Neįvykęs referendumas dėl Konstitucijos keitimo 1927–1928 m.: viena galima nesėkmės paaiškinimo versija

Santrauka

Straipsnyje aptariama pirmojo XX amžiuje neįvykusio referendumo charakteristika, paliudijusi komplikuotą vykdomosios valdžios ir visuomenės santykį minimos akcijos atžvilgiu. 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija nustatė referendumo galimybę, kuria, spėtina, artimojoje perspektyvoje nesitikėta pasinaudoti. Vis dėlto po 1926 m. gruodžio 17 d. naujai susiklosčius politinėms realijoms, referendumo idėja „ištraukta iš stalčiaus“, siekiant galimos Konstitucijos reformos įgyvendinimo. Dominuojančių politinių jėgų vizijoje referendumo idėja įgavo skirtingus vertės pavidalus. Apskričių viršininkų susirašinėjimo su Vidaus reikalų ministerija dėl rengiamo referendumo analizė paliudijo skirtingas visuomenės nuomones ir reakcijas. Jų vertinimo prognozė siuntė neužtikrintą signalą referendumo sumanytojams dėl laukiamų palankių balsavimo rezultatų. Galimas nepalankus visuomenės apsisprendimas galėjo tapti viena iš priežasčių, lėmusių valdančiųjų atsitraukimą nuo referendumo įgyvendinimo.