Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras: tarp ekspertinės ir atstovaujamosios institucijos

Santrauka

Straipsnyje analizuojama tarpžinybinės Lietuvos Respublikos institucijos – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) – įsteigimo aplinkybės, raida, vidinės problemos ir jų poveikis nacionalinei atminimo kultūrai, ypač Holokausto atminimui, lyginama su kitų šalių panašių institucijų praktika. Tyrimas atskleidžia, jog didžiausias įtampos LGGRTC (ir dėl LGGRTC) šaltinis buvo neaiški įstaigos tapatybė – bandymas būti tiek ekspertine, tiek ir atstovaujamąja institucija, o viena didžiausių LGGRTC silpnybių ir pažeidžiamumo kritikai priežasčių – koncentracija į sovietinio režimo nusikaltimų tyrimus ir aukų atminimą, Holokausto temos antraeiliškumas visose LGGRTC veiklos srityse bei konservatyvioji prieiga prie sudėtingų XX a. istorijos klausimų.