Kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos parlamentarizmas atskleistas šiandieniuose istorijos vadovėliuose?

Santrauka

Pagal Lietuvos Respublikoje šiuo metu veikiančias Bendrąsias ugdymo programas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos istorijos mokiniai pradeda mokytis 5 klasėje, plečia istorijos supratimą 8–9 klasėse, o tie, kurie baigę 10 klasių pasirenka istorijos kursą, aukštesniu lygiu gilinasi 11 klasėje. Straipsnyje analizuojama, kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos parlamentarizmas atskleistas po Pagrindinio ugdymo bendrosios programos (2008) ir Vidurinio ugdymo istorijos programos (2011) atnaujinimo išleistuose istorijos vadovėliuose.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos parlamentarizmas šiame straipsnyje suvokiamas kaip valstybės įstatymais besiremianti valstybės piliečių (šiuo atveju – bajorų ir dvasininkų) politinė veikla, kuri XV a. antrojoje pusėje – XVI a. pirmojoje pusėje reiškėsi per Ponų tarybą, o XVI a. viduryje – XVIII a. pabaigoje – per įvairias luominio atstovavimo institucijas (Seimus, seimelius, konvokacijas, Vyriausiąjį Lietuvos tribunolą). Išanalizuoti keturių pagrindinių mokymosi priemones rengiančių leidyklų – „Briedis“, „Baltos lankos“, „Šviesa“ ir „Ugda“ – istorijos vadovėlių komplektai: du skirti 5 klasei, trys – 8 klasei, trys – 9 klasei, ir trys – 11 klasei (iš viso 11 vadovėlių komplektų).