Skaitmeniniai humanitariniai mokslai – galimybė ar iššūkis tyrėjams? Apmąstymai apie projektą „Buvusių Lenkijos žemių kultūrinė-intelektualinė geografija po padalijimų 1865–1918 m.: skaitmeninis vadovas“

Santrauka

Straipsnio tikslas – pateikti keletą apmąstymų apie galimybes bei iššūkius, kuriuos kultūrinio paveldo ir atminties srities tyrėjams kelia šiuolaikinės skaitmeninių humanitarinių mokslų priemonės. Svarstymuose remiamasi projektu „Buvusių Lenkijos žemių kultūrinė-intelektualinė geografija po padalijimų 1865–1918 m.: skaitmeninis vadovas“ (toliau – projektas „Skaitmeninis vadovas“). Projekto tikslas – rinkti ir dalytis įvairiais duomenimis apie daugiatautės buvusios Lenkijos ir Lietuvos valstybės teritorijos 1865–1918 m. laikotarpiu pasirinktus plačiai apibrėžto kultūros paveldo aspektus. Straipsnyje parodama, kad projektas „Skaitmeninis vadovas“ sąveikauja su atminties institucijomis: viena vertus, naudojamasi jų paveldu ir ištekliais, antra vertus – papildoma jų misija (remiantis istoriniais šaltiniais, įtraukiama informacija apie dingusius žurnalus, sugriautus paminklus ar seniai atimtas žemes). Taip pat atskleidžiama, kad skaitmeninių priemonių naudojimas paveldo ir atminties tyrimuose kelia daug iššūkių – nuo tarpdisciplininės komandos subūrimo ir efektyvaus jos darbo organizavimo iki tinkamų metodologinių ir techninių sprendimų paieškų ten, kur susikerta dvi itin skirtingos sritys – humanitariniai ir informatikos mokslai. Tačiau galimybės ir perspektyvos, kurias suteikia tokio pobūdžio bendradarbiavimas, nusveria rizikos veiksnius. Visų pirma, tarp daugybės grėsmių, kurias, deja, kelia ir nūdienos pasaulis, projektu „Skaitmeninis vadovas“(ir kitais panašiais projektais) siekiama išsaugoti kultūrinį paveldą ir kurti atmintį, o nuolat tobulėjantys skaitmeniniai įrankiai ir technologiniai pasiekimai šioje misijoje yra nepakeičiami.