Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atstovai paskutiniajame Abiejų Tautų Respublikos Seime. Politinio pasirinkimo problema

Santrauka

Straipsnyje pirmą kartą istoriografijoje analizuojama paskutiniojo Abiejų Tautų Respublikos Seimo dalyvių, atvykusių iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, personalinė sudėtis, nustatomi Lietuvos parlamentarų ryšiai su Seime veikusiomis politinėmis grupuotėmis, aptariami šių grupuočių tikslai ir veiklos rezultatai. Prieinama prie išvados, jog dauguma iš Lietuvos atvykusių pasiuntinių buvo aktyvūs LDK konfederacijos veikėjai, nemaža jų dalis priklausė to meto vietiniam politiniam elitui, keli pasiuntiniai turėjo parlamentinio darbo patirtį. Dalyvaudami visose pagrindinėse Seimo grupuotėse – karaliaus aplinkos („rūmų grupuotėje“), Kosakovskių ir konfederacijos politikos šalininkų, opozicijos ir „tylinčiosios daugumos“ – LDK pasiuntiniai 1793 m. Gardino Seime rinkosi tarp dviejų galimybių: patvirtinti teritorijų atidavimą Rusijai ir Prūsijai arba priešintis valstybės padalijimo įteisinimui. Pasisakymais prieš valstybės padalijimą ir aktyvia patriotine laikysena Seime pasižymėjo Upytės pasiuntinys Juozapas Kimbaras.