Lietuvių tautos paveldas - šalies tapatumo pagrindas

Abstract

Straipsnis grindžiamas socialinės antropologijos, socialinės organizacijos, tautotyros, sistemų teorijos ir kitomis įžvalgomis. Pateikiama šiuolaikinė tapatumo (ir jį skatinančių veiksnių) samprata. Išskirtinis dėmesys skiriamas tautinio tapatumo prigimties prieštaringumui. Aptariamos dvi tautinio bei valstybinio sąmoningumo atmainos: utilitarinė-pragmatinė ir istorinė-kultūrinė, kurios tiesiogiai sietinos su tapatumo raiška. Bandoma paaiškinti lietuvių tautos tapatumo esminių pasikeitimų, taip pat valstybės atotrūkio nuo etninės tautos priežastis. Akcentuojamas istorinės atminties ir kultūrinio paveldo vaidmuo, palaikant tautos tvarumą ir valstybės integralumą. Šis sisteminės analizės aspektas plėtojamas pasitelkus tuos konkrečius reiškinius, kurie lietuvius išskiria iš aplinkinių tautų. Plačiau kalbama apie piliakalnius ir lietuviškąsias sutartines – tas istorinės atminties ir kultūros paveldo struktūras, kurios taip pat gali būti vertinamos ir pristatomos kaip neabejotini Europos civilizacijos įdirbio elementai.