Atminties politika ir valstybės kūrimo dinamika Ukrainoje nuo 2014 metų: istoriniai tapatybės ženklai

Santrauka

Straipsnio tikslas – remiantis tyrimų duomenimis ir sociologinių apklausų rezultatais, kaip sudedamąsias valstybės ir tautos kūrimo, atminties ir istorijos politikos dalis atskleisti Ukrainos istorijos tapatybės ženklus po 2014 m. per istorinių įvykių, laikotarpių ir asmenybių įtraukimo ir (ar) neįtraukimo prizmę. Tyrimas grindžiamas keliais metodologiniais aspektais: konstruktyvistiniu požiūriu į tapatybę, sąsajų tarp istorinių ženklų ir tautos kūrimo bei atminties saugumo koncepcijomis. Dauguma empirinių duomenų paimta iš 2022 m. Ukrainoje atliktos reprezentatyvios sociologinės apklausos, kurioje daugiausia dėmesio buvo skirta trims XX a. ukrainiečių tautinės tapatybės ramsčiams: Ukrainos revoliucijai, Holodomorui ir Antrajam pasauliniam karui; taip pat Rusijos ir Ukrainos karui. Tyrimo rezultatai rodo, kad nuo 2014 m. Ukrainos istorijos politikoje dominuoja XX a. įvykiai ir asmenybės, ryškėja mažėjantys regioniniai skirtumai vertinant anksčiau prieštaringai vertintas istorines asmenybes ir įvykius. Holodomoro dominavimas ukrainiečių kolektyvinėje atmintyje rodo šio įvykio svarbą – ji didesnė už Antrojo pasaulinio karo. Atliktas tyrimas rodo, kad teiginys apie „fragmentuotą“ ir „ginčytiną“ Ukrainos atmintį iš esmės laikytinas pasenusiu. Vis dėlto, siekiant sistemingai suvokti ukrainiečių tapatybės transformacijas, ypač po Rusijos hibridinio karo virsmo į atvirą Rusijos agresiją 2022 m. vasarį, reikalingi tolesni tyrimai.