Apie žurnalą

Tematika

Deimantinės atvirosios prieigos recenzuojamą periodinį mokslo žurnalą „Parlamento studijos“ nuo 2004 m. leidžia Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Leidinio tikslas – burti tyrėjus, skatinti ir plėsti demokratinės valdysenos, parlamentarizmo, politinės kultūros tyrimus. Čia telkiami politikos analitikai, istorikai, sociologai, kalbotyros, teisės mokslininkai, politinės komunikacijos mokslo krypčių autoriai. Publikuojamos žurnalo teminiam laukui aktualių mokslinių monografijų, studijų, išleistų Lietuvoje ir užsienyje, recenzijos ir anotacijos.

Publikavimo dažnumas. Per metus išleidžiami du žurnalo numeriai (augantis numeris).

Kalbos. Žurnale publikuojami straipsniai parašyti lietuvių ir anglų kalbomis.

Mokesčiai. Žurnalo autoriams netaikomi jokie straipsnių pateikimo ar publikavimo mokesčiai.

Skelbiamiems straipsniams suteikiami DOI (Nacionalinė biblioteka yra CrossRef narė).

Lietuvos nacionalinė biblioteka maloniai kviečia autorius spausdinti savo darbus Parlamento studijos žurnale.

Kodėl žurnalą leidžia Nacionalinė biblioteka

Nacionalinė biblioteka yra mokslinė parlamentinė biblioteka nuo 1991 m.

Atlikdama parlamentinės bibliotekos funkciją Nacionalinė biblioteka sprendžia ne tik trumpalaikius uždavinius. Būtina priminti, kad, kaip pabrėžė Bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) Bibliotekų ir tyrimų paslaugų parlamentams skyriaus pirmininkė, „IFLA Bibliotekų ir mokslinių tyrimų paslaugų parlamentams skyrius veikia dviejų tarptautinių bendruomenių sankirtoje: bibliotekininkų, kurių pasaulinis balsas pasiekiamas per Tarptautinę bibliotekų asociacijų ir įstaigų federaciją (IFLA), ir parlamentarų, kuriems aukščiausiu lygiu atstovauja Tarpparlamentinė sąjunga (IPU)“, ir ,,nors organizacijos skiriasi savo naryste ir valdymu, abi mano, kad bendradarbiavimas ir dalijimasis patirtimi yra stipri pažangos priemonė, o žinios yra gyvybiškai svarbios plėtrai“ (šaltinis: Guidelines for parliamentary research services. IFLA, Inter-Parliamentary Union, 2015).

Nacionalinės bibliotekos Mokslo tarybos, generalinio direktoriaus ir žurnalo redakcinės kolegijos sutarimu mokslo darbų publikacijos turi padėti nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu rasti atsakymus, kaip įveikti parlamentinei demokratijai kylančius iššūkius ar net pavojus, todėl Nacionalinė biblioteka kviečia tyrėjus teikti rankraščius aktualiausiais politikos mokslų, įstatymų leidybos (teisės), ekonomikos, retorikos, komunikacijos klausimais. Tai sustiprins parlamentinių tyrimų lauką ir galimybes nuolat atnaujinti diskusiją probleminiais klausimais, stebint, kaip kinta darbotvarkės prioritetai demokratinių visuomenių atstovybėse: „parlamentinių tyrimų paslaugas formuoja konteksto, iš kurio jos kyla, kultūra ir tradicijos".

Leidybos sąlygos ir reikalavimai autoriams

Tai deimantinės atvirosios prieigos žurnalas, leidžiamas du kartus per metus; recenzuojant atrenkami politologijos, istorijos, sociologijos, teisės, informacijos, kalbotyros ir kitų socialinių bei humanitarinių mokslo krypčių straipsniai, konferencijų pranešimai, diskusijos, studijos, šaltinių publikacijos, apžvalgos ir recenzijos, susijusios su parlamentarizmo tyrimų tematika. Parlamento studijų žurnalo informacinėje dalyje taip pat publikuojama bibliografija, kronika ir įvykių kalendorius. Priimami originalių, kitur nepublikuotų mokslo straipsnių rankraščiai.

Mokesčiai

Leidėjas netaiko jokių mokesčių straipsnio autoriui už teksto pateikimą, recenzavimą ir redagavimą.

Etika

Žurnalo redakcinė kolegija vadovaujasi Leidybos etikos komiteto (Committee on Publication Ethics, COPE) redaktoriui, recenzentui, autoriui nustatytomis rekomendacijomis.

