Valdžių padalijimo principas 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijoje
DOI:
https://doi.org/10.51740/ps.vi5.369Reikšminiai žodžiai:
Konstitucija, valdžių padalijimo principas, Seimas, Prezidentas, Ministrų kabinetas, teisminė valdžia, „stabdžių ir atsvarų“ sistemaSantrauka
Straipsnyje siekiama atskleisti mokslinėje literatūroje mažai tyrinėtą temą apie valdžių padalijimo principo įtvirtinimą 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijoje. Tai ypač svarbu panagrinėti, atsižvelgiant į kartais iškeliamą hipotezę – ar 1990 metais, paskelbus nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą, būtų buvę prasminga sugrąžinti 1922-ųjų Konstituciją (Latvijos pavyzdžiu)?
Straipsnį sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje pateikiama teorinė valdžių padalijimo principo analizė, atskleidžiamos šio principo sudėtinės dalys, parodomas jo vaidmuo organizuojant valstybės valdžią ir jos institucijų veikloje. Antrojoje dalyje siekiama parodyti, kaip buvo rengiama 1922-ųjų Konstitucija, kaip joje buvo įtvirtintas valdžių padalijimo principas. Šioje dalyje, remiantis 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijos straipsnių analize, siekiama atskleisti Seimo, Prezidento, Vyriausybės ir teisminės valdžios vietą ir vaidmenį valdžios institutų sistemoje, jų galias ir kompetencijas, taip pat „stabdžių ir atsvarų“ sistemos veikimą parlamentiniame valstybės modelyje.
Article Metrics Graph
Open Access
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mokslo žurnalų ir leidinių metaduomenys yra platinami pagal 