių apsauga tapo bendra atsakomybe. Įstatymų priėmimas, vykdomosios valdžios kontrolė, biudžeto tvirtinimas, svarstytinų pasiūlymų, ataskaitų teikimas, tyrimas – visos šios tradicinės parlamentų funkcijos gali prisidėti prie teisių apsaugos. Tokia apsauga savotiškai nuspalvina kasdienę asamblėjų veiklą dėl piliečių politinių teisių įgyvendinimo. Esama ir iniciatyvesnio požiūrio: siekiant išskirti šią autentišką parlamento misiją, steigiami specializuoti instituciniai dariniai (pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės Jungtinis žmogaus teisių komitetas). Ar tai iš tiesų padeda formuoti bendrą tarpinstitucinę jautrumo pagrindinėms teisėms kultūrą, empiriniu lygmeniu diskutuotina.