Redakcinė kolegija yra patvirtinusi reikalavimus autoriams (žr. Pateiktys / Atmintinė autoriams); jais vadovaujasi žurnalo mokslinis redaktorius, vyriausiasis redaktorius ir recenzentai.

Kalbos

Žurnale publikuojami straipsniai, parašyti lietuvių ir anglų kalbomis.

Teksto pateikimas

Autorius turi užsiregistruoti žurnalo Parlamento studijos tinklalapyje čia. Tai suteikia galimybę įkelti straipsnio rankraštį. Registruojantis svarbu nurodyti tikslų el. pašto adresą, kuriuo autoriui bus atsiųstas sprendimas po recenzavimo.

Istorija

Apie idėją, steigimą ir nepriklausomumą

Lietuvos Respublikos Seime 2004 m. vasarį vykusioje apskritojo stalo mokslininkų ir politikų diskusijoje apie parlamentinių tyrimų istoriniais ir aktualiaisiais aspektais trūkumą buvo iškelta specialaus žurnalo idėja. 2004 m. gegužės 14 d. Vilniuje, Nacionalinėje bibliotekoje, buvo pasirašytas tarpinstitucinis penkių mokslinę funkciją vykdžiusių įstaigų – Lietuvių kalbos instituto, Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos nacionalinės bibliotekos, Vilniaus pedagoginio (vėliau – Lietuvos edukologijos) universiteto, Lietuvos teisės (Mykolo Romerio) universiteto – vadovų sprendimas dėl mokslo darbų žurnalo, skirto parlamentarizmui tirti, įsteigimo; vėliau tais metais dokumentą pasirašė ir Vilniaus universiteto rektorius (žr. Dokumentas). Šiam pasiūlymui pritarė Lietuvos Respublikos Seimo valdyba (susipažinusi su sprendimu 2004 m. birželio 22 d.), kurios posėdyje Seimo Pirmininkas Česlovas Juršėnas rekomendavo žurnalą leisti Nacionalinėje bibliotekoje, nors pirmą numerį išleido leidykla ,,Valstybės žinios“. Tai turėjo lemti nepriklausomumą nuo politinės įtakos.

Žurnalo leidėja nuo antro numerio tapo Nacionalinė biblioteka, pagal Bibliotekų įstatymą atliekanti mokslinę ir parlamentinės bibliotekos funkciją. Žurnalo pavadinimą pasiūlė ir pirmą koncepciją, kuri aprėpė popierinę ir elektroninę leidybą, parengė dr. Andrius Vaišnys (1997–2006 m. – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Ryšių su visuomene skyriaus vadovas, vėliau ėjo Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktoriaus, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekano pareigas, Vilniaus universiteto profesorius (2010–2020 m. buvo Nacionalinės bibliotekos Mokslo tarybos pirmininkas). Pirmas redakcinės kolegijos pirmininkas iki 2009 m. buvo istorikas dr. Aivas Ragauskas (dabar – Vilniaus universiteto profesorius). Pirmą interneto svetainės versiją parengė Vigintas Stancelis.

Nuo 2011 m. žurnalo tarptautinės redakcinės kolegijos sudėties atnaujinimas svarstomas Nacionalinės bibliotekos Mokslo taryboje, ji tvirtinama Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus įsakymu. 

Apie ženklą

Žurnalo antraštėje greta Nacionalinės bibliotekos ženklo matyti istorinis Didysis valstybės herbas (DVH), kurio originalų atvaizdą heraldikos dailininkas Arvydas Každailis 2004 m. pristatė Lietuvos Respublikos Seime. DVH ženklas turėjo priminti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės parlamentarizmo tradiciją, užsimezgusią XV a. pabaigoje–XVI a. pradžioje (1492–1512 m.). Kurį laiką – iki 2008 m. – DVH puošė pagrindinę Seimo rūmų fojė, tačiau, kitaip nei dailininko sukurta ir pristatyta istorinė Lietuvos vėliava, DVH nebuvo įteisintas įstatymu. Svarstant žurnalo koncepciją A. Každailis sutiko, kad šis ženklas būtų spausdinamas kiekvieno popierinio numerio viršelyje, taip pat rodomas ,,Parlamento studijų“ elektroniniame žurnalo leidinyje ir taptų parlamentarizmo tyrimų tradicijos ženklu.

Nuo pat 2004 m. birželį išleisto pirmo numerio žurnalas turi dvi versijas – elektroninę ir popierinę. Elektroninis formatas atnaujintas 2021 m. sausio mėn.

