Lietuviškieji slapyvardžiai tarptautiniuose slapyvardžių sąvaduose

Santrauka

Šioje apžvalgoje analizuojama 2006 m. Miunchene pradėta leisti „International Encyclopedia of Pseudonyms“. Tai pirmasis darbas, kuris aprėpia viso pasaulio, visų epochų ir visų profesijų žmonių slapyvardžius. Tokio leidinio iki šiol nebuvo. Anksčiau išleisti slapyvardžių žodynai, sąvadai ir pan. buvo specializuoti ar apriboti geografiniu požiūriu. Ši enciklopedija yra akumuliavusi nepaprastai daug vertingos, o kartais ir unikalios informacijos apie slapyvardžius ir jų autorius.

Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką yra pasiekę pirmieji 5 jos tomai. Jie čia ir aptariami.

Enciklopedijos autoriams pagrindinis lietuviškųjų slapyvardžių identifikavimo šaltinis buvo leidinys „Baltischer biographischer Index“. Šis atsakingai parengtas Baltijos šalių žymiausių žmonių žinynas labai mažai kreipė dėmesio į jų slapyvardžius. Todėl ir enciklopedijoje šalia vieno kito tikrai minėtino slapyvardžio daug atsitiktinių. Joje nėra indeksuotas nė vienas Simono Daukanto, Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos ir kt. slapyvardis. Taip nebūtų atsitikę, jei enciklopedijos rengėjai būtų rėmęsi lietuviškais šaltiniais – V. Biržiškos 1943 m. išleistu sąrašu „Lietuviškieji slapyvardžiai ir slapyraidės“ bei Nacionalinės bibliotekos 2004 m. išleistu stambiu lietuviškos spaudos iki 1990 m. slapyvardžių sąvadu „Lietuviškieji slapyvardžiai“. Beje, „International Encyclopedia of Pseudonyms“, pateikdama asmenų lietuviškas pavardes, labai retai nurodo jų tautybę ar kilmės šalį.

Taip pat siūloma skelbti internete kad ir negausią, bet informatyvią medžiagą (sąrašą ar žodyną, įvadinį žodį), teisingai atspindinčią lietuviškųjų slapyvardžių vartojimo mastą ir priežastis.