Atsiminimų pavertimas galia: Šveicarijos archyvai kaip respublikos politikos formavimo įrankis Naujųjų laikų antroje pusėje

Santrauka

Nors moksliniai tyrimai svariai prisidėjo prie supratimo apie Naujųjų laikų archyvų kūrimą ir tvarkymą, archyvų, kaip valstybės atminties institucijų, svarba yra retai aptariama. Net ir palyginti nuodugniai ištirtu Naujųjų laikų Senosios Šveicarijos konfederacijos atveju, kai kuriose šiai konfederacijai priklaususiose valstybėse, ypač kaimo tipo mikrovalstybėse, archyvų svarba tyrinėta mažai. Remiantis dviejų miestų-valstybių (Ciuricho ir Liucernos) bei dviejų mažųjų valstybių (Obvaldeno ir Apencelio-Auserodeno) šaltiniais, straipsnyje nagrinėjamas ryšys tarp archyvų ir politinių sprendimų priėmimo teisę XVII ir XVIII a. turėjusių institucijų, konkrečiai – tarybų. Respublikų amžiuje archyvas buvo laikomas „valstybės siela“ ir netgi politinių sprendimų priėmimo pagrindu, todėl vertintas ne tik kaip tam tikrų gairių ir teisėtumo šaltinis, bet ir kaip koreguojanti jėga. Prisiminimai apie praeitį buvo tipinis respublikoniškumo, kurio sektini pavyzdžiai – romėnai ir graikai, bruožas. Buvo tikima, kad dabarties korekcijų turi būti ieškoma praeityje, todėl tarybos teikė didelę reikšmę protokolų ir kitų dokumentų saugojimui, nes patekę į archyvą jie užtikrindavo ilgalaikę politinę įtaką valstybėje. Vis dėlto kaupiama archyvinė medžiaga neturėjo atspindėti realybės, greičiau idealią de facto aristokratinę valstybę. Jei realybė neatitikdavo siekiamo įvaizdžio, dokumentai tiesiog nebūdavo kuriami arba būdavo sunaikinami, jais netgi būdavo manipuliuojama siekiant sustiprinti vyraujančią socialinę struktūrą, kad ši atspindėtų idealą.