Parlamentas ir naujų istorijos specialistų kelias į Vytauto Didžiojo universitetą 1930–1940 metais

Abstract

Po 1918 m. vasario 16 d. nepriklausomos Lietuvos Respublikos paskelbimo prasidėjo nacionalinio Lietuvos istorijos mokslo institucionalizacijos ir profesionalizacijos procesas. Iki 1939 m., kai buvo įsteigtas A. Smetonos lituanistikos institutas, Lietuvoje funkcionavo pagrindinė ir vienintelė mokslinių tyrimų institucija – Vytauto Didžiojo universitetas. Pirmieji naujosios kartos istorijos specialistai – šio universiteto absolventai į jo personalą priimti ketvirtajame dešimtmetyje. Straipsnyje aptariama, kaip etatų skaičių reguliavo Lietuvos Respublikos Seimas ir kaip etatų trūkumas lemdavo konkurencinę įtampą. Ketvirtojo dešimtmečio universiteto statutas reikalavo pretendentams į personalo narius įgyti šioje mokslo institucijoje daktaro laipsnį. Disertacijų (jų Vytauto Didžiojo universitete apginta vos keletas) gynimo užkulisiuose pasireiškė ,,kartų konfliktai“ ir ideologinis tendencingumas. Etatus tvirtindavo Seimas. Ketvirtajame dešimtmetyje autoritarinio režimo sąlygomis vyresniojo mokslo personalo kandidatus tvirtindavo Prezidentas. Jaunesniojo mokslo personalo kelias į universitetą priklausė nuo studijų metais užmegztų socialinių ryšių.