Kukavo gegutė, kukavo ilgai ‒ jai atliepė girių jausmingi aidai

Rec.: Vytautas Michelkevičius, Aldis Gedutis, Gegutės giesmės: apie meninio tyrimo žinojimus, praktikas ir poveikius, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2025. ‒ 368 p. ISBN 978-609-447-423-1

Santrauka

Aptariamoje Vytauto Michelkevičiaus ir Aldžio Gedučio monografijoje „Gegutės giesmės: apie meninio tyrimo žinojimus, praktikas ir poveikius“ (Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2025) keliami mokslinio ir meninio žinojimų epistemologijos klausimai, aiškinamasi meno doktorantūros ir meninio tyrimo galimos pozicijos akademinėje sistemoje. Analizuojant mokslinio ir meninio žinojimų ypatumus, skirtumus bei galimus sąlyčio taškus pasitelkiamos sociologinės, loginio pozityvizmo, edukologijos ir reliatyvistinės mokslo filosofijos koncepcijos. Monografijoje aptariamų mokslinio ir meninio žinojimų galimi sąlyčio taškai aptinkami epistemologinio transdiscipliniškumo lygmenyje, kuriame šių dviejų žinojimų kūrimo būdai nėra griežtai atskirti, veikiau ‒ sąveikaujantys, papildantys vienas kitą. Lyginant su užsienio pavyzdžiais, monografijoje atskleidžiama ir išskleidžiama Vilniaus dailės akademijos meno doktorantūros, meninio tyrimo ir meno krypties disertacijos rengimo konceptuali logika ir administracinė struktūra. Recenzijoje parodoma, kad monografijos praktiniuose („Praktikos“ ir „Poveikiai“) skyriuose, kuriuose pagrindžiama meninio tyrimo vidinė logika ir ideologija, neretai fiksuotini loginiai prieštaravimai. Kuriamas meninio tyrimo eksperimentinis ir avangardinis įvaizdis ne visada sutampa su jam priešinga orientacija į meno institucijų sistemos konjunktūrą, atitinkamus „meno per karjerą“ hierarchinius modelius. Šis prieštaravimas aiškintinas akademinio tyrimo ir lobizmo naratyvų nesuderinamumu.