Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasiuntinių veikla Abiejų Tautų Respublikos Seimuose 1733–1736 metų politinio-karinio konflikto metu

Abstract

Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasiuntinių į bendrus Abiejų Tautų Respublikos Seimus veikla 1733–1736 m. politinio-karinio konflikto metu. Mirus Augustui II Stipriajam, dauguma LDK bei Lenkijos bajorijos naujuoju valdovu išrinko Prancūzijos remiamą Stanislovą Leščinskį, bet, įsikišus Rusijai ir Austrijai, šioms valstybėms palanki Respublikos bajorija karaliumi išrinko Augustą III. Kilo karas, po atkaklios kovos S. Leščinskio šalininkai buvo nugalėti. Sprendžiant iš Seimų ir konfederacijų dienoraščių, LDK pasiuntiniai konflikto metu vykusiuose Seimuose ir konfederacijose dalyvaudavo pakankamai aktyviai, nuolat kalbėdavo. Pasisakymų turinys priklausydavo nuo Seimų aplinkybių. Aktualiausi būdavo svetimos kariuomenės išvedimo ir sutramdymo bei mokesčių klausimai, LDK atskirumas buvo akcentuojamas retai. Sprendžiant svarbius klausimus, LDK pasiuntinių kalbose dažnai vyraudavo bendros frazės, retai būdavo įvardijami konkretūs asmenys, pateikiami konstruktyvūs pasiūlymai. Pagrindiniai sprendimai būdavo priimami ne posėdžių metu, o užkulisiuose.