Elitinė kalba ir jos atstovai

Santrauka

Lietuvių kalbininkų publikacijose pastaraisiais metais vis dažniau galima aptikti terminus kalbos elitas, elitinė kalba, elitinė kalbos norma ir pan.; tie terminai perimti iš užsienio (amerikiečių, italų, prancūzų ir kt.) sociolingvistikos, retorikos, stilistikos, kalbos kultūros specialistų darbų ir taikomi mūsų kalbos reiškiniams apibūdinti. Straipsnyje aiškinamasi elitinės kalbos sąvoka, tokios kalbos požymiai. Iš lietuvių mokslininkų elitinės kalbos požymius yra aptarusi retorikos ir stilistikos specialistė Regina Koženiauskienė (2001). Straipsnio autorius mano, kad aiškinantis elitinės kalbos sampratą svarbu ir kalbininkų profesionalų, ir visuomenės, kalbos vartotojų nuomonė. Aišku, kad skirtingų visuomenės grupių, netgi atskirų tos pačios grupės atstovų, būna kiti, skirtingi kalbos autoritetai. Sociolingvistų konstatuojama, kad tas pats žmogus paprastai neturįs atskirų, specialių vien kalbos autoritetų, jis orientuojąsis į kalbą tų asmenų, kurie jam yra iškilios asmenybės, t. y. tų, kurie jam yra autoritetai ir kitais atžvilgiais. Autorius atliko nedidelę apklausą ir, remdamasis gautais duomenimis, pateikia sąrašą žymių Lietuvos žmonių, kuriuos apklaustieji priskyrė elitiniam kalbos tipui; tarp jų yra ir žinomų politikų, Lietuvos Respublikos Seimo narių. Straipsnyje pateikiami informantų paminėti elitinės kalbos požymiai, taip pat neigiami kalbos bruožai, dėl kurių koks nors žinomas asmuo nebuvo priskirtas elitinės kalbos tipui.