Lietuvos dailininkų piešinių ir eskizų kolekcija

Abstract

Straipsnyje rašoma apie Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomą unikalų dailės kūrinių rinkinį – „Lietuvos dailininkų piešinių ir eskizų kolekciją“ (F320). Nušviečiamos kolekcijos susiformavimo aplinkybės, aptariama joje esanti medžiaga, remiantis naujausiais dailėtyrininkų ir kultūros istorikų tyrinėjimais, tikslinama kai kurių piešinių atribucija. „Lietuvos dailininkų piešinių ir eskizų kolekcija“ yra reikšmingas dailės istorijos šaltinis, atskleidžiantis naujus iškilių XVIII–XX a. Lietuvos, Lenkijos bei kitų Europos šalių menininkų gyvenimo ir kūrybos faktus. Ją sudaro 2386 saugojimo vienetai 1748–1970 m. datuojamų meno dokumentų. Tai buvusios Lenkijos ir Lietuvos valstybės teritorijoje gyvenusių ir kūrusių įvairių tautybių (lietuvių, lenktų, rusų, baltarusių, ukrainiečių, žydų), skirtingos žanrinės ir meninės orientacijos dailininkų studijos, kompozicijos, karikatūros, šaržai, peizažų, portretų ir altorių paveikslų eskizai, atlikti ant popieriaus ar kalkės pieštuku, anglimi, tušu, sepija, sangvinu, akvarele, guašu, pastele... Tarp jų pasitaiko vienas kitas raižinys, karpinys, fotografija. Dažnas piešinys ar akvarelė dėl juose pavaizduotų žymių veikėjų portretų, kraštovaizdžių, laiko ir žmonių suniokotų kultūros vertybių turi ne tik meninę, estetinę, bet ir istorinę vertę. Didžioji dalis piešinių yra XX a. pirmoje pusėje Vilniuje veikusių Valstybinės Vrublevskių bibliotekos ir Vilniaus mokslo bičiulių draugijos palikimas. Prieš patekdami į minėtus viešuosius rinkinius, jie priklausė privačioms Alberto Liudviko Zoštauto, Eustachijaus Tiškevičiaus, Boleslovo Rusecko, Liucijono Uziemblos, Juzefo Bielinskio, Pranciškaus Tičkovskio ir kitoms kolekcijoms.