Parlamentarų viešosios sakytinės kalbos problematika
DOI:
https://doi.org/10.51740/ps.vi12.281Reikšminiai žodžiai:
ekstralingvistiniai veiksniai, interlingvistiniai veiksniai, skolinys, tarptautinis žodis, kalbos etika, konotacinė reikšmėSantrauka
Straipsnyje nagrinėjama parlamentarų viešoji sakytinė kalba. Iškeliama anglų kalbos, kaip vieno iš svarbiausių globalizacijos veiksnių, sustiprėjusi įtaka lietuvių kalbai, jos leksikai, ypač skolinių vartojimo tendencijoms. Aptariami ryškesni tarptautinių žodžių ir apskritai skolinių vartojimo polinkiai įstatymų leidėjų viešojoje sakytinėje kalboje. Nagrinėjami neteiktini vertiniai, gramatinės formos: morfologinių bei darybos formų, sintaksės formų, ypač linksnių ir prielinksnių, vartojimas. Seimo narių viešoji sakytinė kalba vertinama bendrinės lietuvių kalbos normų ir kalbos etikos atžvilgiu. Pagrindinis kalbos duomenų šaltinis – parlamentarų viešoji sakytinė kalba: dažniausiai per Lietuvos televiziją, radiją transliuojami Seimo posėdžiai, įvairių politinių diskusijų, komentarų, pokalbių laidos, konferencijos ir kt.