Lenkų visuomeninis politinis judėjimas Baltarusijos ir Lietuvos žemėse prieš 1905–1907 metų revoliuciją ir jos metu

Abstract

Primindamas, kad daugelį šimtmečių „lenkiškasis veiksnys“ vaidino pagrindinį vaidmenį Baltarusijos ir Lietuvos istorijoje, baltarusių mokslininkas teigia, kad yra pastangų iš naujo suvokti polonizacijos procesą ir jo pasekmes baltarusių ir lietuvių[1] istoriografijose, atsisakyti ankstesnio konfrontacinio lenkų istorinio vaidmens vertinimo.

Supaprastintas polonizacijos vertinimas neleido tyrinėtojams pastebėti Lietuvos ir Baltarusijos lenkų ypatumo, kuris daugiausia buvo grindžiamas tam tikro sąmonės dvilypumo fenomenu: gente Lithuanus (vel Ruthenus) natione Polonus[2]. Paskutinis šios formulės komponentas (natiоne Polonus) daugiausia buvo susijęs su kultūrine orientacija ir socialine padėtimi.

XVIII a. pabaigoje – XX a. pradžioje „lenkų klausimas“ Lietuvos ir Baltarusijos istorijoje daugiausia reiškė istorinės Lietuvos[3] politinio ir kultūrinio elito kovą už politinių, ekonominių, kultūrinių ir religinių tradicijų išsaugojimą.

Autorius nagrinėja, kodėl XIX a. pabaigoje Rusijos valdžia sugebėjo izoliuoti Baltarusijos valstiečius nuo besiformuojančio kultūrinio ir politinio Baltarusijos elito įtakos, kodėl Baltarusijos ir Lietuvos lenkai turėjo rinktis arba „krajoviškumą“[4] (vertinti save kaip istorinės Lietuvos ir Baltarusijos gyventojus), arba lenkų nacionalinę idėją (tai yra veikti nacionalinės Lenkijos naudai).