Pasipriešinimo mozaika: vizualinis ir tekstinis karo Ukrainoje liudijimas

Santrauka

Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje formuojasi naujas karo koncepto suvokimas. Lietuvos viešoji erdvė ir kultūrinis laukas pastebimai pasikeitė dar 2014-aisiais, Rusijai užpuolus Ukrainą – aneksavus Krymą ir pradėjus karinį konfliktą Rytų Ukrainoje, kai karo grėsmė regione tapo apčiuopiama ir Lietuvai. Pastebimai išaugęs nerimas skatino garsesnes diskusijas, gynybos svarstymus, pilietinio saugumo klausimus ir istorinių paralelių paieškas.
2022-aisiais, Rusijai eskalavus nuo 2014 m. vykusį karą į plataus masto invaziją, Lietuvoje ši jau anksčiau patirta grėsmė išgyventa kaip tiesiogiai paliečianti kasdienę politinę, kultūrinę ir asmeninę realybę. Išaugo karo tematikos leidinių skaičius, padaugėjo į lietuvių kalbą verčiamų ukrainietiškų knygų, tyrimų, liudijimų ir analizių apie Ukrainą, o pats karas tapo ne tik tyrimo objektu, bet ir gyvos, dar besiformuojančios patirties liudijimu. Ši dinamika parodė, kad visuomenei svarbu ne tik faktinė informacija, bet ir galimybė geriau suprasti karo procesus, jų istorinį tęstinumą bei poveikį visuomenei. Knygos „Ukraine 2022. Resistance“ (Kyiv: ADEF-Ukraine Publishing House, 2023) leidėjai akcentavo, kad knyga sukurta tam, kad kitos šalys galėtų mokytis iš ukrainiečių patirties, o
literatūra taptų vienu iš tiltų perduoti šią patirtį ir stiprinti solidarumą.