Seimo veiksnys Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir Lietuvių tautininkų sąjungos santykiuose (1920–1926 m.)

Anotacija

Straipsnyje analizuojama žymaus lietuvių rašytojo V. Krėvės-Mickevičiaus, 1940 metais tapusio prosovietinės vyriausybės vadovu, politinė veikla Lietuvių tautininkų sąjungoje. Pirmą kartą istoriografijoje aptariamos V. Krėvės suartėjimo su tautininkais priežastys, nagrinėjama veikla Lietuvių tautininkų sąjungoje – dalyvavimas Seimo rinkimuose, vadovavimas šiai partijai ir „iškritimas“ iš jos. Daroma išvada, kad V. Krėvė tuo laikotarpiu, greta Antano Smetonos ir Augustino Voldemaro, buvo vienas iš tautininkų lyderių, turėjo politinių ambicijų, siekė dalyvauti politikoje. Net tris kartus kandidatavo į Seimą, patyręs pirmąją nesėkmę, mėgino supolitinti Lietuvos šaulių sąjungą, kartu su A. Smetona ir A. Voldemaru tarėsi su sovietų diplomatais dėl valstybės perversmo, taip siekdami nuversti demokratiškai išrinktą Lietuvos valdžią.

Straipsnis parengtas remiantis archyvine medžiaga, to meto periodine spauda, amžininkų atsiminimais, istorikų tyrimais.