Vitgenšteiniškos implikacijos: Malvinos Jelinskaitės fotografijų paroda „Mèno forte“ („Klausyk pasroviui“) Vilniaus „Prospekto“ galerijoje
DOI:
https://doi.org/10.51740/RT.4.25.7Esminiai žodžiai:
Malvina Jelinskaitė, postfotografija, subjektyvumas, performatyvumas, kalbiniai žaidimai, kalbos filosofija, psichologijos filosofija, Ludwigas WittgensteinasAnotacija
Aptariama menininkės, menotyrininkės ir fotografės Malvinos Jelinskaitės personalinė paroda „Mèno forte“ („Klausyk pasroviui“), veikusi 2025 m. sausio 22 d. – vasario 22 d. Vilniaus „Prospekto“ galerijoje (Gedimino pr. 43). Viena pagrindinių šios parodos metaforų ‒ kasdienio gyvenimo rašymas. Recenzijoje pasitelkus Ludwigo Wittgensteino kalbos žaidimų teorijos ir jo paties psichologijos filosofijos postulatus išryškinami M. Jelinskaitės fotografavimo metodo ir fotografijų konceptualūs bruožai. Jie leidžia teigti, jog M. Jelinskaitės fotografavimo metode ne iliustratyvia, o būtent konceptualia prasme įžvelgtina sąsaja su kalbos filosofija.
Atsisiųstis
Atsisiuntimai
Išleista
Numeris
Skyrius
Licencija
Autorių teisės (c) 2024 Kęstutis Šapoka

Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.

