Dezinformacijos naratyvai viešojoje Lietuvos politikos lyderių komunikacijoje per COVID-19 pandemiją

Autoriai

DOI:

https://doi.org/10.51740/PS.32.3

Esminiai žodžiai:

dezinformacija, naratyvai, viešoji komunikacija, politikos lyderiai, pandemija, COVID-19

Anotacija

Per COVID-19 pandemiją didelė dalis visuomenės neteko galimybės tiesiogiai bendrauti ir naudotis įprastomis komunikacijos ir dalinimosi informacija priemonėmis. Skaitmeninės erdvės galimybės nevaržomai skelbti ir skleisti bet kokią informaciją kai kuriems politikams tapo įrankiu ne tik apsaugoti rinkėjus, bet ir manipuliatyviais būdais siekti laikino populiarumo ar kitų tikslų. Posttiesos kultūroje toks „asmenine nuomone“ ar emocijomis pagrįstas požiūris praktiškai tapo moksliškai įrodytų faktų ir objektyvios tiesos pakaitalu. Dezinformacijos reiškinio tyrimai remiasi konkrečių naratyvų analize ir jų struktūros bei turinio dekonstravimu. Tyrimo metu identifikuojami pagrindiniai melagingi naratyvai, nuo 2020 m. sausio buvę plėtoti Lietuvos politikos lyderių, ir įvardijami lėmusieji vėlesnę politikų sėkmę ar net kai kurių senesnių ar naujų visuomeninių judėjimų ir politinių partijų populiarumą.

Atsisiųstis

Atsisiųsti duomenis dar negalima.
Nr. 32 (2022)

Atsisiuntimai

Išleista

2022-12-30

Numeris

Nr. 32 (2022)

Straipsniai

Kategorijos

Licencija

Autorių teisės (c) 2022 Liutauras Ulevičius

Creative Commons License

Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.

Kaip cituoti

Dezinformacijos naratyvai viešojoje Lietuvos politikos lyderių komunikacijoje per COVID-19 pandemiją . (2022). Parlamento studijos, 32, 31–48. https://doi.org/10.51740/PS.32.3

Dažniausiai skaitomi to paties autoriaus (-ių) straipsniai