Frazeologinių junginių stilistinė raiška Seimo stenogramose

Santrauka

Straipsnyje aptariamos frazeologinių junginių stilistinės išgalės politikų kalbose, t. y. diskusijose, pranešimuose (ši sąvoka straipsnyje dažnai bus vartojama plačiąja prasme). Politikų kalboje esančių frazeologinių junginių nagrinėjimas stilistiniu ir iš dalies retoriniu aspektu atskleidžia plačias frazeologinių junginių pritaikymo galimybes iš pirmo žvilgsnio oficialioje ir „sausoje“ politikų kalboje. Taip pat negalima pamiršti ir šių junginių nagrinėjamos erdvės ypatumų: vienaip mintys dėstomos iš anksto pasirašytoje kalboje, kitaip, kai reikia kalbėti spontaniškai. Straipsnyje aptariami pavyzdžiai rinkti iš Vytauto Didžiojo universiteto dabartinės lietuvių kalbos tekstyno, tiksliau iš Seimo stenogramų. Šiame straipsnyje bus nagrinėjami ryškiausi atvejai, kurie geriausiai atskleidžia svarbiausius frazeologizmų stilistinės vartosenos ypatumus.