Teisėkūra Lietuvoje: instituciniai ir kultūriniai problemų suvokimo fragmentai

Santrauka

Straipsnyje, remiantis statistiniais duomenimis, supažindinama su teisėkūra ir jos tendencijomis Lietuvoje. Analizuojama teisėkūra parlamento lygmeniu, teigiama, kad dalis teisėkūros problemų kyla dėl nekonstruktyvios šiame procese dalyvaujančių valdžios institucijų sąveikos ir Seimo narių požiūrio į teisėkūros sprendimus. Atkreipiamas dėmesys, kad sudėtingos ir nuolat kintančios laikmečio aplinkybės 1990–2020 metais lėmė pernelyg intensyvią Seimo teisėkūros darbotvarkę ir paskatino parlamentą itin aktyviai veikti teisėkūros srityje, kartu ir visos teisinės sistemos nestabilumą. Seimo priimamų teisėkūros sprendimų kokybę neigiamai veikė kompleksinės teisės aktų projektų ekspertizės ignoravimas, nepagrįstas ir ilgainiui netinkamu įpročiu tapęs išimtinių teisėkūros taisyklių (skubos ir ypatingos skubos tvarkos) taikymas, perdėm plačiai traktuojama Seimo narių teisėkūros diskrecija, per mažas dėmesys teisėkūros darbotvarkės planavimui.