Leidinio koncepcijos metmenys

Doc. dr. Andrius Vaišnys,
2004-05-10

Mokslo darbų periodinis leidinys „Parlamento studijos“ skiriamas skelbti tyrimams bei pranešimams, susijusiems istorine, teisine, kalbine nacionalinio ir europinio parlamentarizmo tradicija, valstybės politinio gyvenimo raiška. Visa tai, kas per Lietuvos valstybės raidą yra išbarstyta jos parlamentarizmo puslapiuose, verta sisteminių tyrimų, nuoseklaus jų pateikimo, kad būtų parodyta ne tik Seimų darbo tradicija, jų vaidmuo demokratinės visuomenės brandai, bet ir sukuriama prielaidų įžvalgoms. Tad žurnale bei šioje svetainėje publikuojami darbai gali ir turi daryti įtaką Lietuvos politinės kultūros brandai, atskleisti ir skatinti šia kryptimi istorijos, teisės, lingvistikos, politologijos ir informacijos mokslų srities specialistų studijas. Parlamentarizmas yra daugialypis, tad ir jo studijos turi būti tarpdisciplininės.

Leidinys atrado savo skaitytojus ir autorius; tai ne tik politikai ar politikos stebėtojai – tai ir valstybės istorijos bei teisės tyrinėtojai.

Mokslo darbų leidinyje plėtojame pagrindinį tikslą – pateikti įvairių laikotarpių parlamentinio patyrimo problematiką, įvertinant įvykius, asmenybes, sprendimų pasekmes, procesus bei politines situacijas demokratinės pažangos aspektu. Redakcinė kolegija norėtų šiuo leidiniu tą tikslą pasiekti taip, kad atitinkamas Lietuvos politinis, istorinis, kultūrinis paveldas, atrandamas šaltiniuose ir autorių apdorotas, būtų sutelktas vienoje sistemoje. Ją sudaro ne vien periodinis žurnalas, bet ir ši svetainė: www.parlamentostudijos.lt

Žurnalo ir publikacijų struktūra turi visiškai atitikti moksliniams darbams (leidiniams) taikomus reikalavimus. Reikalavimai atsispindi atmintinėje autoriams.

Tarsi „patikrindami“ parlamentarizmui skirtų tyrimų kokybę, publikuojame straipsnius apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politines valdymo reformas, kai buvo artėjama seimų įtakos link. Kodėl tai svarbu? Pirmiausia susimąstykime: jei mes tikrai pretenduojame į visapusišką LDK politinės tradicijos paveldą, tai turime būti kruopščiai išnagrinėję ir nubrėžę tradicinės sekos liniją iki pat Lietuvos Respublikos. Iki XXI a.

Kai mūsų atkurta valstybė XX amžiaus pradžioje tapo visiškai parlamentine, pagrindiniai ne tik vidaus, bet ir užsienio klausimai buvo svarstomi Seime. Atvirumo principas, kuriuo paženklinti valstybės istorijoje 1920 – 1926 metai (iš dalies būtų galima pasakyti – iki 1927 metų balandžio mėn.), tiesiog sudarė prielaidų ne tik Lietuvos visuomenei geriau pažinti demokratinio valdymo privalumus, bet ir geriau įžvelgti tarptautinių ryšių perspektyvą. Vėliau  - kaip žinome – uždaro modelio sprendimų priėmimo tvarka, antidemokratinių, vienodų ir vienodai primestų Baltijos šalims okupavimo scenarijų įgyvendinimas tik patvirtina parlamentinei santvarkai būdingo atvirumo, viešumo pranašumus. Persikeldami į naujausią, XXI a. pradžios laikotarpį – kupiną nacionalinės politikos prieštaravimų, turime parodyti, kad demokratija yra tautos vertybė tuomet, kai visuomenė perpranta jos esmę, kad tai yra tikrasis menas valdyti, o ne žaisti ir ypač... leisti žaisti Tautos vardu.

Politika, istorija, kalba, teisė – svarbiausi svetainės skyriai, kuriuose lankytojas atras „Parlamento studijų“ autorių pasiūlytus darbus, o tarp naujienų skelbsime pranešimus apie numatomus įvykius (renginius), kurie domina parlamentarizmo raidą tyrinėjančius ir valstybės gyvenimą moksliniu aspektu stebinčius piliečius.

(Skirta pristatyti mokslo institucijų vadovams, Seimo valdybai ir publikuoti).