Parlamentinės valstybės informacijos politikos problema „projektų visuomenės“ link

Santrauka

Šia publikacija autorius siekia išnagrinėti Lietuvos informacijos politikos raidą nacionalinės įstatymų leidybos kontekste. Prabėgus dviem dešimtmečiams galime įsitikinti – viena vertus, žodžio ir spaudos laisve (jos raiškomis), kita vertus – permaininga Lietuvos partijų veikla ir politikos nenuoseklumu bei gožiančia Lietuvos informacijos erdvę Rusijos žiniasklaida. Be to, tampa aktualus klausimas: ar įstatymų leidėjas turi pakankamai būdų ir formų pasisakyti dabartinėje Lietuvoje? Autorius pastebi, kad daug metų Vyriausybė informacijos politiką supranta ne tiek kaip analizę ir sistemą, bet kaip trumpalaikių įvaizdžio projektų kūrimą bendrame „projektų visuomenės“ kontekste. Ar Lietuvos piliečiui svarbu gauti laiku informaciją apie galimą banko griūtį arba būtinų vaistų trūkumą? O gal šios ir panašios grėsmės – kaip naujienų temos paliekamos tiesiog žiniasklaidos pasirinkimui. Straipsnyje apžvelgiama informacijos politiką reglamentuojančių aktų raida, todėl šios tematikos aspektai, susiję su piliečio saugumo jausena ir viešąja etika, yra tik paminėti. Iškeliama problema – koks yra ir bus įstatymų leidėjo vaidmuo informacijos politikos atžvilgiu.