Narystės Europos Sąjungoje įtaka parlamento ir vyriausybės santykiams

Santrauka

Straipsnyje aptariama įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių tarpusavio sąveika ir galimi jos pokyčiai, susiję su valstybės naryste Europos Sąjungoje. Jau ne vienerius metus Europos mastu keliama „demokratijos deficito“ problema, nacionalinių parlamentų vaidmens stiprinimo politiniame procese klausimas analizuojamas ir Lisabonos sutarties kontekste. Kaip rodo ES valstybių narių patirtis, dėl gilėjančios Europos integracijos sumažėjus parlamentų teisės aktų leidybos galioms, išaugo parlamentinės kontrolės reikšmė. Prieš penketą metų Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare ir siekiant parlamentui daryti daugiau įtakos nacionalinių sprendimų priėmimui, buvo išplėstos Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų galios. Pastaraisiais metais stebimas vis didesnis Seimo dėmesys parlamentinei vyriausybės priežiūrai, priešingai nei darbotvarkėje ligi tol vyravusiems teisėkūros klausimams. Šiame straipsnyje parlamentinė kontrolė analizuojama delegavimo teorijos ir „šeimininko–samdinio“ modelio rėmuose, pateikiamos tam tikros teorinės prielaidos apie parlamento galimybes efektyviau dalyvauti nacionaliniame sprendimų priėmime siekiant tapti stipresniu dviejų lygmenų – nacionalinio ir europinio – žaidėju.